CP v2

Tag: Pelynas

  • Pelės dings per 3 minutes? Sodininkai atskleidė paprastą triuką be chemijos, veikiantį visą sezoną

    Šylant orams pelės dažniau traukia arčiau sodybų, daržų ir sandėliukų: čia jos randa maisto, šiltesnes slėptuves ir lengviau įrengia lizdus. Graužikai apgraužia daigus, gadina šakniavaisius, užteršia maisto atsargas ir gali platinti ligų sukėlėjus per išmatas bei šlapimą.

    Vienas dažniausiai minimų natūralių būdų atbaidyti peles be cheminių priemonių yra kvapų barjeras. Idėja paprasta: pelės turi itin jautrią uoslę, todėl vengia vietų, kuriose vyrauja joms nemalonūs, intensyvūs augalų aromatai.

    Kaip veikia pelynas?

    Sodininkų praktikoje dažnai minimas paprastasis pelynas, kurio kvapas daugeliui graužikų yra itin nepatrauklus. Pelyno šakelės ar ryšulėliai išdėliojami tose vietose, kur pelės juda dažniausiai: prie įėjimų į sandėliukus, palei sienas, prie komposto, šiltnamyje ar šalia daržovių laikymo patalpų.

    Norint, kad priemonė veiktų ilgiau, svarbu kvapo stiprumas: džiūstant augalui aromatas silpnėja. Todėl ryšulėlius verta periodiškai pakeisti, ypač jei patalpa vėdinama arba kvapus greitai „nuima“ drėgmė.

    Kur dėti ir ko nepamiršti?

    Praktiškiausia pelyną laikyti ten, kur pelės gali patekti į vidų arba kur jos ieško maisto: prie rūsio angų, sandėliukų durų, palėpėse, šalia maisto atsargų laikymo zonų. Lauke ryšulėlius galima dėlioti ir palei takus ar tvoras, jei būtent iš ten graužikai ateina į sklypą.

    Vis dėlto vien kvapų dažnai neužtenka, jei teritorijoje lengvai prieinamas maistas. Kad efektas būtų tvaresnis, patariama sandariai laikyti grūdus ir gyvūnų pašarus, nepalikti atvirų atliekų, užsandarinti plyšius prie pamatų ir aplink vamzdžių įvadus.

    Kada verta rinktis kitus sprendimus?

    Jei matyti aiškūs gausios populiacijos požymiai, pavyzdžiui, daug išmatų, apgraužti laidai ar nuolat girdimas krebždėjimas, gali reikėti kompleksinių priemonių. Tokiais atvejais svarbu įvertinti rizikas: pelės gali pažeisti elektros instaliaciją, o kontaktas su jų išskyromis kelia infekcijų pavojų.

    Natūralūs repelentai, tokie kaip pelynas, dažniausiai veikia kaip atbaidymo priemonė ir labiausiai tinka prevencijai arba ankstyvoje problemos stadijoje. Jei situacija kartojasi kasmet, verta peržiūrėti pastatų sandarumą ir sklypo higieną, nes būtent tai dažniausiai lemia, ar pelės sugrįš.

  • Planuojate pikniką pievoje? Alergologai perspėja, kas liepą labiausiai paaštrina alergiją

    Planuojate pikniką pievoje? Alergologai perspėja, kas liepą labiausiai paaštrina alergiją

    Vasara daugeliui reiškia daugiau laiko gamtoje, tačiau alergiškiems žmonėms liepa gali tapti sudėtingu mėnesiu. Nors intensyviausias žolių žydėjimas dažniausiai fiksuojamas pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, jų žiedadulkės ore išlieka ir liepą, ypač pirmoje mėnesio pusėje.

    Žolių žiedadulkės yra viena dažniausių sezoninio alerginio rinito ir alerginio konjunktyvito priežasčių. Tipiniai simptomai yra vandeninga sloga, dažnas čiaudulys, nosies užgulimas, akių niežėjimas ir ašarojimas, taip pat kosulys.

    Kai kuriems žmonėms didesnė žiedadulkių koncentracija gali sustiprinti ir astmos požymius, ypač jei kartu veikia kiti dirgikliai, tokie kaip dulkės ar dūmai. Jei atsiranda dusulys, švokštimas ar spaudimas krūtinėje, tai laikoma signalu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Antroje liepos pusėje dažniau pradeda dominuoti pelyno žiedadulkės, kurios gali išlikti ore iki rugsėjo. Šis piktžolių žydėjimas neretai paaiškina, kodėl mėnesio pabaigoje savijauta staiga pablogėja net tiems, kurie manė, kad žolių sezonas jau baigiasi.

    Pelynas dažnai auga pakelėse, apleistose teritorijose, statybvietėse ir neprižiūrimose žaliosiose zonose, todėl kontaktas gali būti dažnesnis, nei atrodo. Jo žiedadulkės laikomos stipriu alergenu, todėl net vidutinė koncentracija jautresniems žmonėms gali sukelti ryškius simptomus.

    Vasarą ore aptinkamos ir dilgėlių žiedadulkės, kurių sezonas ilgas, o liepą bei rugpjūtį koncentracija gali būti didesnė. Nors dilgėlės rečiau sukelia alergiją nei žolės ar pelynas, jautriems žmonėms jos taip pat gali provokuoti kvėpavimo takų alergijos požymius.

    Dar vienas svarbus liepos veiksnys yra mikroskopinių grybų sporos, ypač Cladosporium ir Alternaria, kurios šiltu oru ore aptinkamos gausiau. Jos kyla iš dirvos, augalų, pūvančių organinių liekanų, o simptomai gali sustiprėti dirbant sode, būnant prie komposto ar šalia ką tik nupjautos žolės.

    Žiedadulkių ir grybų sporų kiekis smarkiai priklauso nuo oro sąlygų. Sausomis, šiltomis ir vėjuotomis dienomis alergenai lengviau sklinda, o lietus dažnai laikinai sumažina jų koncentraciją, nors po jo, atšilus orui, ji gali vėl greitai kilti.

    Kasdienybėje padeda keli paprasti įpročiai: grįžus iš lauko persirengti, nusiprausti veidą, o po ilgesnio buvimo gamtoje nusiprausti po dušu ir išsiplauti plaukus. Taip pat verta uždaryti langus didesnės koncentracijos metu, nedžiovinti skalbinių lauke ir dėvėti akinius nuo saulės, mažinančius alergenų patekimą į akis.

    Jei simptomai tęsiasi ilgai, trukdo miegui ar darbui, arba nepagerėja vartojant įprastas priemones, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar alergologu. Individualiai parinktas gydymas ir aiškus planas sezonui dažnai leidžia gerokai sumažinti kasdienį diskomfortą.