Tag: Pensijų fondai

  • Paragvajaus prezidentas žada susigrąžinti „Ueno Bank“ krizės grėsmėje atsidūrusius pensijų fondus

    Paragvajaus prezidentas žada susigrąžinti „Ueno Bank“ krizės grėsmėje atsidūrusius pensijų fondus

    Paragvajaus prezidentas Pedro Alliana pareiškė, kad jo vyriausybės prioritetas bus atgauti pensijų fondų lėšas, kurios atsidūrė rizikoje po intervencijos į „Ueno Bank“.

    Kaip skelbia „Euronews“, krizė dėl šio banko sukėlė politinį sukrėtimą: iš pareigų buvo pašalintas tuometinis prezidentas Santiago Peña, o valdžią perėmė jo viceprezidentas P. Alliana.

    Teigiama, kad dėl intervencijos grėsmė iškilo maždaug 800 mln. JAV dolerių lėšoms, priklausančioms viešosioms įstaigoms, įskaitant penkių pensijų fondų resursus. Tarp paveiktų institucijų minimas Socialinės apsaugos institutas (IPS), administruojantis pensijas ir dalį sveikatos paslaugų.

    Neapibrėžtumas, ar šios lėšos bus susigrąžintos, didina nerimą tiek dirbantiesiems, tiek pensininkams. P. Alliana žada apsaugoti gyventojų santaupas ir paspartinti kompensacijų procesą.

    Didžioji dalis indėlininkų jau sulaukė išmokų

    Prezidento teigimu, apie 1,74 mln. indėlininkų jau išmokėta 330 mln. JAV dolerių per Indėlių garantijų fondą. Skelbiama, kad pagal Kongreso priimtą nepaprastosios padėties teisės aktą likusias numatytas kompensacijas planuota užbaigti trečiadienį, lapkričio 11 dieną.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad išmokos dar nereiškia garantijos susigrąžinti visas santaupas. Garantijų schema vienam indėlininkui apima iki maždaug 38 600 JAV dolerių, o pradiniai avansai ribojami iki maždaug 20 000 JAV dolerių.

    Kai kuriems žmonėms lėšų grąžinimas tapo pirmu atokvėpiu po kelių dienų nežinios. Viena klientė AFP pasakojo, kad pagaliau gavo trūkusią sumą.

    Krizė virto politine ir socialine audra

    Intervencija į „Ueno Bank“ išprovokavo masines demonstracijas, per kurias reikalauta grąžinti indėlius ir pasitraukti tuometiniam prezidentui S. Peña, siejamam su finansų institucija.

    Politinė ir socialinė įtampa galiausiai baigėsi apkaltos procesu Senate, po kurio S. Peña buvo pašalintas iš pareigų. P. Alliana perėmė vadovavimą ir, kaip skelbiama, paspartino kompensacijų mokėjimą per garantijų fondą.

    Krizė palietė ir darbo rinką. Paragvajaus darbo ministrė Mónica Recalde nurodė, kad su banku susijusiose įmonėse Paragvajuje, Meksikoje, Nikaragvoje, Argentinoje ir Panamoje darbo neteko iki 7 000 žmonių.

  • Vokietijos rizikos kapitalo fondai ragina kasmet pritraukti 15 mlrd. eurų augimui ir DI

    Vokietijos rizikos kapitalo fondai ragina kasmet pritraukti 15 mlrd. eurų augimui ir DI

    Vokietijos federalinė vyriausybė surengė pirmąją investuotojų konferenciją „Invest in Germany Summit“, kurioje dėmesys sutelktas į šalies patrauklumą verslui ir kapitalui. Renginio fone rizikos kapitalo rinkos lyderiai įspėja, kad Vokietijos priklausomybė nuo užsienio finansavimo didina riziką prarasti sukuriamą vertę ir įtaką kritinėms technologijoms.

    Apie tai kalba ir German Venture and Growth Forum (GVGF), vienijantis daugiau kaip 20 Vokietijos rizikos kapitalo ir augimo fondų, kurie iš viso valdo apie 28 mlrd. eurų turto. Forumas teigia, kad šaliai būtina mobilizuoti daugiau vietinio institucinio kapitalo, kad Vokietijoje užaugusios technologijų bendrovės galėtų tapti pasauliniais rinkos lyderiais.

    GVGF duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šios sumos atėjo iš vietinių investuotojų. Tokia struktūra ypač ryški bendrovėms pereinant į didesnius investicijų etapus, kai reikalingi dešimčių ar šimtų milijonų eurų raundai.

    Forumas skaičiuoja, kad vien padidinus institucinių investuotojų dalį rizikos kapitale būtų galima kasmet sutelkti apie 15 mlrd. eurų papildomo privataus kapitalo augimo stadijos įmonėms. Pagrindinė idėja paprasta: daugiau vietinių pinigų leistų ne tik išlaikyti įmones ir jų kuriamas darbo vietas, bet ir sustiprintų technologinį suverenitetą, ypač DI ir giliųjų technologijų srityse.

    Vietinio kapitalo trūkumas

    GVGF atkreipia dėmesį, kad Europos bendrovėms, pritraukiančioms daugiau nei 100 mln. eurų augimo finansavimo, per pastaruosius penkerius metus reikšmingą vaidmenį suvaidino Jungtinių Valstijų investuotojai. Tai reiškia, kad strateginiai sprendimai, kontrolės klausimai ir dalis ateities grąžos dažnai persikelia už Europos ribų.

    „Earlybird Venture Capital“ vienas įkūrėjų Christianas Nagelis pabrėžė, kad Vokietijoje vis dar neišnaudotas potencialas finansuoti savo technologijų čempionus.

    „Per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šio kapitalo atėjo iš Vokietijos. Jungtinės Valstijos paprastai apie 70 proc. investicijų į savo augimo bendroves užsitikrina vidaus rinka, o Vokietijoje dar yra daug erdvės augti“, – sakė Christianas Nagelis.

    Jo teigimu, situacijai pakeisti reikia daugiau bendradarbiavimo, skaidrumo ir nuolatinio dialogo tarp fondų, institucinių investuotojų ir politikos formuotojų. GVGF taip pat įspėja, kad dalis Vokietijos institucinio kapitalo šiandien nukreipiama į užsienio rinkas, o tai mažina galimybes vietoje kurti globalius technologijų lyderius.

    2,8 trln. eurų kapitalo baseinas

    GVGF išskiria, kad Vokietijos pensijų fondai, draudimo bendrovės ir fondai bendrai valdo apie 2,8 trln. eurų, tačiau jų portfeliai tradiciškai koncentruoti į mažesnės rizikos turto klases, tokias kaip obligacijos ir nekilnojamasis turtas. Toks pasiskirstymas gali užtikrinti stabilumą, bet kartu riboja ilgalaikio augimo potencialą.

    Forumas, remdamasis tarptautiniais palyginimais, atkreipia dėmesį į grąžos skirtumus tarp Europos ir Jungtinių Valstijų institucinių investuotojų. GVGF cituojami OECD duomenys rodo, kad Vokietijos pensijų fondų vidutinė penkerių metų nominali grąža siekė 2,9 proc., o įvertinus infliaciją reali grąža buvo neigiama ir sudarė apie minus 0,6 proc.

    GVGF teigia, kad reikšminga dalis sprendimo slypi alokacijoje į rizikos kapitalą ir augimo fondus. Remiantis „Invest Europe“ duomenimis, kuriuos pateikia Forumas, Vokietijos instituciniai investuotojai per pastarąjį dešimtmetį Europos rizikos kapitalo ir augimo fondams vidutiniškai skirdavo apie 400 mln. eurų per metus, o tai atitinka maždaug 0,1 proc. alokacijos lygį.

    GVGF skaičiavimu, alokaciją padidinus iki 2 proc. būtų galima mobilizuoti apie 15 mlrd. eurų papildomų investicijų kasmet. Tai reikštų didesnį vietinį „paraką“ finansuojant vėlesnius etapus, kai įmonės jau turi produktą, pajamas ir siekia sparčios tarptautinės plėtros.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai

    Pasak GVGF, klausimas nėra vien apie daugiau pinigų startuoliams. Tai ir apie Vokietijos konkurencingumą, gebėjimą išlaikyti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas bei kontrolę tokiose srityse kaip DI, gynybos technologijos, puslaidininkiai ar kritinė programinė įranga.

    „Vsquared Ventures“ vienas įkūrėjų Benediktas von Schoeleris pabrėžė, kad diskusija apie investuotojų pritraukimą neturėtų apsiriboti tik tradicinėmis, istoriškai stipriomis pramonės šakomis.

    „Negalime apsaugoti gerovės ir darbo vietų remdamiesi vien vakarykščiais verslo modeliais. Patraukli investavimo šalis apibrėžiama ne tik joje jau įsitvirtinusiomis įmonėmis, bet pirmiausia tomis, kurios dar tik kuriamos ir gali išaugti į globalius lyderius“, – sakė Benediktas von Schoeleris.

    GVGF taip pat pristatė „German Venture & Growth Playbook“, kuriame apžvelgiama rizikos kapitalo grąžos ir rizikos logika bei argumentuojama, kodėl instituciniai investuotojai galėtų persvarstyti šios turto klasės vietą portfeliuose. Forumo žinutė aiški: jei Vokietija nori užauginti naują technologijų milžinų kartą, vien startuolių kūrimo neužtenka, jiems būtinas ir nuoseklus vietinis kapitalas mastelio augimui.

  • „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    Didžiausia pasaulyje turto valdymo bendrovė „BlackRock“ paskelbė peržengusi simbolinę ribą – jos valdomas turtas viršijo 13 trilijonų eurų. Toks mastas prilygsta milžiniškam pasaulio santaupų telkiniui, kurį bendrovė investuoja klientų vardu už valdymo mokestį.

    Rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad augimą lėmė tiek rinkų kilimas, tiek nauji klientų pinigai. 2026 metų antrąjį ketvirtį grynosios įplaukos siekė apie 167 milijardus eurų, o per pirmąjį pusmetį – maždaug 280 milijardų eurų, daugiau nei dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    „BlackRock“ pabrėžia, kad valdomas turtas nėra bendrovės pinigai. Tai pensijų fondų, draudikų, valstybinių institucijų ir privačių investuotojų lėšos, investuojamos pagal skirtingas strategijas – nuo pasyvių indeksinių fondų iki sudėtingų alternatyvių sprendimų.

    Didžiausia dalis portfelio tradiciškai tenka akcijoms: apie 7,7 trilijono eurų, arba 58 proc. viso valdomo turto. Fiksuotos grąžos priemonės, tokios kaip obligacijos, sudaro apie 2,9 trilijono eurų, arba 22 proc., o kelių turto klasių strategijos – apie 1,1 trilijono eurų, arba 9 proc.

    Likusi reikšminga dalis tenka grynųjų ir trumpalaikių priemonių valdymui: maždaug 960 milijardų eurų, arba 7 proc. Nors ši kategorija dažnai laikoma konservatyvia, ji gali sparčiai augti, kai investuotojai ieško saugesnių vietų pinigams, ypač svyruojant palūkanų normoms ir rinkoms.

    Daug dėmesio sulaukiančios alternatyvios investicijos, įskaitant infrastruktūrą, privatų kreditą, privatų kapitalą ir nekilnojamąjį turtą, vis dar sudaro palyginti mažą dalį – apie 389 milijardus eurų, arba maždaug 3 proc. Tačiau būtent jos, kaip nurodo pati bendrovė, generuoja neproporcingai didelę dalį bazinių mokesčių, nes tokie produktai paprastai yra brangesni už indeksinius fondus.

    Šalia to portfelyje yra žaliavų ir valiutų produktų už maždaug 132 milijardus eurų. Su kriptoturtu susieti fondai, kuriuos „BlackRock“ pradėjo siūlyti 2024 metais, valdo apie 42 milijardus eurų – kol kas tai nedidelė dalis, bet signalas apie ilgalaikį sektoriaus institucionalizavimą.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip lėšos supakuotos į produktus. Apie 41 proc. viso „BlackRock“ valdomo turto yra biržoje prekiaujamuose fonduose, o „iShares“ ETF platforma per ketvirtį peržengė 5,2 trilijono eurų ribą – maždaug dukart daugiau nei prieš trejus metus.

    Finansiniai rodikliai taip pat sustiprino rinkų optimizmą. 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos išaugo 31 proc. iki maždaug 6,2 milijardo eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai viršijo lūkesčius, dėl ko bendrovės akcijos rezultatų paskelbimo dieną šoktelėjo apie 7 proc.

    „Rinkų fundamentai yra stiprūs, o naujos technologijos spartina pelningumo ir augimo impulsą“, – sakė „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Didžiulis mastas reiškia ne tik investavimo galią, bet ir politinį svorį. Pastaraisiais metais „BlackRock“ vis dažniau dalyvauja sandoriuose, kuriuose susikerta infrastruktūra, geopolitika ir nacionalinio saugumo argumentai, o tai didina reguliuotojų ir politikų dėmesį.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – sandoris dėl 43 uostų, įskaitant terminalus abiejuose Panamos kanalo galuose, kuriuos planuota įsigyti „BlackRock“ vadovaujamam konsorciumui. Sandorio vertė siekė apie 19,9 milijardo eurų, tačiau procesą komplikavo Kinijos prieštaravimai ir derybos dėl galimos valstybinių įmonių įtraukties.

    Tuo pat metu „BlackRock“ interesai siejasi ir su JAV pensijų sistemos pokyčiais, kai didinamas privataus kapitalo ir kitų privačių rinkų produktų prieinamumas pensijų planuose. Kritikai įžvelgia riziką dėl sudėtingumo ir mokesčių, o šalininkai argumentuoja, kad tai gali praplėsti diversifikaciją ir grąžos šaltinius ilguoju laikotarpiu.

    Investuotojams šie skaičiai primena paprastą faktą: didžiausias turto valdytojas pasaulyje nėra atskira rinka, bet jos atspindys. Kuo labiau auga indeksavimas, ETF ir alternatyvūs produktai, tuo didesnė tampa kelių institucijų įtaka kapitalo srautams, kainodarai ir net strateginiams infrastruktūros sprendimams.

  • Socialinė parama ir pensijų fondų išmokos: kada privaloma pranešti ir kas rizikuoja permoka

    Socialinė parama ir pensijų fondų išmokos: kada privaloma pranešti ir kas rizikuoja permoka

    Gyventojai, kurie gauna piniginę socialinę paramą ar socialines paslaugas ir tuo pačiu metu iš pensijų kaupimo bendrovių gavo išmoką, apie tai turi pranešti per 1 mėnesį. Informaciją reikia pateikti Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui arba seniūnijos socialinio darbo organizatoriui pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą.

    Toks pranešimas svarbus todėl, kad pensijų fondų išmokos vertinamos kaip pajamos, kai skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos. Tai apima būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, taip pat kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą.

    Kaip išmokos veikia paramą?

    Pensijų kaupimo bendrovių išmokėtos sumos gali pakeisti asmens ar šeimos pajamas vertinamuoju laikotarpiu, todėl gali keistis paramos dydis arba teisė ją gauti. Socialinių paslaugų atveju išmokos taip pat gali turėti įtakos vertinant finansines galimybes ir nustatant mokėjimo už paslaugas dydį.

    Jei apie gautą išmoką nepranešama ir vėliau nustatoma, kad piniginė socialinė parama buvo išmokėta didesnė, nei priklausė, susidaro permoka. Tokiu atveju permokėtas sumas reikia grąžinti, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir apie pokyčius informuoti atsakingus specialistus.

    Kada pranešti nereikia?

    Pranešti apie pensijų kaupimo bendrovių išmokas nereikia, jei asmeniui paskirta paliatyvioji pagalba. Taip pat išimtis taikoma, kai asmuo serga sunkia liga, įtraukta į patvirtintą ligų sąrašą, arba kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.

    Jeigu kyla neaiškumų, kokia išmoka buvo gauta ir ar ji turės įtakos paramai, gyventojams patariama pasikonsultuoti prieš pateikiant prašymus ar tęsiant paramos gavimą. Konsultacijos teikiamos telefonais +370 389 61628 ir +370 389 63996.