Tag: Pensijų kaupimas

  • Lenkijos PPK perkopė 12 mlrd. eurų: kiek žmonių jau kaupia ir kodėl programa taip sparčiai auga

    Lenkijoje veikiančios Pracownicze Plany Kapitałowe (PPK) programos sukaupto turto vertė balandžio pabaigoje viršijo 50 mlrd. zlotų, pranešė Lenkijos plėtros fondas Polski Fundusz Rozwoju (PFR), kuris administruoja informacinį PPK portalą. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 12 mlrd. eurų.

    Vien per mėnesį PPK grynųjų aktyvų vertė padidėjo apie 3,46 mlrd. zlotų, arba maždaug 0,8 mlrd. eurų. Kovo pabaigoje sukaupta suma siekė 46,9 mlrd. zlotų, tad augimas išlieka nuoseklus.

    PFR duomenimis, balandžio pabaigoje aktyvių PPK sąskaitų skaičius pasiekė 5,36 mln. Tuo metu darbdavių, sudarančių darbuotojams galimybę dalyvauti programoje, buvo apie 343 300.

    Kaip veikia PPK?

    PPK yra ilgalaikio kaupimo sistema, kai lėšas kartu formuoja darbuotojas, darbdavys ir valstybė. Darbuotojui dalyvavimas yra savanoriškas, todėl jis gali bet kada nutraukti kaupimą ir vėliau prie jo sugrįžti.

    Programoje sukauptos lėšos laikomos privačia dalyvio nuosavybe, jos paveldimos ir investuojamos kapitalo rinkose. PFR taip pat nurodo, kad vidutinis PPK dalyvių amžius yra apie 40 metų, o tai rodo, kad dažniausiai kaupia darbingo amžiaus žmonės, planuojantys papildomas pajamas ateityje.

    Kodėl sukaupta suma didėja?

    Augimą paprastai lemia keli veiksniai: nuolatinės mėnesinės įmokos, darbdavių ir valstybės paskatos bei investicijų grąža rinkose. Kai dalyvių skaičius ir aktyvių sąskaitų apimtys didėja, bendras programos turtas natūraliai auga greičiau.

    PPK modelis išsiskiria tuo, kad jis sieja darbuotojo sprendimą taupyti su papildomu finansavimu iš darbdavio ir valstybės, todėl daugeliui dalyvių tai tampa apčiuopiama motyvacija kaupti. Tačiau galutinis rezultatas priklauso ir nuo rinkų svyravimų, nes lėšos „dirba“ investicijose, o jų vertė gali tiek kilti, tiek mažėti.

  • Socialinės paramos gavėjams primena pareigą pranešti apie pajamų pokyčius: kada tai būtina?

    Savivaldybės administracija primena, kad socialinę paramą gaunantys gyventojai turi per vieną mėnesį informuoti apie pasikeitusią finansinę padėtį ar kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos paramos skyrimui ir mokėjimui.

    Tokie pokyčiai gali būti susiję su naujomis pajamomis, pasikeitusia darbo situacija, gautomis vienkartinėmis išmokomis ar sukauptų lėšų išmokėjimu. Praktikoje tai svarbu todėl, kad socialinė parama vertinama pagal aktualius duomenis apie žmogaus pajamas ir turtą.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į atvejus, kai gyventojas gauna išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės. Savivaldybės pabrėžia, kad tokios lėšos gali būti vertinamos kaip pajamos ir turtas, todėl apie jas būtina informuoti socialinės paramos specialistus seniūnijose.

    Jeigu apie pokyčius nepranešama laiku, gali susidaryti paramos permoka, kurią vėliau tenka grąžinti. Be to, pasikeitus aplinkybėms gyventojas gali laikinai netekti teisės į dalį išmokų ar kompensacijų, o sprendimus dėl jų tektų persvarstyti iš naujo.

    Gyventojams, turintiems klausimų dėl pranešimo tvarkos ar to, kokie konkretūs pasikeitimai laikomi reikšmingais, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba seniūnijoje dirbančius atsakingus specialistus.

  • Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo bendrovių išmokamos sumos yra priskiriamos pajamoms, kai vertinama teisė į piniginę socialinę paramą ir kai kurias kompensacijas. Tai reiškia, kad gavus išmoką gali keistis socialinės pašalpos, būsto šildymo ar vandens išlaidų kompensacijų dydžiai.

    Šios išmokos taip pat gali būti reikšmingos vertinant asmens ar šeimos finansines galimybes gauti socialines paslaugas. Dėl to gyventojams svarbu įsivertinti, kad net vienkartinis pensijų kaupimo išmokėjimas gali turėti įtakos sprendimams dėl paramos.

    Kada būtina pranešti?

    Gyventojai, gavę pensijų kaupimo bendrovių išmokas ir tuo pačiu metu gaunantys piniginę socialinę paramą ar socialines paslaugas, apie tai privalo pranešti per 1 mėnesį. Pranešimas teikiamas seniūnijų socialinių išmokų specialistams pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą arba socialinių paslaugų teikėjams.

    Jei apie gautą išmoką nepranešama, vėliau gali būti nustatyta permoka. Tokiu atveju permokėtas sumas gali tekti grąžinti, todėl delsimas dažniausiai sukelia papildomų rūpesčių ir finansinių įsipareigojimų.

    Kada pranešti nereikia?

    Apie pensijų kaupimo bendrovių išmokas pranešti nereikia, jei asmeniui paskirta paliatyvioji pagalba. Taip pat pranešimo nereikalaujama, jei asmuo serga sunkia liga, kuri įtraukta į patvirtintą ligų sąrašą.

    Išimtis taikoma ir tais atvejais, kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas. Visais kitais atvejais, jei gaunate paramą ar socialines paslaugas ir sulaukiate pensijų kaupimo išmokos, saugiausia pasitikslinti savo seniūnijoje, ar konkrečiu atveju atsiranda pareiga informuoti.