Tag: Pensijų kaupimas

  • Lenkijos finansų ministras apie PPK lėšas: lenkų santaupos nėra jokiu būdu pavojuje

    Lenkijos finansų ministras Andrzej Domański tikina, kad gyventojų santaupos Pracowniczych Planach Kapitałowych (PPK) nėra „jokiu būdu“ pavojuje. Taip jis sureagavo į buvusio premjero Mateuszo Morawieckio viešus pareiškimus, kuriuose šis kėlė abejones dėl PPK ateities.

    Diskusija kilo po publikacijos portale WNP apie Lenkijos plėtros fondo (PFR) siūlymą praplėsti investicijų, į kurias galėtų būti nukreipiama dalis PPK lėšų, sąrašą. Idėja – sudaryti daugiau galimybių investuoti į privataus kapitalo (private market) fondus.

    M. Morawieckis savo įraše socialiniame tinkle X PPK klausimą sugretino su 2014 metais įvykdyta pensijų sistemos reforma, kai dalis Otwartych Funduszy Emerytalnych (OFE) turto buvo perkelta į valstybinę socialinio draudimo sistemą. Tuomet į ZUS perkelta obligacijų ir kitų skolos vertybinių popierių, kurių vertė viršijo 153 mlrd. zlotų.

    Publikacijoje apie PFR rekomendaciją akcentuota, kad kalbama apie investavimo galimybių išplėtimą PPK viduje, o ne apie lėšų iškėlimą iš šios sistemos. Tokie pokyčiai, kaip nurodoma, galėtų didinti investicinių portfelių diversifikaciją ir atverti papildomą finansavimo šaltinį ilgalaikiams ekonomikos projektams.

    Ministro atsakas: „bzdura“ ir „manipuliacija“

    A. Domański lapkričio 11 dieną, kalbėdamas Polsat News eteryje, M. Morawieckio teiginius pavadino „nesąmone“ ir „manipuliacija“. Jis pabrėžė, kad PPK laikomos svarbiu sprendimu, priimtu ankstesnės valdžios, ir kad dabartinė vyriausybė šį instrumentą ketina toliau plėtoti.

    Ministras taip pat teigė, kad be PPK diegiami ir kiti sprendimai, skirti didinti gyventojų investavimo bei kaupimo galimybes, paminėdamas tokias iniciatyvas kaip Asmeninės investicinės sąskaitos ir „Innovate Poland“.

    Esminė žinutė, kurią kartojo A. Domański – PPK yra priemonė, skirta stiprinti asmenines lenkų santaupas, o jose sukauptos lėšos, pasak ministro, nėra „jokiu būdu“ rizikuojamos.

    Kiek lėšų sukaupta PPK

    PPK – nuo 2019 metų Lenkijoje veikianti darbuotojų kaupimo sistema, paremta darbuotojų, darbdavių ir valstybės įmokomis. Bazinė darbuotojo įmoka siekia 2 proc. atlyginimo, darbdavys paprastai prideda ne mažiau kaip 1,5 proc., o valstybė numato papildomas išmokas.

    Tekste nurodoma, kad PPK turto vertė šiuo metu siekia 60,3 mlrd. zlotų. Taip pat pažymėta, kad vien per spalį prie programos prisijungė 53 tūkst. naujų dalyvių.

    Diskusijos dėl PPK investavimo krypčių Lenkijoje kelia jautrias asociacijas su ankstesnėmis pensijų sistemos reformomis, tačiau šiuo atveju ministras pabrėžia, kad kalbama apie sistemos plėtrą, o ne santaupų perėmimą ar jų perkėlimą į kitas struktūras.

  • Trumpo administracija artėja prie sprendimo leisti kriptovaliutas įtraukti į 401(k) pensijų planus

    Trumpo administracija artėja prie sprendimo leisti kriptovaliutas įtraukti į 401(k) pensijų planus

    JAV artėja prie sprendimo, kuris galėtų atverti kelią kriptovaliutoms atsirasti dalies amerikiečių pensijų kaupimo planuose. Baltuosius rūmus pasiekė siūloma taisyklė, galinti leisti į 401(k) pensijų planus įtraukti alternatyvų turtą, įskaitant skaitmeninį.

    Kaip rašo „The Block“, ketvirtadienį JAV Darbo departamentas pateikė pasiūlymą Baltųjų rūmų Informacijos ir reguliavimo reikalų biurui (OIRA) – institucijai, kuri peržiūri federalinius reglamentus prieš jų paskelbimą. Šis žingsnis siejamas su prezidento Donaldo Trumpo vykdomuoju įsakymu, kuriuo departamentui nurodyta sudaryti prielaidas alternatyvių aktyvų įtraukimui į 401(k) planus.

    Departamentas savo pateikime pabrėžė, kad aiškinant taisykles reikėtų įvardyti kriterijus, kuriais planų patikėtiniai galėtų „apdairiai“ vertinti kompromisą tarp galimai didesnių išlaidų ir siekio uždirbti didesnę ilgalaikę grynąją grąžą bei platesnės investicijų diversifikacijos.

    Siūlomas reguliavimo pokytis pasirodė praėjus keliems mėnesiams po to, kai Darbo departamentas pristatė pradinę taisyklę su žingsniais, kuriuos 401(k) planų valdytojai turėtų apsvarstyti, svarstydami alternatyvaus turto – tokio kaip skaitmeninis turtas ar privatus kapitalas – įtraukimą į investicijų profilį.

    Pasikeitusi Darbo departamento pozicija

    Tekste pažymima, kad Darbo departamentas anksčiau taip pat pakeitė ankstesnes gaires, kurios buvo atgrasiusios pensijų planų valdytojus nuo kriptovaliutų svarstymo kaip investavimo pasirinkimo. Prieš tai, valdant Joe Bideno administracijai, departamentas buvo išsakęs susirūpinimą dėl kriptovaliutų naudojimo pensijų planuose.

    Šis posūkis rodo, kad administracija siekia mažiau ribojančio požiūrio į alternatyvias investicijas, tačiau tuo pačiu bando apibrėžti, kaip planų valdytojai turėtų vertinti rizikas ir kaštus.

    Kongrese – kritika dėl nepastovumo

    Siūlymas sulaukė dėmesio ir Kapitolijuje. Straipsnyje nurodoma, kad senatoriai Bernie Sandersas ir Elizabeth Warren anksčiau ragino Darbo departamentą atsisakyti šios iniciatyvos, argumentuodami, kad ji gali atverti kelią investuotojų lėšoms patekti į nepastovius aktyvus, įskaitant kriptovaliutas.

    Tuo metu pats Darbo departamentas pateikime pripažino, kad, aprašydamas galimas išlaidas ir naudą, dar tik svarsto kaštus. Tai reiškia, kad galutinės taisyklės detalės ir jų poveikis 401(k) planams dar nėra aiškūs.

  • OECD skaičiuoja: norint 70 proc. atlygio pensijoje, Lietuvoje – didžiausias atotrūkis Europoje

    OECD skaičiuoja: norint 70 proc. atlygio pensijoje, Lietuvoje – didžiausias atotrūkis Europoje

    Norint senatvėje gauti apie 70 proc. buvusio atlygio, daugelyje Europos šalių vien privalomų pensijų nepakaks – skaičiuojama, kad darbuotojams tektų papildomai kaupti savanoriškai.

    Tokias išvadas pateikia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) savo „Pensions Outlook 2026“ ataskaitoje, kurioje vertinama, kiek papildomų įmokų visos karjeros metu reikėtų vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

    OECD šį skirtumą vadina įmokų atotrūkiu – tai papildoma uždarbio dalis, kurią, be privalomų įmokų, reikėtų nukreipti į savanorišką pensijų kaupimą, kad būtų pasiektas 70 proc. tikslas.

    Pagal ataskaitos skaičiavimus, Lietuva išsiskiria didžiausiu įmokų atotrūkiu, vertinant jį kaip uždarbio dalį: jis siekia 20,7 proc. vidutines pajamas gaunantiems vyrams, o rodikliai daugumoje šalių moterims yra panašūs.

    Kuriose šalyse „spraga“ didžiausia

    OECD vertinimu, privalomos pensijos nepasieks organizacijos iškelto pajamų tikslo 22-ose iš 30 tirtų Europos šalių. Tai reiškia, kad nemažai dirbančiųjų, jei nori išlaikyti panašesnį gyvenimo lygį, teoriškai turėtų pasirūpinti papildomu kaupimu.

    Dviženkliu atotrūkiu, be Lietuvos, pasižymi ir kitos šalys: Airija (19,4 proc.), Lenkija (17,3 proc.), Kroatija (15,7 proc.), Slovėnija (12,5 proc.), Latvija (12,3 proc.), Estija (12,2 proc.), Šveicarija (12,1 proc.), Vokietija (11,1 proc.), Belgija (10,7 proc.) ir Islandija (10 proc.).

    Tuo metu kai kuriose valstybėse atotrūkis mažas: Bulgarijoje jis siekia 4,4 proc., Slovakijoje – 3,9 proc., Švedijoje – 2,2 proc., o Turkijoje – 0,4 proc.

    Yra ir šalių, kur, OECD projekcijomis, privalomos pensijos vidutines pajamas gaunantiems vyrams turėtų atitikti 70 proc. tikslą: tarp jų minimos Austrija, Danija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Ispanija.

    Kiek tai būtų eurais: nuo kelių iki daugiau nei 1 000 per mėnesį

    „Euronews Business“ pritaikė OECD nurodomus procentus 2025 metų vidutiniams bruto atlyginimams ir paskaičiavo, kokių papildomų mėnesinių įmokų teoriškai reikėtų. Toks pats procentas skirtingose šalyse virsta visiškai skirtingomis sumomis, nes darbo užmokestis Europoje smarkiai skiriasi.

    Pagal šiuos skaičiavimus, vyrams papildoma suma per mėnesį svyruoja nuo maždaug 5 eurų Turkijoje iki 1 084 eurų Šveicarijoje. Daugiau nei 500 eurų per mėnesį viršija Airija (974 eurai), Islandija (716 eurų), Vokietija (617 eurų), Belgija (556 eurų) ir Norvegija (532 eurai).

    Jungtinėje Karalystėje vyrui, gaunančiam vidutinį atlyginimą, reikėtų apie 494 eurus per mėnesį, Prancūzijoje – 238 eurų. Lenkijoje ši suma siekia 360 eurų, Vengrijoje – 129 eurus, Rumunijoje – 111 eurų, Švedijoje – 91 eurą, Bulgarijoje – 68 eurus, Slovakijoje – 64 eurus.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad net ir santykinai nedidelės papildomos įmokos gali būti labai juntamos ten, kur atlyginimai mažesni. Pavyzdžiui, 2025 metais vidutinės mėnesio bruto pajamos, pateikiamais duomenimis, svyravo nuo 1 549 eurų Turkijoje iki 8 957 eurų Šveicarijoje.

    Kodėl atotrūkiai skiriasi ir ką jie pasako (o ko – ne)

    OECD atstovė Stéphanie Payet aiškino, kad skirtumai tiesiogiai susiję su tuo, kokio dydžio pajamų pakeitimo normą (pensijos ir buvusio atlygio santykį) užtikrina privaloma sistema: kuo ji mažesnė, tuo daugiau teoriškai reikia kaupti savanoriškai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į ribotumus: pats įmokų atotrūkis dar neatsako, ką realiai bus galima įsigyti už pensiją. Profesorius Iainas Clacheris pabrėžė, kad svarbi ir pinigų perkamoji galia senatvėje.

    Dar vienas svarbus aspektas – tai yra į ateitį nukreiptas vertinimas. OECD skaičiavimai paremti prielaida, kad šiandien į darbo rinką ateinantys žmonės dirbs visą karjerą, o sistemos taisyklės iš esmės nesikeis, nors į projekcijas įtraukiami ir jau įstatymuose numatyti pokyčiai, pavyzdžiui, suplanuotas pensinio amžiaus didinimas.

    Ataskaitoje pateikiamas ir supaprastintas pavyzdys, kaip veikia pats modelis: jei privaloma pensija ateityje sudarytų 50 proc. buvusio atlygio, papildomas kaupimas galėtų kompensuoti trūkstamą dalį iki 70 proc. tikslo, tačiau konkretūs dydžiai priklausytų nuo uždarbio ir sukauptų lėšų grąžos.

  • Lenkijos PPK perkopė 12 mlrd. eurų: kiek žmonių jau kaupia ir kodėl programa taip sparčiai auga

    Lenkijoje veikiančios Pracownicze Plany Kapitałowe (PPK) programos sukaupto turto vertė balandžio pabaigoje viršijo 50 mlrd. zlotų, pranešė Lenkijos plėtros fondas Polski Fundusz Rozwoju (PFR), kuris administruoja informacinį PPK portalą. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 12 mlrd. eurų.

    Vien per mėnesį PPK grynųjų aktyvų vertė padidėjo apie 3,46 mlrd. zlotų, arba maždaug 0,8 mlrd. eurų. Kovo pabaigoje sukaupta suma siekė 46,9 mlrd. zlotų, tad augimas išlieka nuoseklus.

    PFR duomenimis, balandžio pabaigoje aktyvių PPK sąskaitų skaičius pasiekė 5,36 mln. Tuo metu darbdavių, sudarančių darbuotojams galimybę dalyvauti programoje, buvo apie 343 300.

    Kaip veikia PPK?

    PPK yra ilgalaikio kaupimo sistema, kai lėšas kartu formuoja darbuotojas, darbdavys ir valstybė. Darbuotojui dalyvavimas yra savanoriškas, todėl jis gali bet kada nutraukti kaupimą ir vėliau prie jo sugrįžti.

    Programoje sukauptos lėšos laikomos privačia dalyvio nuosavybe, jos paveldimos ir investuojamos kapitalo rinkose. PFR taip pat nurodo, kad vidutinis PPK dalyvių amžius yra apie 40 metų, o tai rodo, kad dažniausiai kaupia darbingo amžiaus žmonės, planuojantys papildomas pajamas ateityje.

    Kodėl sukaupta suma didėja?

    Augimą paprastai lemia keli veiksniai: nuolatinės mėnesinės įmokos, darbdavių ir valstybės paskatos bei investicijų grąža rinkose. Kai dalyvių skaičius ir aktyvių sąskaitų apimtys didėja, bendras programos turtas natūraliai auga greičiau.

    PPK modelis išsiskiria tuo, kad jis sieja darbuotojo sprendimą taupyti su papildomu finansavimu iš darbdavio ir valstybės, todėl daugeliui dalyvių tai tampa apčiuopiama motyvacija kaupti. Tačiau galutinis rezultatas priklauso ir nuo rinkų svyravimų, nes lėšos „dirba“ investicijose, o jų vertė gali tiek kilti, tiek mažėti.

  • Socialinės paramos gavėjams primena pareigą pranešti apie pajamų pokyčius: kada tai būtina?

    Savivaldybės administracija primena, kad socialinę paramą gaunantys gyventojai turi per vieną mėnesį informuoti apie pasikeitusią finansinę padėtį ar kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos paramos skyrimui ir mokėjimui.

    Tokie pokyčiai gali būti susiję su naujomis pajamomis, pasikeitusia darbo situacija, gautomis vienkartinėmis išmokomis ar sukauptų lėšų išmokėjimu. Praktikoje tai svarbu todėl, kad socialinė parama vertinama pagal aktualius duomenis apie žmogaus pajamas ir turtą.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į atvejus, kai gyventojas gauna išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės. Savivaldybės pabrėžia, kad tokios lėšos gali būti vertinamos kaip pajamos ir turtas, todėl apie jas būtina informuoti socialinės paramos specialistus seniūnijose.

    Jeigu apie pokyčius nepranešama laiku, gali susidaryti paramos permoka, kurią vėliau tenka grąžinti. Be to, pasikeitus aplinkybėms gyventojas gali laikinai netekti teisės į dalį išmokų ar kompensacijų, o sprendimus dėl jų tektų persvarstyti iš naujo.

    Gyventojams, turintiems klausimų dėl pranešimo tvarkos ar to, kokie konkretūs pasikeitimai laikomi reikšmingais, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba seniūnijoje dirbančius atsakingus specialistus.

  • Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo bendrovių išmokamos sumos yra priskiriamos pajamoms, kai vertinama teisė į piniginę socialinę paramą ir kai kurias kompensacijas. Tai reiškia, kad gavus išmoką gali keistis socialinės pašalpos, būsto šildymo ar vandens išlaidų kompensacijų dydžiai.

    Šios išmokos taip pat gali būti reikšmingos vertinant asmens ar šeimos finansines galimybes gauti socialines paslaugas. Dėl to gyventojams svarbu įsivertinti, kad net vienkartinis pensijų kaupimo išmokėjimas gali turėti įtakos sprendimams dėl paramos.

    Kada būtina pranešti?

    Gyventojai, gavę pensijų kaupimo bendrovių išmokas ir tuo pačiu metu gaunantys piniginę socialinę paramą ar socialines paslaugas, apie tai privalo pranešti per 1 mėnesį. Pranešimas teikiamas seniūnijų socialinių išmokų specialistams pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą arba socialinių paslaugų teikėjams.

    Jei apie gautą išmoką nepranešama, vėliau gali būti nustatyta permoka. Tokiu atveju permokėtas sumas gali tekti grąžinti, todėl delsimas dažniausiai sukelia papildomų rūpesčių ir finansinių įsipareigojimų.

    Kada pranešti nereikia?

    Apie pensijų kaupimo bendrovių išmokas pranešti nereikia, jei asmeniui paskirta paliatyvioji pagalba. Taip pat pranešimo nereikalaujama, jei asmuo serga sunkia liga, kuri įtraukta į patvirtintą ligų sąrašą.

    Išimtis taikoma ir tais atvejais, kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas. Visais kitais atvejais, jei gaunate paramą ar socialines paslaugas ir sulaukiate pensijų kaupimo išmokos, saugiausia pasitikslinti savo seniūnijoje, ar konkrečiu atveju atsiranda pareiga informuoti.