Tag: Pensijų reformos

  • Europos pensijos tarp geriausių pasaulyje, bet ekspertai perspėja: kas laukia po 10 metų?

    Europos pensijos tarp geriausių pasaulyje, bet ekspertai perspėja: kas laukia po 10 metų?

    Naujausias Marsh CFA Institute Global Pension Index reitingas rodo, kad Europos pensijų sistemos daug kur priskiriamos prie stipriausių pasaulyje, tačiau kelių didžiųjų ekonomikų perspektyvos kelia rimtų klausimų. Vertinant 55 šalis, daug dėmesio skirta ne tik dabartinėms išmokoms, bet ir tam, ar jas bus įmanoma išlaikyti ilgą laiką.

    Pirmą vietą reitinge 2026 metais vėl užėmė Nyderlandai, surinkę 85,8 balo iš 100. Antroje vietoje liko Danija su 84,1 balo, trečioje – Islandija su 84,0 balo, o tai vienintelės Europos šalys, gavusios aukščiausią įvertinimo kategoriją.

    Indeksas apima šalis, kuriose gyvena apie 66 proc. pasaulio gyventojų, ir pensijų sistemas vertina trimis pjūviais: išmokų pakankamumu, tvarumu bei valdymo ir apsaugų patikimumu. Šis metodas leidžia pamatyti, kur sistemos atrodo dosnios šiandien, bet rizikingos rytoj.

    Kas lemia lyderių pranašumą

    Nyderlandų modelis išsiskiria tuo, kad valstybės pensija užtikrina bazines pajamas, o papildomos profesinės pensijos dengia didžiąją dalį darbuotojų. Reitinge pabrėžiama ir tai, kad šalyje sukauptas didelis investuojamo pensijų turto fondas, o reguliavimas bei dalyvių apsauga kuria pasitikėjimą sistema.

    Vis dėlto Nyderlandai patys pripažįsta, kad senasis modelis nebuvo atsparus ilgesniam žemų palūkanų laikotarpiui ir greitai kintančiai darbo rinkai. Šalis pereina nuo iš anksto pažadėtų išmokų prie labiau įmokomis ir investicijų grąža grindžiamų individualių pensijų „krepšelių“, o pereinamąjį laikotarpį planuojama užbaigti iki 2028 metų.

    Reitingas parodo ir tai, kad aukštas balas nėra vien tik didelės išmokos. Norint būti viršūnėje, būtina suderinti pakankamas pensijas su tvariu finansavimu ir patikima priežiūra, todėl vieni lyderiauja pagal pakankamumą, kiti – pagal tvarumą ar sistemos skaidrumą.

    Europa stipri, bet kai kur – įtampa

    Vertinant 19 Europos šalių, po Nyderlandų, Danijos ir Islandijos geriausiai įvertintos Švedijos, Suomijos ir Norvegijos sistemos, taip pat aukštai rikiuojasi Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Šios valstybės dažniausiai gauna B arba B+ įvertinimus: tai reiškia, kad struktūra tvirta, tačiau matyti aiškios vietos tobulinimui.

    Kita grupė, gavusi C ar C+ įvertinimus, apima ir dideles, politiškai jautrias sistemas, kuriose kartu egzistuoja dosnios išmokos ir prastas ilgalaikis balansas. Šiame kontekste išskiriamos Ispanija, Italija ir Austrija, kurioms reitingas priskiria didesnį pažeidžiamumą dėl demografinių pokyčių ir viešųjų finansų spaudimo.

    Ypač ryškus kontrastas Ispanijoje: pakankamumo rodiklis siekia 83 balus, tačiau tvarumo įvertinimas – tik 33 balai. Prancūzija taip pat išsiskiria panašia dilema: pakankamumas vertinamas 85 balais, bet tvarumas – 49,3 balo, todėl išmokų lygis pats savaime dar negarantuoja sistemos saugumo ateityje.

    Ką keičia demografija ir darbo rinka

    Reitinge akcentuojama bendra tendencija, kuri neaplenkia ir Europos: žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau, o gimstamumas daugelyje šalių mažėja, todėl dirbančiųjų ir pensininkų santykis prastėja. Dėl to didėja spaudimas sistemoms, paremtoms einamuoju finansavimu, kai dabartinių darbuotojų įmokos tiesiogiai finansuoja dabartines išmokas.

    „Vienas pagrindinių iššūkių nefinansuojamoms pensijų sistemoms yra tai, kad artimiausiais dešimtmečiais reikšmingai didės pensininkų dalis, palyginti su dirbančiaisiais“, – sakė Grahamas Pearce’as.

    Europos institucijos ir centriniai bankai pastaraisiais metais taip pat vis dažniau kalba apie papildomo kaupimo svarbą ir riziką, kad daliai žmonių pensijoje gali tekti susidurti su staigesniu pajamų kritimu. Reitingo logika paprasta: jei viešasis „ramstis“ spaudžiamas demografijos ir biudžetų, didesnę reikšmę įgyja profesinės ir privačios pensijos, skaidrus jų valdymas bei platesnė aprėptis, įskaitant savarankiškai dirbančius.

    Ataskaitoje nurodoma, kad be papildomų sprendimų šalims gali tekti rinktis iš politiškai sudėtingų alternatyvų: didinti pensinį amžių, kelti mokesčius ar socialinio draudimo įmokas, arba peržiūrėti išmokų dosnumą. Ekspertai pabrėžia, kad anksčiau pradėti pokyčiai paprastai leidžia išvengti staigių ir skausmingų sprendimų ateityje.