CP v2

Tag: PepsiCo

  • „Air Up“ fenomenas sprogo „TikTok“: kaip buteliukas be cukraus pritraukė „PepsiCo“ pinigus

    „Air Up“ fenomenas sprogo „TikTok“: kaip buteliukas be cukraus pritraukė „PepsiCo“ pinigus

    Virusinis hitas, virtęs verslu

    Per kelerius metus „Air Up“ tapo vienu ryškiausių socialinių tinklų fenomenų Europoje: „TikTok“ platformoje skaičiuojama daugiau nei 12 mln. įrašų, o turinys renka milijardus peržiūrų. Tuo pat metu „Instagram“ influenceriai demonstruoja buteliukus ir jų priedus milijonams sekėjų.

    Įmonė teigia, kad nuo starto pardavė daugiau nei 15 mln. buteliukų ir per 200 mln. keičiamų kapsulių. Tokie skaičiai rodo, jog tai ne vien trumpalaikė mada, o bandymas kurti įprotį ir pakartotinį pirkimą.

    Kaip veikia „skonio“ triukas?

    Iš pirmo žvilgsnio „Air Up“ gali priminti dar vieną daugkartinį vandens buteliuką, tačiau jo idėja paremta kvapo ir skonio sąsajomis. Ant buteliuko viršaus tvirtinamos kapsulės skirtos sukurti skonio pojūtį vien per kvapą, nors geriamas yra paprastas vanduo.

    Tokie sprendimai pataiko į platesnę tendenciją: vartotojai vis dažniau ieško būdų mažinti cukraus vartojimą, bet kartu nenori atsisakyti įvairovės. Sveikatos institucijos taip pat pabrėžia reguliaraus skysčių vartojimo svarbą, nors konkretūs rekomenduojami kiekiai skiriasi pagal amžių, fizinį aktyvumą ir klimatą.

    „Mes egzistuojame tam, kad žmonės gertų daugiau vandens“, – sakė „Air Up“ vadovė Cristina Kenz.

    „Tai darome be cukraus ir be dirbtinių priedų: tik vanduo ir lengvas užuominos pojūtis, kuris suteikia malonumą“, – teigė ji.

    Nuo triukšmo iki įpročio

    C. Kenz, anksčiau dirbusi su greito vartojimo prekių ženklais, tarp jų ir „PepsiCo“, akcentuoja, kad socialinių tinklų sukelta banga dar nereiškia ilgalaikės sėkmės. Jos teigimu, „Air Up“ kelias turi tris fazes: dėmesio bumas, virusiškumas ir įpročio formavimas.

    Didžiausias iššūkis, pasak vadovės, yra ne vien pritraukti pirkėją, o pasiekti, kad jis grįžtų kasdien ir nuolat pirktų kapsules. Būtent todėl įmonė daugiau investuoja į pakartotinio naudojimo modelį, o ne vien į vienkartines kampanijas.

    Kodėl investuotojai patikėjo?

    Į „Air Up“ investavo ir žinomi vardai, tarp jų aktoriai Ashton Kutcher ir Mila Kunis, taip pat „PepsiCo“. Tokie investuotojai dažniausiai vertina ne vien produkto idėją, bet ir galimybę sukurti ilgalaikį vartojimo įprotį bei globaliai mastelį turintį platinimą.

    Pati bendrovė pabrėžia prieinamumą: ji mini apie 15 000 prekybos taškų, kuriuose galima rasti produktų. Logika paprasta: kuo lengviau įsigyti, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus naudos sistemą nuolat, o ne tik trumpą laiką po virusinio pirkimo.

    Kas toliau: plėtra, bet be skubėjimo

    Šiuo metu „Air Up“ prioritetu įvardija keturias pagrindines rinkas: Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Jungtinę Karalystę. Vietoje agresyvios ekspansijos įmonė siekia išsigryninti modelį, kuris užtikrintų stabilų pakartotinį vartojimą.

    Kalbėdama apie galimą debiutą biržoje, vadovė pabrėžė, kad tai nėra artimiausias tikslas, tačiau hipotetiškai pirmenybę teiktų Europai, o ne JAV. Tuo pat metu įmonė sulaukia užklausų dėl bendradarbiavimo ir iš kitų rinkų, įskaitant Japoniją, Vietnamą, Meksiką ir Pietų Korėją.

  • Viralinis buteliukas „Air Up“ užkariavo Europą: ar sensacija taps pasauliniu prekės ženklu?

    Viralinis buteliukas „Air Up“ užkariavo Europą: ar sensacija taps pasauliniu prekės ženklu?

    „Air Up“ fenomenas Europoje

    Vokietijoje, Miunchene, 2019 metais penkių studentų įkurta „Air Up“ per kelerius metus išaugo į vieną ryškiausių socialinių tinklų vartojimo prekių istorijų Europoje. Platformoje „TikTok“ apie šį buteliuką jau skaičiuojama daugiau kaip 12 mln. įrašų, o turinys renka milijardus peržiūrų.

    Įmonė skelbia pardavusi daugiau nei 15 mln. buteliukų ir per 200 mln. keičiamų kapsulių, vadinamų „pods“. Šis mastas leido prekei iš nišinio startuolio tapti masinės rinkos žaidėju, kurio sėkmę palaiko ir influencerių rekomendacijos.

    Kaip veikia kvapo ir skonio iliuzija

    Iš pirmo žvilgsnio „Air Up“ gali priminti dar vieną madingą gertuvę, tačiau jos idėja paremta jutimų sąveika. Kapsulė tvirtinama butelio viršuje ir, įkvepiant, sukuria kvapo pojūtį, kuris daliai žmonių sustiprina įspūdį, kad vanduo turi skonį.

    Įmonė šį efektą vadina „scentaste“ ir pabrėžia, kad vartotojas geria vandenį be cukraus ir be dirbtinių saldiklių. Tokia pozicija atliepia augančią tendenciją rinktis mažiau cukraus turinčius gėrimus ir ieškoti alternatyvų saldiesiems gaiviesiems gėrimams.

    „Mes egzistuojame tam, kad žmonės gertų daugiau vandens“, – sakė „Air Up“ vadovė Cristina Kenz.

    Nuo triukšmo iki įpročio

    „Air Up“ komanda akcentuoja, kad virusinis populiarumas pats savaime negarantuoja ilgalaikės sėkmės. Pasak C. Kenz, kelias susideda iš trijų etapų: pradinio ažiotažo, virusiškumo ir įpročio formavimo, kai vartotojas grįžta prie produkto kasdien.

    Vienu svarbiausių veiksnių įmonė įvardija prieinamumą: prekė turi būti lengvai randama, kad pirkimas nevirstų kliūtimi. „Air Up“ teigia jau turinti apie 15 000 prekybos vietų, o platinimo plėtra laikoma vienu būdų mažinti atsitiktinio susidomėjimo riziką.

    „Jei iki produkto reikia važiuoti ir dar eiti kilometrą, žmonės greitai praranda motyvaciją“, – sakė Cristina Kenz, lygindama tai su sporto klubo lankymo įpročiu.

    Investuotojai ir tolesni planai

    „Air Up“ pritraukė ir garsius investuotojus, tarp kurių minima aktorių pora Ashton Kutcheris ir Mila Kunis, taip pat „PepsiCo“. Vadovės karjera greito vartojimo prekių sektoriuje, įskaitant darbą „PepsiCo“, „Danone“ ir „Kraft Heinz“, sustiprina įspūdį, kad įmonė siekia ne vien socialinių tinklų šlovės, bet ir struktūruotos plėtros.

    Artimiausiu metu įmonė prioritetą teikia keturioms pagrindinėms rinkoms: Vokietijai, Prancūzijai, Italijai ir Jungtinei Karalystei. C. Kenz taip pat yra užsiminusi, kad hipotetinio akcijų platinimo atveju labiau rinktųsi Europą, tačiau pabrėžia, jog šiuo metu viešas akcijų siūlymas nėra pagrindinis tikslas.

    Tuo pat metu „Air Up“ sulaukia užklausų iš partnerių ir kitose rinkose, tarp jų Pietų Korėjoje, Meksikoje, Vietname ir Japonijoje. Įmonė akcentuoja, kad prieš spartesnę tarptautinę plėtrą siekia užsitikrinti veikiančio modelio pakartojamumą ir stabilų vartotojų sugrįžimą.

  • „PepsiCo“ pradėjo vežti gėrimus be vairuotojų: autonominiai sunkvežimiai jau keliuose

    „PepsiCo“ pradėjo vežti gėrimus be vairuotojų: autonominiai sunkvežimiai jau keliuose

    JAV maisto ir gėrimų milžinė „PepsiCo“ pradėjo realius pristatymus naudodama autonominius, be vairuotojo važiuojančius dėžinius sunkvežimius. Sprendimas taikomas logistikos grandinėje, kur reguliariai kartojami trumpi ir vidutiniai maršrutai tarp gamybos, sandėlių ir prekybos vietų.

    Bendrovė bendradarbiauja su autonominio vairavimo technologijas kuriančia „Gatik“ ir į veiklą įtraukė „Isuzu“ ženklu pažymėtus sunkvežimius. Šie automobiliai jau eksploatuojami Teksase, Arizonoje ir Arkanzase, o parką planuojama plėsti artimiausiais mėnesiais.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, keliuose šiuo metu dirba 41 autonominis sunkvežimis: 35 Arizonoje, 5 Teksase ir 1 Arkanzase. Dalis reisų vyksta tarp gamyklų ir regioninių sandėlių, o dalis tarp sandėlių ir parduotuvių, kur krovinį priima ir iškrauna „PepsiCo“ darbuotojai.

    Kaip veikia autonominė sistema

    Autonominiai „Isuzu“ sunkvežimiai naudoja kelių tipų jutiklius: kameras, radarus ir lidarus, leidžiančius transporto priemonei suvokti aplinką ir prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus. Kabinoje išlieka vairas ir įprasti valdikliai, tačiau papildomai įrengti ekranai, rodantys išorinių kamerų vaizdą ir sistemos sprendimus.

    Tokio tipo projektams dažniausiai pasirenkami maršrutai su mažiau tarpinio sustojimo taškų, nes pakartojamumas leidžia greičiau standartizuoti procesus ir lengviau valdyti rizikas. Logistikos sektoriuje tai laikoma praktiškiausiu keliu į autonomiją, kai technologija pirmiausia diegiama uždaruose arba aiškiai apibrėžtuose koridoriuose.

    Kodėl įmonės renkasi autonominius pristatymus

    „Gatik“ teigimu, „PepsiCo“ parko pristatymai laiku viršija 98 proc. Tokie rodikliai ypač svarbūs didelėms tiekimo grandinėms, kur bet koks vėlavimas gali sutrikdyti lentynų papildymą ir sandėlių darbo ritmą.

    Autonominių sunkvežimių diegimas taip pat siejamas su vairuotojų trūkumo iššūkiais ir augančiais logistikos kaštais. Pastaraisiais metais JAV ir Europoje vežėjai vis dažniau mini sunkumus pritraukiant vairuotojus, todėl dalis įmonių investuoja į automatizavimą, teleoperavimą ir DI sprendimus maršrutų planavimui bei saugos kontrolei.

    Vis dėlto rinkoje pabrėžiama, kad autonominiai krovininiai sprendimai kol kas dažniau taikomi ribotuose scenarijuose, o masinis perėjimas priklausys nuo reguliavimo, draudimo praktikos, saugos įrodymų ir infrastruktūros pasirengimo. Trumpuoju laikotarpiu labiausiai tikėtina plėtra ten, kur galima sukurti nuosekliai pasikartojančias operacijas ir tiksliai apibrėžtas atsakomybes.

  • „Sereact“ pritraukė 93 mln. eurų: DI robotikai iš sandėlių plečia į JAV, tarp klientų – BMW ir „PepsiCo“

    Štutgarte įsikūręs robotikos DI sprendimų kūrėjas „Sereact“ užsitikrino 93 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos „Cortex 2“ produkto plėtrai ir pirmajam biurui JAV, kurį planuojama atidaryti Bostone vasarą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Headline, prisidėjo Bullhound Capital, Daphni ir Felix Capital, o ankstesni investuotojai Air Street Capital, Creandum ir Point Nine taip pat dalyvavo. Tai vienas didesnių pastarojo meto sandorių Europoje fizinio DI ir sandėlių automatizavimo segmente.

    Kas yra „Cortex 2“?

    „Sereact“ kuria vadinamąjį robotų „smegenų“ modelį, kuris gali veikti su skirtingais robotais ir manipuliatoriais, nepririšant sprendimo prie vieno konkretaus gamintojo. Bendrovės teigimu, „Cortex 2“ jungia vaizdo, kalbos ir veiksmų modelį su pasaulio modeliu, leidžiančiu robotui prieš judesį „pasimatuoti“ kelis veiksmų scenarijus ir pasirinkti tikėtiniausiai pavyksiantį.

    Toks metodas svarbus darbams, kuriuose neužtenka vien reaguoti į tai, ką mato kamera, nes reikia numatyti kontaktą ir paklaidų riziką. Įmonė akcentuoja, kad tai atveria kelią sudėtingesnėms užduotims, pavyzdžiui, dalių komplektavimui ar tiksliam komponentų įstatymui, kur klaidos gali brangiai kainuoti.

    Duomenys iš realių diegimų

    „Sereact“ pabrėžia, kad robotikos DI proveržis tiesiogiai priklauso nuo realaus pasaulio duomenų, todėl sprendimai turi būti diegiami gamyboje, o ne tik testuojami laboratorijose. Pasak bendrovės, sandėliai tam ypač tinkami dėl milžiniško objektų įvairovės, didelio tempo ir nuolatinių „kraštinių atvejų“, kai robotui reikia mokytis iš nesėkmių.

    Įmonė teigia turinti daugiau nei 200 veikiančių sistemų, kurios atliko daugiau nei 1 000 000 000 paėmimų realioje gamybinėje aplinkoje. Tarp įvardijamų klientų yra BMW, „PepsiCo“, „Mercedes-Benz“ ir „Daimler Truck“, taip pat logistikos ir e. komercijos įmonės Europoje.

    „Anksti supratome, kad tikro robotikos DI nesukursi laboratorijoje. Jį sukuri ten, kur sistema dirba, klysta ir mokosi iš to, kas iš tikrųjų vyksta sandėlyje“, – sakė „Sereact“ vadovas ir vienas įkūrėjų Ralfas Gulde.

    Kodėl taikosi į JAV?

    Plėtra į JAV rodo ambiciją konkuruoti vienoje didžiausių sandėliavimo ir gamybos automatizavimo rinkų, kur sprendimų paklausą kelia darbo jėgos trūkumas, augantys pristatymo greičio lūkesčiai ir spaudimas didinti našumą. „Sereact“ planuoja stiprinti vietinę komandą, kad galėtų greičiau diegti sprendimus ir aptarnauti klientus Šiaurės Amerikoje.

    Bendrovė taip pat sieja augimą su platesne tendencija: nuo siaurų, vienai užduočiai „užprogramuotų“ robotų pereinama prie DI modeliais paremtų sistemų, kurios lengviau prisitaiko prie naujų objektų ir procesų. Tokios technologijos tampa svarbios ne tik sandėliuose, bet ir gamyboje, kur kiekviena minutė prastovos turi aiškią kainą.