CP v2

Tag: Pergalės diena

  • Skurdi Putino pergalės dienos parada Maskvoje: rodyti tik lėktuvai, dalį sukūrė DI

    Skurdi Putino pergalės dienos parada Maskvoje: rodyti tik lėktuvai, dalį sukūrė DI

    Gegužės 9 dieną Maskvoje surengta Pergalės dienos karinė eisena šiemet atrodė neįprastai kukliai: viešai parodytas tik ribotas karinės aviacijos praskridimas, o sunkiosios technikos Kolonos beveik nebuvo. Tokį formatą Kremliaus propaganda tradiciškai naudoja kaip galios demonstraciją, tačiau šįkart vaizdas labiau išryškino karo Ukrainoje kainą ir saugumo rizikas.

    Transliacijose matyta, kad realiame praskridime dalyvavo palyginti nedaug orlaivių, tarp jų atakos lėktuvai Su-25 ir naikintuvai MiG-29 bei Su-30. Šie tipai plačiai naudojami Rusijos kare prieš Ukrainą, todėl jų pasirinkimas labiau priminė fronto kasdienybę nei demonstracinį paradą, kuriame anksčiau dalyvaudavo ir strateginės aviacijos, ir transporto lėktuvų grupės.

    Dar didesnį atgarsį sukėlė epizodas, kai televizijos eteryje, prieš parodant realų praskridimą, buvo įterpti kompiuteriu sukurti vaizdai su virš Maskvos skrendančiais kariniais lėktuvais. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad tai panašu į dirbtinio intelekto generuotą intarpą, kuris turėjo sudaryti įspūdį apie masiškesnį aviacijos pasirodymą.

    Karinės technikos nerodymas Raudonojoje aikštėje siejamas su keliais veiksniais: nuo atsargumo dėl galimų atakų ar provokacijų iki noro nerizikuoti brangia technika, kurios dalis reikalinga fronte. Pastaraisiais metais Rusija jau buvo mažinusi paradų mastą, o 2023 metais ir 2024 metais renginiai taip pat buvo pastebimai kuklesni nei iki plataus masto karo pradžios.

    Paradų simbolika Kremliui yra ypač svarbi, nes daugelį metų gegužės 9 dieną Maskvoje buvo demonstruojami modernizuoti tankai, šarvuota technika ir raketų sistemos. Tačiau šiemet dėmesys labiau krypo į politines žinutes ir svečių dalyvavimą, o pati ceremonija, kaip skelbta, truko trumpiau nei įprastai.

    Tuo pat metu informacinėje erdvėje prieš renginį buvo daug svarstymų, ar Ukraina bandys sutrikdyti ceremoniją, nes toks smūgis turėtų didelį propagandinį efektą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią temą buvo panaudojęs ir viešiems pareiškimams, primindamas, kad net ir simboliniai renginiai karo metu tampa saugumo klausimu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto naudojimas transliacijose kelia papildomų klausimų dėl manipuliacijos vaizdu ir visuomenės klaidinimo. Tokios priemonės leidžia greitai sukurti norimą naratyvą, bet kartu didina nepasitikėjimą oficialia komunikacija, ypač kai realūs vaizdai akivaizdžiai nesutampa su įterptais kadrais.

  • Pergalė be technikos Maskvoje: trumpesnė ceremonija, Zelenskio dekretas ir paliaubos 9–11 dienomis

    Maskvoje Raudonojoje aikštėje surengti Pergalės dienos minėjimai šiemet buvo kuklesni nei įprasta: pagrindinę programą sudarė Vladimiro Putino kalba, karių žygis ir keliolikos lėktuvų skrydis. Ceremonija truko apie valandą, o šarvuotos technikos paradas, kuris pastaruosius du dešimtmečius tapo Kremliaus galios demonstracija, nebuvo surengtas.

    Per renginį žygiavo ir Šiaurės Korėjos kariai, kurie, kaip skelbiama, tokiose iškilmėse dalyvavo pirmą kartą. Vietoje įprasto kovinių mašinų rikiuotės žiūrovams buvo rodyti trumpi vaizdo įrašai su įvairių pajėgų karių sveikinimais.

    Danguje virš Maskvos pasirodė akrobatinė grupė su naikintuvais „Su-30SM“ ir „Su-35S“, taip pat atakos lėktuvai „Su-25“, paleidę dūmus Rusijos vėliavos spalvomis. Toks ore demonstruotas elementas tapo vienu ryškiausių programos akcentų, nors bendras renginio mastas išliko mažesnis.

    Zelenskio sprendimas dėl Raudonosios aikštės

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo numatyta, kad Raudonosios aikštės apylinkės Maskvoje parados metu nebūtų įtrauktos į Ukrainos ginkluotės panaudojimo planus. Dokumente pabrėžta humanitarinė logika ir ryšys su derybomis, vykusiomis tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    „Leisti 2026 metų gegužės 9 dieną surengti paradą Maskvoje ir parados metu Raudonosios aikštės teritoriją išbraukti iš ginklų panaudojimo planų“, – sakoma dekreto formuluotėje.

    Kartu Ukrainos vadovas pranešė apie sutartą karo belaisvių apsikeitimą formatu 1 000 už 1 000 bei numatytą trijų dienų ugnies nutraukimą gegužės 9–11 dienomis. Šios priemonės siejamos su bandymu sumažinti riziką per jautrias datas ir sukurti bent trumpą erdvę deryboms dėl platesnių susitarimų.

    Pastarosiomis dienomis retorika iš abiejų pusių buvo įtempta: viešojoje erdvėje skambėjo perspėjimai apie galimus smūgius ir atsakomąsias priemones, jei per minėjimus būtų įvykdyti išpuoliai. Tokios grėsmės, net ir neįgyvendintos, kelia papildomą spaudimą saugumo tarnyboms ir didina incidentų riziką.

    Vienintelis ES lyderis Maskvoje

    Maskvoje minėjimuose apsilankė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico – jis išskiriamas kaip vienintelis Europos Sąjungos valstybės vadovas, pastarosiomis dienomis nuvykęs į Rusijos sostinę. Jis padėjo gėlių prie Nežinomo kareivio kapo ir teigė norintis pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukas, ypač tuos, kurie žuvo išlaisvinant Slovakiją.

    „Man svarbūs normalūs, draugiški ir standartiniai Federacijos Rusijos ir Slovakijos Respublikos santykiai“, – sakė Robertas Fico.

    Pranešta, kad Slovakijos vyriausybės lėktuvas į Maskvą skrido aplinkiniu maršrutu per kelias Europos valstybes, nes dalis šalių, įskaitant Baltijos valstybes, savo oro erdvę šiam skrydžiui uždarė. Tai dar kartą parodė, kad simboliniai vizitai į Maskvą karo Ukrainoje fone tampa ne tik politiniu, bet ir logistiniu iššūkiu.

  • Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Kas paskelbta Kyjive ir Vašingtone

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo laikinai apribojo Ukrainos ginkluotės naudojimą Maskvos Raudonosios aikštės ir jos perimetro zonoje, kad Rusija galėtų surengti Pergalės dienos paradą. Dokumente pabrėžiama, kad tai yra siaurai apibrėžta išimtis, o ne platesnės paliaubos visoje fronto linijoje.

    Dekrete nurodyta, kad ribojimas įsigalioja per patį renginį ir apima konkrečiai apibrėžtą teritorinį sektorių. Ukrainos prezidentūra taip pat akcentavo, jog Rusijos prašymas buvo susijęs būtent su Raudonąja aikšte ir centrine Maskvos dalimi, o ne su visos šalies ar okupuotų teritorijų saugumu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo pat metu viešai paskelbė apie planą dėl trijų dienų paliaubų, numatant ugnies nutraukimą ir apsikeitimą belaisviais. Tačiau Kyjivo dokumentas rodo, kad Ukrainos pusė realiai įtvirtino ne visuotines paliaubas, o tik laikiną „nedraudžiamą zoną“ konkrečiam objektui ir trumpam laikui.

    Ką reiškia „paliaubos tik vienai vietai“

    Toks formatas iš esmės yra ribotas operacinis susitarimas, skirtas sumažinti riziką viename taške ir konkrečiu metu, o ne platesnė deeskalacija. Tai leidžia Kyjivui išlaikyti poziciją, kad Rusija tebėra agresorė, o karo veiksmai gali tęstis kitur, jei tam yra karinis poreikis.

    Ši situacija taip pat pabrėžia, kiek simbolinėms datoms ir propagandiniams renginiams Rusija skiria politinę reikšmę. Paradui Maskvoje tenka ne tik vidinės mobilizacijos, bet ir režimo stabilumo demonstravimo funkcija, todėl Kremlius siekia maksimaliai sumažinti bet kokį incidentų ar smūgių pavojų.

    Maskvos saugumas ir oro gynybos perkėlimai

    Prieš paradą Rusija sugriežtino saugumo priemones Maskvoje, įskaitant prezidento Vladimiro Putino apsaugą, nes jis turėtų dalyvauti renginyje. Ukrainos pareigūnai ir žiniasklaida nurodė, kad sostinei papildomai telkiamos oro gynybos priemonės, perkeliant sistemas iš kitų regionų.

    V. Zelenskis anksčiau teigė, kad aplink Maskvą formuojami papildomi oro gynybos „žiedai“, o tai, Kyjivo vertinimu, silpnina kitų teritorijų apsaugą. Toks perskirstymas didina pažeidžiamumą periferijoje ir gali tapti veiksniu, lemiančiu atšauktus viešus renginius atokesniuose regionuose.

    Pranešta, kad dalyje Rusijos regionų viešos Pergalės dienos šventės buvo atsisakytos, motyvuojant saugumo rizikomis. Tuo pat metu Ukrainos smūgių geografija, pasak Ukrainos pusės, rodo augantį gebėjimą pasiekti taikinius giliai užnugaryje, remiantis vietoje kuriama ginkluote.

    Ribotai apibrėžtas Kyjivo sprendimas dėl Raudonosios aikštės nekeičia esminės karo dinamikos: tai labiau politinis ir operacinis signalas, kad derybiniai epizodai galimi, bet jie nėra tapatūs visuotiniam ugnies nutraukimui. Artimiausios dienos parodys, ar toks precedentas taps platesnių susitarimų pradžia, ar liks vienkartine išimtimi dėl išskirtinės datos.

  • Zelenskis: Rusija per 10 valandų 1 820 kartų sulaužė paliaubas – Ukraina atsakys proporcingai

    Zelenskis: Rusija per 10 valandų 1 820 kartų sulaužė paliaubas – Ukraina atsakys proporcingai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija atmetė realias pastangas siekti paliaubų ir visoje šalyje tęsė smūgius. Pasak jo, Ukraina į tokius veiksmus reaguos proporcingai ir sprendimus priims pagal situaciją artimiausiomis valandomis.

    Šie pareiškimai nuskambėjo Rusijai paskelbus vadinamąsias pergalės dienos paliaubas, kurios turėtų galioti gegužės 8–9 dienomis. Kijevas tuo metu siūlė kitą modelį: pradėti paliaubas gegužės 6 dieną vidurnaktį, kad būtų įmanoma patikrinti, ar ugnies nutraukimas iš tiesų veikia praktikoje.

    Atskiri paliaubų pasiūlymai

    Ukrainos vadovas teigė, kad per pirmąsias 10 valandų po Kijevo siūlyto ugnies nutraukimo Rusijos pajėgos paliaubas pažeidė 1 820 kartų. Anot jo, fiksuoti įvairūs incidentai, įskaitant smūgius civilinei infrastruktūrai ir atakas dronais.

    „Šiandien matome, kad į mūsų pasiūlymą dėl paliaubų Rusija atsakė tik naujais smūgiais ir naujomis atakomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Ukraina pateikė aiškų pasiūlymą dėl paliaubų ir diplomatinių žingsnių, o Kremlius esą turi visus kanalus susisiekti dėl detalių. Jo vertinimu, realių derybų galimybė priklausys nuo Maskvos pasirengimo sustabdyti smurtą, o ne apsiriboti simboliniais pareiškimais.

    Smūgiai civiliniams taikiniams

    Trečiadienio rytą Rusijos smūgis pataikė į vaikų darželį Sumų srityje šalies šiaurėje, pranešta apie du žuvusiuosius. Ukrainos pusė nurodė, kad vaikų atakos metu pastate nebuvo.

    Tokie smūgiai, pasak Ukrainos pareigūnų, rodo, kad paliaubų idėja tampa neįgyvendinama be realių kontrolės ir atsakomybės mechanizmų. Kijevas ne kartą akcentavo, kad ugnies nutraukimas turi būti ne deklaracija, o patikrinamas įsipareigojimas, apimantis ir atakas prieš civilius objektus.

    Įtampa prieš pergalės dieną

    Dėmesys krypsta į gegužės 9 dieną Maskvoje vykstantį pergalės dienos paradą Raudonojoje aikštėje, kuris Rusijoje tradiciškai naudojamas karinei galiai demonstruoti. Nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą ši data taip pat tapo Kremliaus propagandos įrankiu, siejant Antrojo pasaulinio karo naratyvą su dabartiniu karu.

    Šiemet Rusijos valdžia, remiantis viešais pranešimais, planuoja sumažintą renginio formatą, o kai kuriose okupuotose teritorijose šventiniai renginiai atšaukti dėl saugumo. Ukrainos pajėgos pastaruoju metu demonstravo galinčios smogti taikiniams toli Rusijos teritorijoje, todėl saugumo klausimas Maskvai tampa vis jautresnis.

    „Atsižvelgdami į situaciją šiąnakt ir rytoj, mes taip pat nustatysime visiškai pagrįstus savo atsakomuosius veiksmus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • Rusijos paskelbtos paliaubos per Pergalės dieną ir grasinimai Kyjivui: ką siūlo Zelenskis

    Rusijos paskelbtos paliaubos per Pergalės dieną ir grasinimai Kyjivui: ką siūlo Zelenskis

    Skirtingi siūlymai dėl paliaubų

    Rusija paskelbė vienašales paliaubas Ukrainoje gegužės 8–9 dienomis, kai Maskvoje minima Antrojo pasaulinio karo Pergalės diena. Kartu nuskambėjo grasinimai, kad Ukraina, esą pažeidusi režimą, sulauktų plataus masto raketų smūgio Kyjivo centrui.

    Tokį sprendimą Rusija grindė politine iniciatyva, siejama su prezidento Vladimiro Putino pozicija. Oficialioje komunikacijoje taip pat buvo pareikšta, kad tikimasi, jog Ukraina „seks pavyzdžiu“ ir laikysis paliaubų.

    „Jei Kyjivo režimas bandys sužlugdyti Pergalės dienos minėjimą, Rusijos ginkluotosios pajėgos suduos atsakomąjį masinį raketų smūgį Kyjivo centrui“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pranešė apie alternatyvų pasiūlymą, kuris, jo teigimu, būtų pradėtas anksčiau. Pasak jo, paliaubos galėtų įsigalioti nuo gegužės 6 dienos vidurnakčio, taip suteikiant daugiau laiko realiai įgyvendinti „tylą“ fronte.

    Zelenskis taip pat pareiškė, kad Rusijos paskelbti planai esą dar nebuvo oficialiai komunikuoti Ukrainos pusei. Jo žinutėje akcentuota, kad paliaubų idėja neturėtų būti vien simbolinė, o turėtų virsti praktiniais žingsniais siekiant karo pabaigos.

    Atakos tęsiasi nepaisant pareiškimų

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Pasak regiono pareigūnų, balistinės raketos smūgis Merefos miestui netoli Charkivo nusinešė septynių civilių gyvybes, dar daugiau žmonių buvo sužeista.

    Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas nurodė, kad tarp sužeistųjų buvo ir dvejų metų vaikas, tačiau jo į ligoninę, pasak pareigūnų, neprireikė vežti. Vietos valdžia akcentavo, kad smūgis kliudė civilinę infrastruktūrą teritorijoje, esančioje gana toli nuo aktyviausių fronto linijų.

    Zaporižios srityje, kaip teigė srities vadovas Ivanas Fedorovas, per atskirą smūgį Vilniansko kaime žuvo du žmonės. Jo teigimu, žuvo sutuoktinių pora, o jų 31 metų sūnus ir dar keli asmenys buvo sužeisti.

    Kodėl Pergalės diena tampa įtampos tašku?

    Pergalės dienos minėjimas Rusijoje yra vienas svarbiausių politinių ir simbolinių renginių, o Maskvoje rengiama karinė eisena tradiciškai tarnauja vidaus mobilizacijai ir galios demonstravimui. Šiemet Rusijos gynybos ministerija buvo pranešusi, kad parade nebus demonstruojama karinė technika, o tai aiškinta nuotolinių Ukrainos dronų atakų rizika.

    Tokia aplinkybė sustiprino interpretacijas, kad paliaubų paskelbimas gali būti susijęs ne tik su deklaruojamais humanitariniais motyvais, bet ir su siekiu sumažinti rizikas renginių laikotarpiu. Ukraina savo viešuose pareiškimuose nuosekliai pabrėžia, kad tikras ugnies nutraukimas turi būti patikrinamas ir neturi virsti priemone persigrupuoti ar atnaujinti puolimą.

    Rusijos Belgorodo srityje vietos valdžia tuo tarpu pranešė apie Ukrainos drono ataką pasienio zonoje, per kurią žuvo civilis ir buvo sužeisti keli žmonės. Abi pusės tarpusavyje apsikeičia kaltinimais dėl smūgių civiliniams taikiniams, o nepriklausomas tokių incidentų patvirtinimas realiu laiku dažnai būna ribotas.

    Diplomatinės pastangos nutraukti karą pastaruoju metu taip pat susiduria su papildomais iššūkiais dėl kitų tarptautinių krizių, kurios atitraukia dėmesį ir resursus. Dėl to net ir vieši pareiškimai apie paliaubas dažnai vertinami per praktinio įgyvendinimo prizmę: ar sumažės atakų skaičius, ar bus aiškus kontrolės mechanizmas ir kokios bus pasekmės pažeidimų atveju.

  • Maskvos Gegužės 9-osios paradas be tankų: Kremlius aiškina grėsmėmis ir keičia formatą

    Kremlius riboja parado mastą

    Maskvoje gegužės 9 dieną vyksiantis Pergalės dienos paradas Raudonojoje aikštėje šiemet bus rengiamas be sunkiosios karinės technikos demonstravimo. Apie tai pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, sprendimą siejęs su saugumo rizikomis.

    Pasak jo, dėl terorizmo grėsmės imamasi priemonių, kurios „akivaizdžiai“ turi sumažinti pavojų, todėl paradas vyks, bet ribotu formatu. Kremlius taip pat kartojo teiginius apie galimą Ukrainos veiksmų riziką.

    Kuo tai išskirtinis sprendimas

    Toks formatas laikomas išskirtiniu, nes pastaraisiais metais Pergalės dienos paradas buvo naudojamas kaip karinių pajėgumų demonstracija, įprastai rodant šarvuotąją techniką ir kitą ginkluotę. Rusijos vadovybė tankų ir kitos technikos paradus plačiai naudojo bent nuo 2008 metų, kai buvo sugrąžintas ryškesnis „pajėgų demonstravimo“ elementas.

    Šiemet, remiantis viešai skelbta informacija, vietoj sunkiosios technikos akcentas perkeliamas į skrydžių programą. Rusijos gynybos institucijos yra užsiminusios, kad numatomas aviacijos pasirodymas, įskaitant akrobatinių grupių skrydžius ir Su-25 atakos lėktuvus.

    Saugumo fonas ir karo kontekstas

    Sprendimas priimtas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą ir augant smūgių Rusijos teritorijoje mastui. Ukraina pastaraisiais mėnesiais reguliariai atakuoja taikinius Rusijos gilumoje, dažniausiai nukreiptus į energetikos, pramonės ar karinės paskirties objektus.

    Kijevas viešai yra signalizavęs, kad tokios operacijos gali intensyvėti, o Maskva tuo grindžia didesnį dėmesį saugumui. Kremlius šiuos veiksmus įvardija kaip „teroristinius“, nors Ukraina tokias atakas aiškina kaip karo logikos dalį, siekiant silpninti Rusijos karo pajėgumus.

    Šiemet paradas Maskvoje išlieka politiškai svarbus Rusijos vidaus auditorijai ir propagandinei žinutei, tačiau ribotas formatas rodo, kad saugumo rizikos ir karo realijos ima daryti įtaką net simboliniams renginiams. Kremlius pabrėžia, kad šventė vyks, tačiau jos turinys bus pritaikytas prie grėsmių vertinimo.