Dantų netekimas suaugus dažnai siejamas tik su ėduonimi, tačiau odontologai pabrėžia, kad tai tik viena iš priežasčių. Kur kas dažniau dantis prarandamas dėl ilgai nepastebimų ar ignoruojamų būklių, kurios tyliai ardo dantenas, kaulą ir patį dantį.
Didžiausias rizikos veiksnys daugeliu atvejų yra periodontitas, sunki dantenų liga. Ji neretai prasideda nuo gingivito, kai dėl apnašų kaupimosi dantenos ima kraujuoti ir patinsta, o negydant uždegimas persikelia giliau ir pradeda tirpdyti žandikaulio kaulą.
Kas dažniausiai „išmuša“ dantis?
Negydomas gilus ėduonis taip pat gali baigtis danties netekimu, ypač kai infekcija pasiekia pulpą ir sukelia uždegimą, pūlinį ar stiprų audinių irimą. Tokiais atvejais kartais nebeužtenka kanalų gydymo ar protezavimo, ir dantį tenka šalinti.
Dar viena dažna, bet nuvertinama priežastis yra traumos: kritimai, avarijos, sporto incidentai gali nuskaldyti dantį iki šaknies arba jį išmušti. Net ir mažesni įtrūkimai, laiku neįvertinti, ilgainiui gali baigtis lūžiu ir šalinimu.
Žalingą poveikį daro ir bruksizmas, nevalingas dantų griežimas ar stiprus sukandimas miegant. Ilgainiui dėl nuolatinės perkrovos dyla emalis, atsiranda mikroįtrūkimų, didėja jautrumas, o susilpnėję dantys tampa labiau pažeidžiami ėduonies ir lūžių.
Kaip susijusi bendra sveikata?
Burna dažnai atspindi bendrą organizmo būklę, todėl kai kurios ligos gali smarkiai padidinti dantų netekimo riziką. Pavyzdžiui, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas siejamas su didesniu polinkiu į infekcijas ir sunkesnę periodontito eigą, o uždegimas burnoje gali dar labiau apsunkinti gliukozės kontrolę.
Reikšmingas veiksnys yra ir osteoporozė, mažinanti kaulų tankį visame organizme, įskaitant žandikaulį. Silpnesnis kaulas tampa prastesne atrama dantims, todėl net ir ne itin ryškus uždegimas ar kramtymo perkrova gali paspartinti dantų paslankumą.
Ką daryti, kad dantys tarnautų ilgiau?
Odontologai pabrėžia, kad didelė dalis dantų netekimo atvejų yra išvengiami, jei problemos sugaunamos anksti. Kasdienė higiena turėtų apimti dantų valymą du kartus per dieną fluoro turinčia pasta ir tarpdančių valymą, nes apnašos tarp dantų yra viena dažniausių dantenų uždegimo priežasčių.
Ne mažiau svarbūs reguliarūs profilaktiniai vizitai, kai atliekama apžiūra ir profesionali burnos higiena. Tokiu būdu galima laiku pastebėti ankstyvą ėduonį, dantenų kraujavimą, kišenes ar sąkandžio problemas ir imtis gydymo dar prieš prarandant danties audinius ar kaulą.
Kontaktinį sportą praktikuojantiems žmonėms rekomenduojamos apsauginės kapos, o griežiantiems dantimis naktį dažnai siūlomos specialios kapos, mažinančios dantų apkrovą. Taip pat svarbu mesti rūkyti ir riboti dažną saldžių bei rūgščių produktų vartojimą, nes tai tiesiogiai veikia dantenų gijimą ir ėduonies riziką.
