Tag: Perkūnijos

  • Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Po trumpo atokvėpio Vokietija gali vėl artėti prie naujos karščio bangos. Sinoptikai stebi užsispyrusį atmosferos cirkuliacijos modelį: vos tik temperatūra nukrenta, virš regiono vėl sparčiai stiprėja aukšto slėgio sritis.

    Šiuo metu didžiausia kaitra telkiasi virš Ispanijos ir Prancūzijos, o Vokietija išlieka vėsesnėje aukšto slėgio sistemos pusėje. Vis dėlto pagal prognozių modelius Azorų anticiklonas gali vėl plėstis į Vidurio Europą, o šiltesnio oro pakraščiai pirmiausia pasiektų Vokietijos vakarus ir pietvakarius.

    „Šiuo metu Vokietija yra vėsesnėje anticiklono pusėje“, – sakė meteorologas Dominikas Jungas.

    Jo teigimu, šilumos sugrįžimo laikas ir stiprumas dar nėra aiškūs, nes virš šalies gali susiformuoti oro masių riba. Tokia riba dažnai reiškia, kad vienose vietovėse laikosi vėsa ir lietūs, o kitur staiga grįžta tvankuma, todėl prognozės kelioms dienoms į priekį tampa mažiau stabilios.

    Vėsa atrodo didesnė, nei yra

    Po rekordinių karščių dabartinė temperatūra daugeliui atrodo neįprastai žema, tačiau liepos antrajai pusei tai dažnai būna artima daugiametei normai. Vėsą į šalį atneša šiaurės vakarų srautas ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose įsitvirtinusi įduba, todėl daug kur termometrai nebepasiekia 30 laipsnių.

    Perkūnijų židiniuose temperatūra kai kur gali trumpam kristi ir žemiau 20 laipsnių. Tačiau, kaip pabrėžia meteorologai, didžiausią šalčio pojūtį sukuria kontrastas po itin intensyvios kaitros, o ne išskirtinai žema faktinė temperatūra.

    „Šalčio įspūdį daugiausia sukuria kontrastas su ankstesniu ekstremaliu karščiu“, – sakė D. Jungas.

    Išskirtinis buvo būtent ankstesnis karščio epizodas: birželio pabaigoje Vokietijoje fiksuota 41,7 laipsnio temperatūra, kai kuriose vietovėse tai tapo nauju rekordu. Vokietijos meteorologijos tarnybos karščio perspėjimų fazė, trukusi apie dvylika dienų, buvo viena ilgiausių nuo perspėjimų sistemos įvedimo 2005 metais.

    Daugiausia grėsmių kelia audros

    Oro pokyčiai didina ir smarkių perkūnijų riziką, ypač šalies pietuose ir pietryčiuose. Labiausiai išskiriami kalvoti regionai, tarp jų Bavarija, Badenas-Viurtembergas ir dalis Saksonijos, taip pat zona, kurioje gali nusistovėti oro masių riba per šalies vidurį.

    Prognozuojama, kad kai kur galimi labai intensyvūs reiškiniai: staigios liūtys, kruša ir gūsingas vėjas. Šiaurėje ir centrinėje Vokietijoje perkūnijų taip pat gali pasitaikyti, tačiau jų stiprumas dažniau būtų mažesnis.

    Kodėl vasara vis sugrįžta

    Meteorologai šią vasarą išskiria ne tik karščio epizodus, bet ir paties modelio atkaklumą. Pasak D. Jungo, po kiekvieno vėsesnio tarpsnio aukšto slėgio sritis vėl susiformuoja stebėtinai greitai, todėl vasara tarsi persijungia atgal į karščio režimą.

    „Kaip meteorologą mane labiausiai stebina, koks užsispyręs šis modelis“, – sakė D. Jungas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia dideli skirtumai tarp atskirų skaitmeninių orų modelių skaičiavimų. Kartais pasirodo ir itin ekstremalūs „išsišokantys“ scenarijai, kurie gali gerokai viršyti kitų prognozių vidurkį, todėl sinoptikai pabrėžia, kad tokie skaičiai nebūtinai reiškia realiai artėjančią kaitrą.

    Ilgesnės trukmės tendencijos vis tiek išlieka panašios: daugelyje skaičiavimų matomas signalas, kad po audringesnio laikotarpio aukštas slėgis vėl gali stiprėti, o tai reikštų šiltesnį ir sausesnį foną. Nuo liepos 21 dienos kai kuriuose regionuose vėl gali pasitaikyti 28–34 laipsniai, o lokaliai ir aukštesnės reikšmės, tačiau tokios prognozės iš anksto turi didesnę paklaidą.

    „Tendencija nėra tiksli prognozė“, – sakė D. Jungas.

    Sinoptikai pabrėžia, kad kuo toliau į priekį žiūrima, tuo platesnis galimų scenarijų diapazonas, ypač kai atmosferoje daug mažų trikdžių. Vis dėlto bendra kryptis šią vasarą aiški: karščio bangos gali kartotis, o kartu didėja ir sausros bei staigių audrų rizika.

  • Milžiniškas „Hector the Convector“ debesis kasdien pasirodo tuo pačiu metu: mokslininkai aiškinasi kodėl

    Milžiniškas „Hector the Convector“ debesis kasdien pasirodo tuo pačiu metu: mokslininkai aiškinasi kodėl

    Virš Australijai priklausančių Tiwi salų jau dešimtmečius kartojasi retas atmosferos reiškinys: beveik kasdien maždaug tuo pačiu metu išauga milžiniškas audros debesis. Jis pramintas „Hector the Convector“ ir laikomas vienu geriausiai pasaulyje atpažįstamų reguliarių perkūnijų židinių.

    Tai galingas kamuolinis lietaus debesis, galintis iškilti iki maždaug 20 kilometrų aukščio ir būti matomas iš didelio atstumo. Kartu jis atneša intensyvius kritulius, stiprius žaibus ir smarkius vėjo gūsius, tačiau labiausiai stebina ne jėga, o beveik laikrodinis pasikartojimas.

    Kas sukuria šią audrą?

    Meteorologai aiškina, kad pagrindinis mechanizmas susijęs su Tiwi salų geografija ir kasdieniu įšilimu. Dvi palyginti plokščios salos dieną greitai įkaista, o nuo vandenyno iš skirtingų pusių į jas plūsta drėgni jūros brizai.

    Šiems oro srautams susitikus virš salų vidurio, oras priverstinai kyla aukštyn, vėsdamas ir kondensuodamas vandens garus. Taip susiformuoja galinga konvekcinė sistema, kuri palankiomis sąlygomis išauga į didžiulę perkūnijos audrą.

    Kodėl ji tokia reguliari?

    Reguliarumą sustiprina pasikartojantis dienos ciklas: įšilimas, jūros brizų susidarymas ir susiliejimas, o tada spartus konvekcijos „įsijungimas“ po pietų. Stebėjimai rodo, kad laikotarpiu prieš musoną šis reiškinys gali pasirodyti maždaug 70 proc. dienų.

    Vis dėlto identiškų audrų nebūna: kartais debesis susiformuoja vėliau, o kartais jį pristabdo drėgmės, atmosferos energijos ar vėjo pokyčiai. Paradoksalu, bet būtent kiek uždelstos perkūnijos neretai tampa agresyvesnės ir atneša stipresnes liūtis bei intensyvesnius žaibus.

    Kodėl tai svarbu mokslui?

    „Hector the Convector“ meteorologams yra natūrali laboratorija, nes retai kur pasaulyje audros taip patikimai kartojasi vienoje vietoje. Dėl to Tiwi salos tampa patogia vieta tikslinti perkūnijų prognozavimo modelius ir tikrinti, kaip drėgmė bei oro cirkuliacija lemia ekstremalių reiškinių raidą.

    Tyrėjams aktualu ir tai, kad tokie duomenys padeda geriau suprasti konvekciją tropikuose, o įžvalgos pritaikomos ir kituose regionuose, kur stiprėjančios liūtys bei perkūnijos tampa vis dažnesnės. Kuo tiksliau aprašomi procesai, tuo geriau galima vertinti staigių audrų riziką aviacijai, infrastruktūrai ir gyventojų saugumui.