Opadačių vokų makiažas nebūtinai reiškia tik rudus atspalvius – akių šešėlius galima rinktis įvairius, jei žinote kelias taisykles.
Rudi ir smėliniai tonai dažnai laikomi saugiausiu pasirinkimu, nes jie „atleidžia“ klaidas: net jei šešėliai užtepami ne visai tiksliai, šiuos atspalvius lengva išsklaidyti ir sušvelninti perėjimus.
Be to, neutralūs bežai ir rudi leidžia natūraliai kontūruoti akį taip, kad vokas vizualiai atrodytų mažiau nusileidęs. Dar vienas jų privalumas – jie dera prie skirtingų aprangos spalvų ir tinka įvairioms progoms.
Alternatyva rudoms spalvoms gali būti švelnūs rožiniai atspalviai: vėsesnėms odos spalvoms labiau tinka natūralūs, šaltesni rožiniai tonai, o šiltesniam atspalviui – pūsai. Svarbu nepainioti jų su ryškia fuksija – čia kalbama apie subtilius, „kasdienius“ variantus.
Spalva gali būti bet kokia, svarbiausia – kaip ją naudoti
Jei mėgstate ryškesnius šešėlius, opadę vokai nėra priežastis jų atsisakyti. Iš esmės tinka bet kuri spalva – lemia ne pati spalva, o jos atspalvis ir šešėlio užbaigimas.
Praktiška taisyklė – turėti tą pačią spalvą dviem versijomis: šviesesnę ir tamsesnę. Tai padeda sukurti gylį ir optiškai „pakelti“ akį.
Tamsesnį atspalvį verta dėti išoriniame akies kampe ir sklaidyti kiek aukščiau natūralios voko linkio linijos, kylant link antakio. Šviesesnį atspalvį patogu tepti ant didesnės voko dalies – taip akis atrodo didesnė, o odos raukšlelė mažiau krenta į akis.
Blizgesys: kur tinka, o kur geriau vengti
Nors opadačių vokų makiažą galima daryti įvairiomis spalvomis, ne visi finišai duos norimą efektą. Tamsiems šešėliams šiuo atveju labiausiai tinka matinis užbaigimas.
Jei tamsiame akies kampe naudosite blizgius produktus – tamsų brokatą, perlamutrą ar satininį spindesį – dėmesys gali krypti būtent į tą vietą, kurią dažniausiai norisi „paslėpti“.
Tai nereiškia, kad perlamutrinius ar blizgius šešėlius reikia pamiršti. Juos galima palikti judriojo voko viduriui, tik svarbu, kad jie būtų šviesesni už atspalvį, naudojamą išoriniame kampe.