CP v2

Tag: Permės kraštas

  • Rusijoje rado beveik 1 000 metų sidabrą: išgąsdino figūra su keista „ateivio“ galva

    Rusijoje rado beveik 1 000 metų sidabrą: išgąsdino figūra su keista „ateivio“ galva

    Permės krašte, prie Kamos upės, archeologai viduramžių kapinyne aptiko neįprastą sidabrinę plokštelę su graviūra, datuojamą XI amžiaus antrąja puse arba XII amžiaus pirma puse. Radinys iškilo tiriant seniai žinomą laidojimo vietą, kur naujausi darbai buvo vykdomi buvusio sodybinio daržo teritorijoje, atidengus kelis anksčiau pažeistus kapus.

    Maždaug 3 centimetrų aukščio dirbinys yra lanko formos, viršuje turi mažą skylutę, o kitoje pusėje matyti tvirtinimo žymės. Tai leidžia manyti, kad plokštelė galėjo būti siūta prie audinio ar odos ir veikti kaip aprangos detalė arba pakabukas.

    Atlikus tyrimus aptikta ir nežymių aukso pėdsakų, todėl neatmetama, kad dalis paviršiaus kadaise buvo paauksuota. Tokia apdaila viduramžiais paprastai siejama su statusą pabrėžiančiais papuošalais, o pats sidabras regiono bendruomenėms buvo reikšminga ir brangi žaliava.

    Graviūra, sukėlusi klausimų

    Daugiausia diskusijų kelia vaizdas: plokštelėje išraižytos dvi antropomorfinės figūros, stovinčios greta. Abi dėvi plačius drabužius su V formos iškirpte, o jų galvos pavaizduotos didelės, migdolo formos.

    Vienos figūros galva išsiskiria neįprastu, į viršų smailėjančiu kontūru, dėl kurio radinys ir sulaukė palyginimų su ateivių vaizdiniais. Tačiau archeologai pabrėžia, kad tai greičiau gali būti galvos apdangalas, ritualinės aprangos elementas arba simbolinis būdas išskirti konkretų personažą.

    „Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad vaizduojama „ateivio“ figūra, tačiau išraiškinga galvos forma tikrai leidžia kelti kelias lygiavertes interpretacijas“, – teigia tyrėjų pateikiamos išvados.

    Ką rodo meistro darbas

    Po pagrindine graviūra aptikti ankstesnio eskizo pėdsakai rodo, kad amatininkas kompoziciją iš pradžių nusibraižė, o tik vėliau raižė sidabre. Toks kūrybinio proceso „pėdsakas“ archeologiniuose radiniuose sutinkamas retai ir padeda tiksliau vertinti to meto dirbtuvių darbo praktiką.

    Ne mažiau svarbios ir radinio aplinkybės: plokštelė rasta netoli vieno palaidojimo, bet dėl anksčiau suardyto kapo nėra tikrumo, kad ji priklausė būtent tam žmogui. Vis dėlto tyrėjai neatmeta, kad dirbinys galėjo būti panaudotas laidojimo ceremonijoje, pavyzdžiui, prisiūtas prie drobulės ar specialaus apdangalo.

    Regionas, gyvenęs prekybos ritmu

    Datavimas sutampa su laikotarpiu, kai Volgos ir Kamos baseinuose intensyvėjo prekybiniai ir kultūriniai ryšiai, o upių keliai veikė kaip pagrindinės komunikacijos arterijos. Šiose teritorijose gyvenusios ugrofinų bendruomenės palaikė kontaktus su Volgos Bulgarija, kuri buvo vienas svarbiausių Rytų Europos prekybos centrų.

    Pagal stilių ir metalo apdirbimo techniką labiau tikėtina, kad plokštelė pagaminta vietinėse Kamos regiono dirbtuvėse, o ne atgabenta iš tolimų kraštų. Tai sustiprina išvadą, kad vietos amatininkystė buvo aukšto lygio, o bendruomenės nebuvo izoliuotos nuo platesnių ekonominių ir meninių tendencijų.

  • Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje: pranešama apie gaisrą naftos terminale ir chemijos gamyklos ataką

    Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje: pranešama apie gaisrą naftos terminale ir chemijos gamyklos ataką

    Ukrainos dronų ir raketų smūgiai naktį į šeštadienį pasiekė energetikos ir pramonės objektus Rusijos gilumoje, pranešė Ukrainos kariuomenė ir Rusijos vietos valdžia. Pasak Kyjivo, pataikyta į Šešchario naftos terminalą Novorosijske, o smūgio vietoje kilo gaisras.

    Novorosijsko administracija teigė, kad po atakos mieste sužeisti du žmonės, o ugnis terminalo teritorijoje kilo nuo krentančių drono nuolaužų. Nepriklausomai patikrinti socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje skelbtų vaizdų, kuriuose matyti virš objekto kylantys dūmai, iš karto nebuvo galimybių.

    Taikiniai susiję su eksportu

    Šešchario terminalas ir naftos saugyklos Novorosijske laikomi svarbia Rusijos naftos eksporto grandimi, siejama su valstybinės įmonės „Transneft“ valdomais magistraliniais vamzdynais. Tokie objektai yra strategiškai reikšmingi, nes iš jų priklauso naftos srautai ir pajamos, naudojamos karo ekonomikai palaikyti.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia vidutinio ir didesnio nuotolio smūgių galimybes, remdamasi vietoje kuriamais dronais ir raketinėmis technologijomis. Kyjivas viešai pabrėžia, kad tokios atakos nukreiptos į infrastruktūrą, kuri prisideda prie Rusijos karo finansavimo ir logistikos.

    Zelenskis: smūgis 1 700 kilometrų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad atskiras smūgis suduotas „Metafrax Chemicals“ chemijos gamyklai Permės krašte. Jo teigimu, tai maždaug 1 700 kilometrų nuo Ukrainos sienos esantis taikinys, rodantis toliau augantį Ukrainos tolimojo veikimo pajėgumą.

    „Metafrax Chemicals yra svarbi Rusijos chemijos pramonės dalis, o produkcija pasiekia dešimtis karinei pramonei dirbančių gamintojų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak Ukrainos vadovo, įmonės produkcija gali būti naudojama tiek pramonėje, tiek tiekimo grandinėse, susijusiose su karinės paskirties gamyba, įskaitant komponentus aviacijai, dronams ir sprogmenų pramonei. Rusijos pusė apie šio objekto padarytą žalą išsamesnių, nepriklausomai patvirtintų duomenų nepateikė.

    Rusija žada atsaką po kaltinimų

    Tuo pat metu Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad už tariamą Ukrainos dronų smūgį bendrabučiui Starobilske, Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainos teritorijoje, esą bus neišvengiamas ir griežtas atsakas. Rusijos pareigūnai skelbė, kad per smūgį žuvo 12 žmonių, gimusių 2003–2008 metais.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad netoliese neva nebuvo karinių ar žvalgybos objektų. Ukrainos atstovai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, sušauktame Rusijos prašymu, atmetė kaltinimus karo nusikaltimais ir nurodė, kad operacijos buvo nukreiptos į Rusijos karo mašiną.

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbė, kad naktį į gegužės 22 dieną smogta keliems Rusijos taikiniams, įskaitant naftos perdirbimo infrastruktūrą, amunicijos sandėlius, oro gynybos sistemas ir vadavietes. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojamos atakos prieš energetikos objektus rodo, kad abi pusės siekia paveikti ne tik fronto liniją, bet ir užnugarį bei tiekimo grandines.