Tag: Perovskija

  • Levanda sode vis džiūsta? Štai panašūs, bet daug lengviau auginami augalai

    Levanda sode vis džiūsta? Štai panašūs, bet daug lengviau auginami augalai

    Levanda laikoma nereiklia, tačiau Lietuvos soduose ji neretai skursta: krūmelis retėja, žydi vis silpniau ir galiausiai ima džiūti. Dažniausia priežastis – per šlapios sąlygos, kai vanduo užsilaiko sunkioje, molingoje dirvoje.

    Levandai svarbiausia saulė ir laidus substratas, todėl jai labiau tinka skurdoka, smėlinga ar žvyru pagerinta žemė. Jei dirva tanki, verta persodinti į pakeltą lysvę arba į duobę įmaišyti rupaus smėlio, žvyro, o apačioje suformuoti drenažinį sluoksnį.

    Dažna klaida – perteklinis laistymas. Pasodintai levandai vandens reikia tik pirmosiomis savaitėmis, kol įsitvirtina šaknys, o vėliau dažniausiai pakanka natūralių kritulių; per ilgą vasaros sausrą laistyti reikėtų retai, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknų zoną.

    Ne mažiau svarbus ir genėjimas: nekarpomas krūmelis greičiau sumedėja, plinka iš vidaus, o žiedynų mažėja. Praktikoje geriausiai pasiteisina lengvas pavasarinis formavimas ir antras kirpimas po žydėjimo, stengiantis nekirpti į seną, pliką medieną, jei veislė tam jautri.

    Levandai kenkia ir per gausus tręšimas azotu, nes augalas ima auginti ilgus minkštus ūglius, bet prasčiau žydi. Mulčiui taip pat verta rinktis ne pušų žievę ar kankorėžius, kurie gali rūgštinti dirvą ir sulaikyti drėgmę, o akmenukus ar žvyrą, kuris gerina pralaidumą.

    Ką sodinti vietoje levandos?

    Jei levanda jūsų sklype nuolat nukenčia, verta rinktis augalus, kurie atrodo panašiai, bet geriau toleruoja Lietuvos sąlygas. Daugeliui jų, kaip ir levandai, patinka saulėtos vietos ir neužmirkstanti dirva, tačiau jie atlaidesni priežiūros klaidoms.

    Vienas populiariausių pasirinkimų – katžolės, kurios ilgai žydi melsvai violetiniais žiedais ir pakelia trumpalaikes sausras. Panašų spalvinį efektą kuria ir šalavijai: jie mėgsta saulę, gerai reaguoja į nukirpimą po pirmojo žydėjimo ir gali kartoti žydėjimą iki rudens.

    Norint krūmiškesnio augalo, sodininkai dažnai renkasi karyopterį, dar vadinamą mėlynžiede barzdule, kuri pražysta vėliau – vasaros pabaigoje ir rudenį. Šaltesnėse vietose jam praverčia apsauga žiemai, tačiau tinkamoje vietoje jis gali sėkmingai augti ir būti levandos alternatyva.

    Dar vienas panašios nuotaikos augalas – perovskija, pastaraisiais metais vis dažniau naudojama moderniuose, mažai priežiūros reikalaujančiuose želdynuose. Ji mėgsta saulę, pralaidžią dirvą ir kuria sidabriškai melsvą foną, kuris ypač dera su dekoratyvinėmis žolėmis.

    Jei norisi aromatingo, prieskoninio augalo, verta pagalvoti apie vaistinį yzopą – jis žydi mėlynais žiedais ir mėgsta sausesnes, saulėtas vietas. Toks pasirinkimas dažnai būna patikimesnis nei levanda ten, kur dirva sunkesnė, o drėgmės režimą sunku suvaldyti.

  • Levandoms rimta konkurentė: perovskija žydi iki rudens ir beveik nereikalauja priežiūros

    Levandoms rimta konkurentė: perovskija žydi iki rudens ir beveik nereikalauja priežiūros

    Perovskija – kvapnus vasaros hitas

    Perovskija (Perovskia atriplicifolia), dar vadinama rusišku šalaviju, yra dekoratyvus puskrūmis iš notrelinių šeimos, pastaraisiais metais vis dažniau atrandamas gėlynuose. Ji formuoja lengvas, ažūrines 80–150 cm aukščio kupstas, o vasarą pasipuošia melsvai violetinių žiedų šluotelėmis.

    Žydėjimas paprastai tęsiasi nuo vasaros vidurio iki ankstyvo rudens, todėl augalas vertinamas kaip ilgai išliekantis akcentas saulėtose lysvėse. Sidabriškai pilki, smulkiai karpyti lapai suteikia kompozicijoms šviesos ir kontrasto net tada, kai kiti augalai ima skursti.

    Kodėl ji siejama su levanda

    Perovskija dažnai lyginama su levanda dėl panašios spalvos žiedų ir aromato, tačiau jos kvapas labiau primena šalaviją. Patrynus lapus juntami eterinių aliejų tonai, o žiedai vilioja apdulkintojus, todėl augalas tinka biologiškai įvairesniam sodui.

    Skirtingai nei levanda, perovskija daugeliu atvejų atlaiko karštį ir periodinę sausrą be papildomos priežiūros. Dėl to ji laikoma vienu patikimesnių pasirinkimų ten, kur vasaromis dažnėja karščio bangos ir išdžiūvę dirvožemiai.

    Kokias veisles renkasi sodininkai

    Rinkoje yra nemažai veislių, kurios skiriasi aukščiu, žiedų atspalviu ir krūmo kompaktiškumu. Aukštesnės formos dažniau sodinamos gėlynų fone ar kaip lengvas, bangas kuriantis akcentas, o kompaktiškos veislės tinka terasoms ir didesniems vazonams.

    Tarp populiarių pasirinkimų dažnai minimos ‘Blue Spire’, ‘Blue Steel’ ar ‘Little Spire’, vertinamos dėl stabilios formos ir sodresnių melsvų žiedų. Žemesnės veislės, tokios kaip ‘Blue Jean Baby’ ar ‘Silvery Blue’, patogios ten, kur reikia tvarkingo, neperaugiančio augalo.

    Ko perovskijai reikia, kad suvešėtų

    Natūraliai perovskija auga sausesnėse, atvirose vietose, todėl geriausiai jaučiasi saulėkaitoje ir lengvoje, laidžioje dirvoje. Svarbiausias kriterijus – neužmirkstantis gruntas: per drėgnose vietose šaknys gali pradėti skursti, o augalas praranda dekoratyvumą.

    Derlinga, per daug tręšta dirva perovskijai ne visada į naudą, nes augina pernelyg vešlius, linkstančius ūglius. Dažniausiai pakanka pavasarį įterpti nedidelį kiekį komposto, o intensyvaus tręšimo sezonu geriau vengti.

    Pirmaisiais metais po pasodinimo naudinga laistyti reguliariai, bet saikingai, kad susiformuotų stipri šaknų sistema. Vėliau įsitvirtinęs augalas paprastai apsieina be papildomo laistymo, išskyrus užsitęsusią sausrą.

    Genėjimas – raktas į gausų žydėjimą

    Perovskija žydi ant einamųjų metų ūglių, todėl pavasarinis genėjimas padeda išlaikyti tankų krūmą ir skatinti naujų šakų augimą. Praktikoje ją dažnai rekomenduojama nukirpti gana žemai, paliekant tvirtą pagrindą naujiems ūgliams.

    Toks paprastas režimas – saulėta vieta, laidus dirvožemis ir pavasarinis genėjimas – yra priežastis, kodėl perovskija neretai vadinama vienu lengviausiai prižiūrimų vasarą žydinčių puskrūmių. Ieškantiems alternatyvos levandai, tai gali būti vienas tiksliausių pasirinkimų.