Tag: Perplexity

  • DI prenumeratų karas: kiek kainuoja „ChatGPT“, „Gemini“, „Claude“ ir kitos alternatyvos?

    DI prenumeratų karas: kiek kainuoja „ChatGPT“, „Gemini“, „Claude“ ir kitos alternatyvos?

    Dirbtinis intelektas per pastaruosius metus iš nišinės technologijos virto kasdieniu darbo įrankiu, o kartu sustiprėjo ir konkurencija tarp populiariausių platformų. „ChatGPT“ turi ne vieną rimtą varžovą, o „Google“ „Gemini“, „Anthropic“ „Claude“, „Perplexity“ ar „Microsoft“ „Copilot“ dažnai taikosi į skirtingus vartotojų poreikius.

    Daugeliui žmonių nemokamų planų pakanka: jie leidžia atlikti paiešką, parašyti tekstą, sugeneruoti idėjų ar pasitikrinti faktus. Vis dėlto ribojimai tampa pastebimi, kai DI naudojamas intensyviai, pavyzdžiui, darbui su didesniais dokumentais, ilgoms užklausų serijoms ar nuolatinei analizei.

    Kodėl mokami planai traukia?

    Mokamos prenumeratos paprastai siūlo didesnius užklausų limitus, prioritetinį veikimą piko metu ir prieigą prie naujesnių modelių. Taip pat dažnai pridedamos papildomos funkcijos, tokios kaip gilesnis tyrimas, integracijos su el. paštu ar dokumentais, pažangesnis balsinis režimas ar vaizdų generavimas.

    Kaina daugeliu atvejų sukasi apie panašų lygį, tačiau vertė skiriasi priklausomai nuo ekosistemos. Vieniems svarbiausia integracija su „Google Workspace“, kitiems su „Microsoft 365“, o dar kitiems aktualiausia patikima paieška su šaltinių suvestinėmis.

    Kiek tai kainuoja eurais?

    Remiantis viešai skelbiamais planų įkainiais, dauguma populiariausių DI prenumeratų kainuoja apie 18–20 eurų per mėnesį, tačiau atskiros paslaugos gali būti ir brangesnės. Pavyzdžiui, „Grok“ aukštesnio lygio planas kai kuriose rinkose kainuoja apie 27–28 eurus per mėnesį, priklausomai nuo regiono ir atsiskaitymo sąlygų.

    „ChatGPT Plus“ dažniausiai vertinamas kaip universali prenumerata, nes orientuotas į plačią auditoriją: nuo kasdienio rašymo iki sudėtingesnių užduočių. Tuo metu „Claude“ dažnai minimas tarp turinio kūrėjų ir žmonių, dirbančių su tekstais, o „Perplexity“ labiau akcentuoja paiešką ir atsakymus su nuorodomis į šaltinius.

    Kaip išsirinkti tinkamiausią?

    Jei didžioji dalis darbo vyksta „Gmail“, dokumentuose ir debesyje, dažnai pasirenkamas „Google“ siūlomas „Gemini“ planas, nes jis stipriausias integracijose. Jei kasdienybėje dominuoja „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Outlook“, praktiškesnis sprendimas paprastai būna „Microsoft“ „Copilot“.

    Jeigu DI naudojamas daugiausia analizei ir informacijos paieškai, svarbus tampa atsakymų tikrinamumas ir šaltinių pateikimas, todėl dalis vartotojų renkasi „Perplexity“. O tiems, kurie DI naudoja retkarčiais, dažniausiai racionaliausia likti prie nemokamų planų ir mokėti tik tuomet, kai limitai realiai pradeda stabdyti darbą.

    Rinka sparčiai juda link prenumeratų komplektų, kuriuose vienu metu siūlomi tekstų, vaizdų ir tyrimų įrankiai, integracijos bei papildoma debesų saugykla. Dėl to renkantis verta vertinti ne tik mėnesio kainą, bet ir tai, ar prenumerata realiai pakeis kelias atskiras paslaugas.

  • Seminaras apie DI smulkiam verslui: kaip su „ChatGPT“ taupyti laiką ir aiškiau priimti sprendimus

    Kam skirtas seminaras

    Smulkus verslas dažnai remiasi vieno ar kelių žmonių sprendimais, todėl kasdienė rutina greitai virsta darbų pertekliumi ir informacijos chaosu. Būtent į šią realybę orientuotas seminaras apie dirbtinio intelekto taikymą kasdienėse užduotyse.

    Renginys skirtas tiems, kurie nori ne teorijos, o praktiškų būdų sutaupyti laiko, aiškiau planuoti ir greičiau pasirengti komunikacijai bei dokumentams. Akcentuojama, kad DI čia suprantamas kaip pagalbininkas, o ne darbo pakaitalas.

    Ką žada išmokyti

    Seminare daugiausia dėmesio skiriama „ChatGPT“ kaip universaliam įrankiui, pritaikomam planavimui, tekstų rengimui, idėjų generavimui ir informacijos apibendrinimui. Taip pat aptariama, kada verta rinktis kitus sprendimus, pavyzdžiui, „Gemini“, „Copilot“ ar „Perplexity“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad smulkiam verslui svarbiausia ne įrankių gausa, o aiškus procesas: ką automatizuoti, ką standartizuoti ir kaip patikrinti sprendimų logiką. Dėl to žadama nagrinėti ir situacijas, kai pakanka vieno įrankio, o papildomos platformos tik apsunkina darbą.

    Praktinė dalis ir lektorius

    Praktinėje dalyje dalyviai kviečiami dirbti su savo veiklos pavyzdžiais: identifikuoti pasikartojančias užduotis, susidėlioti prioritetus ir pamatyti, kaip DI gali paversti išsibarsčiusią informaciją aiškiais veiksmais. Tokia struktūra ypač aktuali, kai sprendimai priimami greitai, o laiko planavimui nuolat trūksta.

    Nurodoma, kad seminarą ves Darius Simanavičius, „Mintys.ai“ vystytojas. Programoje taip pat numatoma pristatyti lietuvišką sprendimą „mintys.ai“ ir aptarti, kur jis gali būti praktiškai naudingas kasdienėje smulkaus verslo veikloje.

    Seminaras planuojamas 2026 metų balandžio 29 dieną. Registracija vykdoma organizatorių nurodytais kanalais.

  • „Snap“ nutraukė sandorį su „Perplexity“: akcijos smuko, o vadovas įspėja dėl Artimųjų Rytų

    „Snap“ nutraukė sandorį su „Perplexity“: akcijos smuko, o vadovas įspėja dėl Artimųjų Rytų

    Socialinių tinklų bendrovės „Snap“ akcijos po prekybos valandų smuko apie 4 proc., kai įmonė paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus ir pateikė atsargesnes antrojo ketvirčio pardavimų prognozes. Investuotojų nuotaikas papildomai atvėsino žinia, kad nutrūko bendradarbiavimo susitarimas su generatyvinio dirbtinio intelekto startuoliu „Perplexity“.

    „Snap“ nurodė, kad pirmojo ketvirčio pajamos per metus augo 12 proc., o grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 78 milijonų eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu nuostolis siekė apie 123 milijonus eurų, tad bendrovė pabrėžė, jog nuostoliai reikšmingai susitraukė.

    Vartotojų rodikliai taip pat gerėjo: pasaulinis kasdienių aktyvių naudotojų skaičius pasiekė 483 milijonus ir per metus augo 5 proc. Įmonė augimą siejo su produktais, tokiais kaip „Lenses“ filtrai ir „Snap Map“, kurie skatina dažnesnį programėlės naudojimą bei gerina reklamos inventoriaus patrauklumą.

    Atsargi prognozė ir reklamos rizikos

    Antrąjį ketvirtį „Snap“ prognozuoja apie 1,41–1,44 milijardo eurų pardavimus. Bendrovė akcentavo, kad Šiaurės Amerikoje didžiųjų reklamuotojų aktyvumas išliko iššūkiu reklamos augimui, nors esą jau matyti ženklų, kad situacija po truputį gerėja.

    „Pirmąjį ketvirtį grįžome prie kasdienių aktyvių naudotojų augimo, paspartinome pajamų augimą, didinome maržas ir sugeneravome stiprų laisvą pinigų srautą“, – sakė „Snap“ vadovas Evanas Spiegelis.

    Skaitmeninės reklamos rinka pastaraisiais metais tapo jautresnė ekonominiams ir geopolitiniams svyravimams: rinkodaros biudžetai dažnai peržiūrimi pirmiausia, o platformos konkuruoja ne tik dėl auditorijos, bet ir dėl reklamos efektyvumo matavimo. Dėl to investuotojai itin atidžiai vertina prognozes, net jei faktiniai rezultatai atrodo stabilūs.

    Nutrauktas susitarimas su „Perplexity“

    „Snap“ investuotojams nurodė, kad prognozėse daroma prielaida, jog iš „Perplexity“ partnerystės nebebus jokio įnašo, nes šalių santykiai buvo užbaigti dar pirmąjį ketvirtį. Anksčiau skelbta, kad sandorio vertė siekė apie 370 milijonų eurų ir turėjo pradėti reikšmingiau atsispindėti pajamose vėlesniais metais.

    Rinkoje tai interpretuojama kaip papildomas neapibrėžtumas „Snap“ dirbtinio intelekto kryptyje: tokio tipo partnerystės dažnai siejamos su naujais reklamos produktais, personalizacija ir turinio rekomendacijomis. Vis dėlto vien technologinis naratyvas ne visada kompensuoja reklamos cikliškumą, todėl investuotojai paprastai reikalauja aiškesnio monetizacijos plano.

    Artimųjų Rytų veiksnys ir kaštų spaudimas

    „Snap“ taip pat įspėjo, kad prognozėse numatoma panaši veiklos aplinka Artimųjų Rytų regione, kokią bendrovė jautė kovą ir balandį, tačiau situacijos trajektorija išlieka neaiški. Platformoms, kurių pajamos priklauso nuo reklamos, regioniniai sukrėtimai gali reikšti staigesnį reklamos kampanijų stabdymą, biudžetų nukreipimą į kitus kanalus ar konservatyvesnį planavimą.

    Bendrovė anksčiau skelbė ir apie reikšmingą kaštų mažinimą, įskaitant maždaug 16 proc. darbuotojų atleidimą bei planus nebeužpildyti dalies atvirų pozicijų. Tai atitinka platesnę didžiųjų technologijų įmonių tendenciją, kai prioritetas teikiamas efektyvumui, infrastruktūros investicijoms ir DI produktų vystymui, tuo pat metu griežčiau valdant personalo ir veiklos sąnaudas.