CP v2

Tag: Perteklinis turizmas

  • Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselonos politikai pritarė siūlymui smarkiai padidinti turistų mokestį kruizinių laivų keleiviams, kurie mieste praleidžia mažiau nei 12 valandų. Šis žingsnis pristatomas kaip priemonė pažaboti perteklinį turizmą ir jo keliamą spaudimą miestui.

    Pagal planą mokestis trumpam sustojimui galėtų išaugti iki 30 eurų žmogui per dieną, tai yra beveik tris kartus. Šiuo metu tokie keleiviai sumoka 11 eurų, iš kurių 5 eurai tenka savivaldybės priemokai, o 6 eurai – regioniniam rinkliavos komponentui.

    Kam taikomas didinimas?

    Numatoma, kad didesnė rinkliava būtų taikoma tik kruizams, kurie įplaukia į uostą trumpam, o laivas prie krantinės būna mažiau nei 12 valandų. Kritikai pabrėžia, kad tokie vizitai dažnai sukuria didžiausius srautus miesto centre, tačiau palieka mažesnę ekonominę naudą.

    Tuo metu maršrutams, kurie Barselonoje prasideda arba baigiasi, didesnio tarifo siūloma netaikyti. Savivaldybė argumentuoja, kad tokie keleiviai dažniau naudojasi viešbučiais, pervežimo paslaugomis ir mieste išleidžia daugiau pinigų.

    Sprendimą dar turi patvirtinti Katalonija

    Nors siūlymui pritarė Barselonos miesto taryboje atstovaujamos politinės jėgos, vien savivaldybės sprendimo neužtenka. Kad pakeitimai įsigaliotų, reikalingas Katalonijos parlamento pritarimas.

    Diskusijoje akcentuojama, kad mokesčio didinimas neturėtų virsti vien papildomų pajamų rinkimu. Miesto politikai sieja priemonę su aiškia žinute kruizų sektoriui apie tai, kokio masto ir kokio tipo srautų Barselona nori ateityje.

    Turizmo industrija perspėja dėl pasekmių

    Pasaulinė kelionių ir turizmo taryba išreiškė susirūpinimą, teigdama, kad staigūs mokesčių šuoliai ne visada duoda norimą rezultatą. Organizacija įspėja, kad brangesni apsilankymai gali pakeisti turistų elgseną ir sumažinti bendrą ekonominį indėlį, kurį kruizai sukuria mieste.

    „Suprantame, kad valdyti pasaulinio lygio kryptį yra sudėtinga, tačiau toks siūlymas gali pastatyti Barseloną į prastesnę konkurencinę padėtį nei kiti Viduržemio jūros uostai“, – sakė Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos vadovė Gloria Guevara.

    Organizacija taip pat pabrėžia Barselonos, kaip vieno svarbiausių kruizų uostų regione, vaidmenį. Remiantis industrijos pateikiamais vertinimais, miestas per metus priima apie 4 000 000 kruizų keleivių, o vienas keleivis, kurio kelionė prasideda ar baigiasi Barselonoje, vidutiniškai vietoje išleidžia apie 255 eurus.

    Pastaraisiais metais daug Europos miestų griežtina turizmo reguliavimą: didina mokesčius, riboja trumpalaikę nuomą, peržiūri kruizų srautų valdymą ir siekia tolygiau paskirstyti lankytojus. Barselonos planas – dar vienas signalas, kad didžiausioms kryptims vis dažniau svarbesnė tampa gyvenimo kokybė ir infrastruktūros pajėgumai, o ne vien turistų skaičiaus augimas.

  • Škotijos Ulvos sala sekmadieniais stabdo lankytojų keltą: po BBC laidos turistų antplūdis

    Škotijos Ulvos sala sekmadieniais stabdo lankytojų keltą: po BBC laidos turistų antplūdis

    Maža Ulvos sala Škotijos Vidiniuose Hebriduose šią vasarą sekmadieniais iš esmės užsidaro turistams: piko sezono metu tądien stabdomas pėsčiųjų keltas iš Malo salos. Sprendimas priimtas po netikėtai išaugusio susidomėjimo, kurį, vietos teigimu, paskatino salos pasirodymas BBC televizijos laidoje apie nekilnojamąjį turtą.

    Ulvoje nuolat gyvena vos 16 žmonių, o infrastruktūra čia itin ribota: nėra asfaltuotų kelių, paslaugų mažai, o lankytojų srautai staiga tapo sunkiai suvaldomi. Keltų operatoriai viešai pripažino, kad tokio masto augimo nesitikėjo, todėl bendruomenei prireikė aiškios poilsio dienos.

    Kaip veiks ribojimai?

    Skelbiama, kad sekmadieniais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais nebus vykdomi įprasti pėsčiųjų reisai tarp Ulvos ir Malo salos. Praktikoje tai reiškia, kad vienintelė vieša prieiga į Ulvą vieną dieną per savaitę tampa neprieinama dienos išvykoms.

    Vis dėlto keliautojai, kurie jau turi iš anksto suplanuotas ir patvirtintas viešnages Ulvoje, sekmadieniais nebus palikti likimo valiai: operatoriai nurodo, kad tokiais atvejais perplaukti vis tiek padės. Pati kelionė keltu trunka apie penkias minutes, tačiau didžiausias iššūkis – ne atstumas, o salos pajėgumai priimti svečius.

    Kodėl „viena laisva diena“ tapo būtina?

    Vietos bendruomenė pabrėžia, kad sprendimas susijęs ne vien su keltu, bet ir su visos salos kasdieniu ritmu. Papildomą krūvį patiria ribotas vietos darbo jėgos skaičius, taip pat tokie traukos taškai kaip restoranas „Boathouse“, kuriam tenka aptarnauti gerokai daugiau žmonių nei įprastai.

    Ulva dažnai pristatoma kaip rami, nuošali kryptis, kurioje galima stebėti laukinę gamtą: ruonius, ūdras ar delfinus aplinkiniuose vandenyse. Tokios vietos, išpopuliarėjusios socialiniuose tinkluose ar televizijoje, vis dažniau susiduria su vadinamojo perteklinio turizmo reiškiniu, kai dėmesys auga greičiau nei infrastruktūra ir vietos bendruomenės galimybės.

    Bendruomenės valdoma sala

    Ulva nuo 2018 metais yra bendruomenės valdoma: tuomet salą įsigijo North West Mull Community Woodland Company. Šio žingsnio tikslas buvo ilgalaikis socialinis ir ekonominis atsigavimas bei gyventojų skaičiaus didinimas.

    Tuo metu saloje gyveno šeši žmonės, o dabar jų yra 16. Tačiau net ir toks augimas neleidžia greitai prisitaikyti prie staigaus turistų antplūdžio, todėl „uždarymas sekmadieniais“ pristatomas kaip kompromisas tarp atvykstančiųjų interesų ir vietos gyventojų kokybiško kasdienio gyvenimo.

  • Machu Picchu turizmo perkrova: eilės ir chaosas temdo Peru perlą, siūloma gelbėjimo programa

    Machu Picchu turizmo perkrova: eilės ir chaosas temdo Peru perlą, siūloma gelbėjimo programa

    Turistų srautas pralenkė infrastruktūrą

    Machu Picchu, vienas garsiausių pasaulio archeologinių objektų Peru, vis dažniau kelia nusivylimą keliautojams. Lankytojai praneša apie didžiules žmonių spūstis, ilgas eiles prie įėjimo ir nepastovų transportą, dėl kurio planavimas virsta loterija.

    Pagrindinė problema – turistų srautas auga greičiau nei gebėjimas jį suvaldyti vietoje: nuo bilietų kontrolės ir patekimo laiko iki judėjimo takais ir maršrutų priežiūros. Dėl to nukenčia ir keliautojų patirtis, ir kultūros paveldo apsauga.

    Fondas siūlo pagalbą Peru institucijoms

    Pasaulinė paveldo iniciatyva „New7Wonders“ paskelbė siūlanti bendradarbiauti su Peru institucijomis, kad būtų pagerintos sąlygos Machu Picchu. Fondas teigia, kad situacija menkai keičiasi, nors apie problemas viešai kalbama jau ne vieną sezoną.

    Fondo vadovas Jeanas Paulis De la Fuente’as tvirtina, kad nuo ankstesnio perspėjimo nemato apčiuopiamos pažangos ir tai sieja su politiniu nestabilumu šalyje. Jo teigimu, būtina aiški, nuosekli politika, kuri apimtų tiek lankytojų srautų valdymą, tiek paslaugų kokybę.

    „Žmonės keliauja į Machu Picchu manydami, kad aplankys pasaulio stebuklą, tačiau daugeliui ši svajonė virsta košmaru“, – sakė Jeanas Paulis De la Fuente’as.

    Rizikos: nuo reputacijos iki paveldo būklės

    Machu Picchu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1983 metais, o 2007 metais „New7Wonders“ iniciatyvoje išrinktas vienu naujųjų pasaulio stebuklų. Tokie įvertinimai didina tarptautinį matomumą, bet kartu ir spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Perteklinis turizmas paprastai reiškia ne tik eiles ar perpildytas aikšteles. Didėjant žmonių srautams, sudėtingėja takų ir šlaitų priežiūra, auga erozijos ir aplinkos taršos rizika, o bet koks transporto sutrikimas greitai sukelia grandininį chaosą visoje kelionės grandinėje nuo Kusko iki įėjimo vartų.

    Ko tikimasi iš naujos valdžios

    Fondas pabrėžia, kad šiuo metu nesvarsto atimti Machu Picchu suteikto naujojo pasaulio stebuklo statuso, tačiau ragina priimti realų gerinimo planą. Siūloma kalbėtis su nauja Peru valdžia ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų suderinti turizmą, vietos ekonomiką ir paveldo apsaugą.

    Tarp prioritetų dažniausiai įvardijami aiškesni lankymo laiko langai, griežtesnė bilietų kontrolė, patikimesnė logistika ir nuosekli komunikacija turistams. Tokie sprendimai kitose populiariose pasaulio vietose padeda sumažinti spūstis ir išlaikyti patirtį kokybišką, o objektą – apsaugotą.

  • Kovojant su pertekliniu turizmu: „Intrepid Travel“ siūlo vienos dienos maršrutus Barselonoje ir Venecijoje

    Kovojant su pertekliniu turizmu: „Intrepid Travel“ siūlo vienos dienos maršrutus Barselonoje ir Venecijoje

    Perteklinis turizmas – ne tik skaičiai

    Perteklinis turizmas dažnai siejamas su bendru atvykstančiųjų skaičiumi, tačiau miestams didžiausią žalą daro netolygus srautų pasiskirstymas. Kai lankytojai vienu metu suplūsta į tas pačias vietas, dalis centro rajonų ima dusti nuo spūsčių, o kiti kvartalai lieka nepastebėti.

    Tai ypač ryšku miestuose, kuriuose turistų bangas sustiprina kruiziniai laivai ir trumpi, intensyvūs apsilankymai. Vietos gyventojams tai reiškia triukšmą, apkrovą viešajam transportui, eiles prie paslaugų ir augančias kainas, o patiems turistams – prastesnę patirtį.

    Nauji maršrutai: mažos grupės, vietos ritmas

    Į šią problemą nukreiptą iniciatyvą pristatė kelionių organizatorius „Intrepid Travel“, paskelbęs apie vadinamuosius neįprastus vienos dienos maršrutus Barselonoje, Venecijoje ir Paryžiuje. Idėja paprasta: dalį kelionės laiko nukreipti ten, kur miestas gyvena kasdienybėje, o ne tik prie labiausiai fotografuojamų objektų.

    Šie pasivaikščiojimai rengiami mažomis grupėmis, iki 12 žmonių, ir trunka maždaug nuo dviejų iki trijų valandų. Taip siekiama sumažinti poveikį jautriausioms vietoms ir kartu sukurti autentiškesnę patirtį keliautojams.

    „Perteklinis turizmas dalyje Europos yra realus ir augantis iššūkis, ypač tokiuose miestuose kaip Barselona, Paryžius ir Venecija, kur vietos bendruomenės jaučia didelių lankytojų srautų poveikį“, – sakė „Intrepid Travel“ Vakarų Europos regiono vadovė Florencia Allo Moreno.

    Pasak jos, maršrutai buvo rengiami kartu su vietos komandomis, kurios pačios gyvena šiuose miestuose. Akcentuojama atsakinga kelionė: mažos grupės, vietos gidai ir sąmoningas palaikymas tų bendruomenių, kurios kasdien susiduria su turizmo padariniais.

    Ką pamatys keliautojai miestuose?

    Barselonoje maršrutas siūlo išeiti už įprastų lankytinų taškų ribų ir pažinti vietos gyvenimo ritmą, užsukant į bendruomenės sodą El Born rajone. Taip pat numatytas pasivaikščiojimas El Clot apylinkėse, kur daug dėmesio skiriama vietiniam turgui ir kasdienėms miesto erdvėms.

    Venecijoje keliautojai kviečiami apsilankyti istoriniame Pescheria di Rialto turguje, kurio ištakos siekia viduramžius. Programoje numatytas ir šokolado ragavimas amatininkų parduotuvėje, priklausančioje moterų valdomam verslui.

    Paryžiuje maršrutai orientuoti į alternatyvius Eifelio bokšto vaizdus, kurie leidžia išvengti labiausiai apkrautų apžvalgos vietų. Kartu planuojami sustojimai rajonų turguje ir vietos parkuose, suteikiant daugiau konteksto apie kasdienį miesto gyvenimą.

    Tokio tipo pasiūlymai atspindi platesnę tendenciją Europoje: miestai ir turizmo industrija vis dažniau ieško priemonių, kaip valdyti srautus, o ne tik juos didinti. Keliautojams tai tampa proga pamatyti daugiau nei pagrindines atvirukų vietas, o miestams – švelninti spaudimą jautriausioms teritorijoms.

  • Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europa išlieka pasaulio turizmo centru

    Europa ir toliau išlaiko labiausiai lankomo regiono statusą: tarptautiniai keliautojai kasmet čia sugeneruoja šimtus milijonų nakvynių. Naujausi duomenys rodo, kuriose šalyse turistai praleidžia daugiausia naktų, nepaisant augančių diskusijų apie perteklinį turizmą.

    Europos Komisijos ir „Eurostat“ statistika leidžia palyginti šalių patrauklumą ne pagal atvykimų skaičių, o pagal nakvynes, kurios geriau atspindi realų turizmo mastą ir ekonominį poveikį. Į penketuką Europoje patenka Ispanija, Italija, Turkija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

    Skaičiai auga, o įtampa kurortuose nemažėja

    Vertinant visą žemyną, 2025 metais fiksuota daugiau nei 1 500 000 000 tarptautinių turistų nakvynių. Ilgesnėje perspektyvoje augimas įspūdingas: XX amžiaus viduryje tarptautinis turizmas buvo keliasdešimt milijonų kelionių per metus, o šiandien tai jau masinis reiškinys.

    Pasaulinės kelionių rinkos plėtrą rodo ir Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos prognozės: 2026 metais sektoriaus augimas turėtų siekti apie 3,2 proc., o darbo vietų, kurias palaiko kelionės ir turizmas, skaičius pasaulyje gali pasiekti 376 000 000. Vis dėlto kartu stiprėja ir spaudimas populiariausioms vietoms, kur daugėja protestų prieš perteklinį turizmą.

    Kas surenka daugiausia nakvynių

    Pagal 2025 metų tarptautinių turistų nakvynes Europoje tvirtai pirmauja Ispanija, kurioje fiksuota 329 661 068 nakvynės. Antroje vietoje išlieka Italija su 264 741 414 nakvynėmis, o trečioje įsitvirtino Turkija su 154 799 879 nakvynėmis.

    Prancūzija pernai peržengė 150 000 000 ribą ir pasiekė 150 753 829 nakvynes, o penktoje vietoje – Jungtinė Karalystė, kuriai pateikiami 2024 metų duomenys: 149 803 000 nakvynių. Tikėtina, kad 2025 metų rodikliai, paskelbus naujausią statistiką, gali būti dar aukštesni.

    Dešimtuką užbaigia šalys, kurių sėkmę dažnai lemia sezoniškumas ir stipri turizmo infrastruktūra. Graikija 2025 metais fiksavo 130 851 809 nakvynes, Austrija – 97 020 394, Kroatija – 85 604 505, Vokietija – 83 622 666, Nyderlandai – 64 311 055.

    Šie skaičiai paaiškina, kodėl Viduržemio jūros kryptys išlieka stabiliais lyderiais: Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Kroatijos pakrantėse turizmo sezonas tęsiasi per vasarą ir vis dažniau plečiasi į vadinamuosius pereinamuosius mėnesius. Prancūzijoje srautus palaiko ne tik Paryžius, bet ir Žydroji pakrantė, Provansas bei Alpių žiemos kurortai.

  • 2026 metų vaikščiojamiausių miestų reitingas: Europoje – visas dešimtukas, Venecija smuko

    2026 metų vaikščiojamiausių miestų reitingas: Europoje – visas dešimtukas, Venecija smuko

    Europa užėmė visą dešimtuką

    Naujas 2026 metų vaikščiojamiausių pasaulio miestų reitingas rodo aiškią tendenciją: pirmąsias dešimt vietų užėmė Europos miestai. Sąrašo viršūnėje atsidūrė Roma, o šalia jos rikiuojasi Madridas, Budapeštas, Praha, Lisabona, Amsterdamas, Portas, Barselona, Londonas ir Berlynas.

    Reitingą paskelbusi ekskursijų pėsčiomis platforma „GuruWalk“ vertino ne teorinius rodiklius, o realius keliautojų pasirinkimus ir įspūdžius. Rezultatai sudaryti remiantis šimtais tūkstančių patikrintų atsiliepimų apie ekskursijas su vietiniais gidais.

    Kaip sudarytas reitingas?

    „GuruWalk“ nurodo, kad reitingas sudarytas iš daugiau nei 467 000 patikrintų keliautojų atsiliepimų apie 3 600 turų daugiau nei 800 miestų. Duomenys apėmė 12 mėnesių laikotarpį iki šių metų balandžio, todėl sąrašas atspindi naujausią kelionių paklausą.

    Galutinis balas buvo skaičiuojamas derinant du komponentus: keliautojų srautą ir pasitenkinimo įvertinimus. Skelbta, kad didesnę dalį sudaro keliautojų aktyvumas, o likusi dalis tenka kokybės ir pasitenkinimo vertinimui.

    Kodėl viršuje – Roma ir Madridas?

    Roma reitingo viršūnėje atsidūrė dėl unikalaus istorinių objektų tankio ir galimybės pagrindines vietas pasiekti pėsčiomis. Keliautojai dažniausiai mini Koliziejų, Panteoną ir Vatikano teritoriją, o pats miestas išlieka patrauklus ir tiems, kurie renkasi lėtesnį pažinimą.

    Madridas, nors dažnai nusileidžia Barselonai pagal bendrą lankytojų skaičių, pėsčiomis keliaujantiems gali būti patogesnis ir „kompaktiškesnis“. Reitingo aprašymuose išskiriami Retiro parkas, Gran Vía ir Prado muziejus, o maršrutai dažnai planuojami taip, kad tarp objektų nereikėtų ilgų pervažiavimų.

    Budapeštas trečioje vietoje pateikiamas kaip miestas, kuriame istorinis paveldas ir kasdienis miesto gyvenimas susitinka trumpais atstumais. Tarp dažniausiai minimų taškų – parlamentas, Žvejų bastionas ir terminės pirtys, kurios keliautojams tampa ne mažiau svarbia patirtimi nei architektūra.

    Azija ir Lotynų Amerika kyla, Venecija krenta

    Nors Europos dominavimas išlieka akivaizdus, reitingas fiksuoja ryškų kitų regionų augimą. Ypač išsiskiria Azija: Tokijas pakilo į 20 vietą, Kiotas įtrauktas į aukštesnes pozicijas, o Hirošima pateko tarp naujų įrašų, kas rodo didėjantį susidomėjimą miestais, kuriuos patogu tyrinėti pėsčiomis.

    Lotynų Amerikoje pastebimas panašus šuolis: Santjagas pakilo į 25 vietą, o Meksikas pasiekė geriausią savo rezultatą ir atsidūrė 33 vietoje. Tuo pat metu Niujorkas, nepaisant didžiulio masto, per kelerius metus nuosekliai kilo reitinge ir šįkart įsitvirtino 23 vietoje.

    Didžiausias kritimas, kurį išskiria reitingo sudarytojai, teko Venecijai: miestas nukrito į 91 vietą. Kritimas siejamas su pertekliniu turizmu, kuris keičia lankytojų patirtį ir kasdienį judėjimą mieste, o vietos gyventojų nepasitenkinimas dėl srautų Europoje jau seniai tapęs politinių sprendimų tema.

  • Skyscanner išdavė 8 mažai žinomas Europos kryptis vasarai: minios jų dar neatrado

    Skyscanner išdavė 8 mažai žinomas Europos kryptis vasarai: minios jų dar neatrado

    Vasarą tokie Europos miestai kaip Barselona ar Venecija tradiciškai pritraukia didžiausius keliautojų srautus, tačiau kartu didėja ir vadinamojo perteklinio turizmo problema. Todėl kelionių paieškos platforma Skyscanner sudarė alternatyvių krypčių sąrašą, remdamasi mažiausiu šio sezono paieškų susidomėjimu.

    Idėja paprasta: pasirinkus mažiau populiarias vietas, kelionė dažnai būna ramesnė, o vietos bendruomenėms tenka tolygesnė nauda. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau diskutuojama apie srautų valdymą, miestų mokesčius, trumpalaikės nuomos reguliavimą ir gamtos teritorijų apsaugą.

    Kur vykti vietoj perpildytų hitų

    Skyscanner atrinktos kryptys apima tiek Šiaurės Europos miestus, tiek Viduržemio jūros regioną, kur vasarą dažniausiai juntamas didžiausias spaudimas infrastruktūrai. Dalis vietų tinka ieškantiems vėsesnio klimato ir aktyvaus poilsio, o kitos siūlo paplūdimius be įprastų eilių ir triukšmo.

    Į sąrašą įtrauktas Turku Suomijoje, laikomas seniausiu šalies miestu, garsėjantis istoriniu centru, katedra ir vasaros renginiais. Turku taip pat dažnai minimas kaip kryptis, kur patogu derinti miesto poilsį su išvykomis į Turku salyną ir maršrutais palei Auros upę.

    Italijoje dėmesys krypsta į Kalabriją, kur Crotone išsiskiria antikine graikų istorija ir archeologiniais objektais. Miestas pristatomas kaip taškas, iš kurio patogu planuoti keliones po regiono nacionalinius parkus ir pajūrį, o tai gali būti alternatyva labiau išpopuliarėjusiems Pietų Italijos maršrutams.

    Graikija be pagrindinių salų

    Graikijos dalyje Skyscanner išskiria kelias kryptis, kurios dažnai lieka Kos ar Rodo šešėlyje. Tarp jų yra Kalymnos, pastaraisiais metais įsitvirtinusi kaip viena svarbiausių sportinio laipiojimo vietų Europoje, taip pat mėgstama nardytojų ir žygeivių.

    Kita rekomendacija yra Ioannina žemyninėje Graikijoje, įsikūrusi prie Pamvotidos ežero. Mieste keliautojai gali aplankyti senąją tvirtovę, muziejus ir trumpu plaukimu pasiekti ežero salą, o regionas dažnai siejamas su tradiciniais amatais ir ramesniu kelionių tempu.

    Į sąrašą įtraukiama ir Astypalaia, Dodekaneso salyno sala, dažnai apibūdinama kaip tinkama tiems, kurie nori balto cikladinio stiliaus architektūros ir paplūdimių be masinio turizmo. Tokios kryptys pastaruoju metu išpopuliarėjo tarp keliautojų, kurie ieško mažesnių vietų, bet nori išlaikyti klasikinę Graikijos atostogų patirtį.

    Portugalijos Azorai ir Prancūzijos vulkanai

    Portugalijoje išskiriama Pico sala Azoruose, kuri labiausiai tinka aktyviam poilsiui: žygiams, gamtos maršrutams ir pažinčiai su vynuogininkystės tradicijomis. Azorai apskritai auga populiarumu, tačiau Skyscanner akcentuoja, kad susidomėjimas atskiromis salomis pasiskirsto netolygiai, todėl mažiau žinomos vietos vis dar gali pasiūlyti daugiau ramybės.

    Prancūzijoje minima Clermont-Ferrand, miestas, kurio architektūroje ryškus vulkaninės kilmės akmuo, o apylinkėse driekiasi pėsčiųjų maršrutai per Chaîne des Puys vulkanų grandinę. Tokios kryptys į bendrą Europos kelionių paveikslą įsilieja ir dėl tendencijos rinktis gamtą, trumpesnes išvykas bei mažiau perkrautas vietoves.

    Švedijoje išskiriama Kiruna, šiauriausias šalies miestas, siejamas su Arkties ratu ir vidurnakčio saule vasaros sezonu. Ši kryptis dažnai domina tuos, kurie nori ilgesnių šviesių vakarų, žygių kalnuose ir pažinties su Šiaurės Europos industrijos istorija.

    Skyscanner pabrėžia, kad sąrašas sudarytas pagal šio sezono mažiausią paieškų susidomėjimą, todėl tai nėra populiariausių vietų reitingas. Vis dėlto jis atspindi platesnę kryptį: keliautojai vis dažniau ieško ramesnių alternatyvų, o miestai ir regionai Europoje aktyviau kalba apie tvaresnį turizmą ir srautų mažinimą piko metu.

  • Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė Specialųjį erdvinį turizmo planą, kuriuo siekia suvaldyti perteklinį turizmą ir aiškiau reguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti turizmo plėtra. Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti investicijas su gamtos ir kultūros paveldo apsauga, ypač salose.

    Turizmo ministrė Olga Kefalogianni ir aplinkos bei energetikos ministras Stavros Papastavrou akcentavo, kad naujasis reguliavimas turi nukreipti plėtros spaudimą nuo labiausiai apkrautų vietovių. Kartu numatoma skatinti investicijas į mažiau prisotintas teritorijas, jei jos atitinka tvarumo kriterijus.

    Aiškesnės taisyklės investuotojams

    Plane numatoma užkirsti kelią nekontroliuojamai statybų ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtrai, kuri pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių įtampų priežasčių populiariausiuose kurortuose. Valdžia teigia, kad turizmas turi augti ne vien kiekiu, o kokybe, gerinant viešąją infrastruktūrą ir paslaugų standartus.

    Dokumentas pristatomas tuo metu, kai dalis Graikijos vietovių susiduria su sezonišku gyventojų ir turistų srautų šuoliu, darančiu spaudimą vandens tiekimui, atliekų tvarkymui ir kelių tinklui. Valstybės strategija numato geriau suderinti leidimų išdavimą su realiu teritorijų pajėgumu priimti lankytojus.

    Šalis skirstoma į penkias zonas

    Naujajame plane Graikija pirmą kartą suskirstoma į penkias regionų kategorijas pagal geografinę specifiką ir turizmo spaudimo lygį. Aukšto spaudimo teritorijose numatomi griežtesni ribojimai, o vietovėse, kur dar yra erdvės augti, investicijos būtų leidžiamos tik laikantis aiškių tvarumo sąlygų.

    Atskira kategorija skiriama salų kryptims, kuriose problema dažnai susijusi ne tik su turistų skaičiumi, bet ir su ribotais infrastruktūros ištekliais. Taip pat plane išskiriama žemyninė dalis, kur norima stiprinti alternatyvias turizmo formas, ir specialaus statuso teritorijos, kuriose prioritetas teikiamas jautrių ekosistemų apsaugai.

    Ribos lovoms ir 25 metrų pakrantės zona

    Vienas ryškiausių numatytų instrumentų yra maksimalus turistinių lovų skaičius salose, siejamas su konkrečios teritorijos dydžiu ir vadinamąja talpa. Taip siekiama iš anksto užkirsti kelią situacijoms, kai apgyvendinimo pasiūla auga greičiau nei gebėjimas užtikrinti vandenį, nuotekų valymą ir susisiekimą.

    Taip pat numatoma sustiprinti pakrantės apsaugą nustatant 25 metrų nuo kranto linijos zoną, kurioje statybos būtų draudžiamos, išskyrus viešojo intereso projektus. Tai turėtų sumažinti pakrančių užstatymą ir padėti išsaugoti natūralų kraštovaizdį, kuris yra viena pagrindinių šalies turizmo vertybių.

    Graikijos institucijos pabrėžia, kad planas apima ir didesnę apsaugą nacionalinei saugomų teritorijų sistemai, taip pat tradicinių ir apleistų gyvenviečių išsaugojimą. Kartu akcentuojama archeologinių vietovių ir istorinių objektų apsauga, kad turizmo plėtra nepakenktų šalies kultūrinei tapatybei.

    „Svarbiausia yra pereiti prie modelio, kuris suderina kokybę ir tvarumą, gerbia aplinką ir kiekvieno regiono savitumą“, – teigiama pristatymo metu išplatintame pareiškime.

    Turizmo ministerija nurodo, kad dokumentas nėra „uždaras“ ir gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas bei praktinį įgyvendinimą. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės sumažins konfliktus dėl plėtros, o investuotojams suteiks daugiau prognozuojamumo.

  • Malta turistų rekordo akivaizdoje: apklausa rodo, kad gyventojai nesutaria dėl per didelio turizmo

    Malta turistų rekordo akivaizdoje: apklausa rodo, kad gyventojai nesutaria dėl per didelio turizmo

    Turistų skaičiai auga sparčiai

    Artėjant vasaros sezonui, Europoje vėl stiprėja diskusijos apie vadinamąjį perteklinį turizmą, kai lankytojų srautai ima viršyti vietovių pajėgumą. Pastaraisiais metais dėl to daugiausia dėmesio sulaukė Ispanija ir Portugalija, o panašūs klausimai vis dažniau keliami ir Maltoje.

    Oficialūs rodikliai rodo, kad atvykstamasis turizmas salų valstybėje nuo 2020 iki 2025 metų nuosekliai didėjo. Vien 2025 metais Maltos turizmo institucija fiksavo daugiau nei 4 000 000 atvykusių turistų, o didžiausios rinkos buvo Jungtinė Karalystė, Italija ir Portugalija.

    Vidutinė viešnagės trukmė siekė 6,3 nakvynės, o turistų išlaidos per metus sudarė apie 3,9 mlrd. eurų. Dalis augimo siejama ir su kruiziniais keleiviais, kurie daugelyje Viduržemio regiono uostų tapo papildomu spaudimo šaltiniu infrastruktūrai ir viešosioms erdvėms.

    Apklausa: nuomonės pasidalijo beveik perpus

    Vietos gyventojų vertinimas nėra vienareikšmis. „Times of Malta“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Esprimi“ atliktoje apklausoje 51 proc. respondentų teigė, kad turistų skaičius yra „kaip tik“, o 45 proc. jį pavadino per dideliu.

    Toks pasiskirstymas rodo, kad daliai visuomenės ekonominė turizmo nauda vis dar nusveria kasdienius nepatogumus. Kita dalis vis dažniau akcentuoja būsto kainų augimą, triukšmą, eismo apkrovas ir gamtos vietovių bei pakrančių ekosistemų jautrumą.

    Kur spaudimas juntamas labiausiai?

    Apklausa taip pat atskleidė ryškius skirtumus tarp skirtingų salų ir miestelių. Didesnį nepasitenkinimą dėl atvykėlių srautų dažniau reiškė gyventojai šalia turistinių karštųjų taškų, pavyzdžiui, St Paul’s Bay, Mellieħa ir Gozo, kur iki 59 proc. apklaustųjų nurodė, kad turistų per daug.

    Tuo metu Marsascala, Marsaxlokk ir Birżebbuġa vietovėse nerimas buvo gerokai mažesnis: čia tik apie 27 proc. gyventojų teigė, kad srautai yra per dideli. Tai atspindi bendrą tendenciją Europoje, kai perteklinio turizmo poveikis pirmiausia koncentruojasi keliuose labiausiai reklamuojamuose taškuose.

    Malta tarptautiniuose palyginimuose dažnai minima dėl didelio turistų intensyvumo, vertinant lankytojų skaičių ploto vienetui. Tokiose valstybėse sprendimai paprastai krypsta į srautų valdymą, trumpalaikės nuomos reguliavimą ir jautrių teritorijų apsaugą, o ne vien į turizmo plėtrą.

    Gozo ir Comino traukia didžiausią dalį srautų

    Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais Gozo ir Comino aplankė daugiau nei 2 300 000 turistų, tai sudarė apie 57 proc. visų Maltos lankytojų. Gozo dažnai pristatoma kaip ramesnė alternatyva pagrindinei salai, viliojanti gamtos maršrutais, istoriniu paveldu ir lėtesniu tempu.

    Comino išsiskiria nardymo vietomis, maudynių zonomis ir istoriniais objektais, tačiau didžiausias traukos centras yra Blue Lagoon. Siekiant riboti grūstis ir mažinti poveikį aplinkai, patekimas į šią teritoriją siejamas su išankstiniu planavimu per „Book, Protect, Enjoy“ sistemą, kurią įgyvendina Maltos turizmo institucija kartu su Turizmo ministerija.

    Kelionės į Comino iš sostinės Valetos dažniausiai organizuojamos per Sliema ar kitus uostus, o kainos už plaukimą į abi puses gali svyruoti maždaug nuo 30 iki 90 eurų žmogui, priklausomai nuo maršruto ir operatoriaus. Tokie kelionių modeliai rodo, kad lankytojų srautai yra ne tik sezoniški, bet ir labai susitelkę į kelis lengviausiai pasiekiamus objektus.

    Euronews Travel nurodė, kad kreipėsi į Maltos turizmo instituciją dėl komentaro. Artėjant sezonui, būtent institucijų sprendimai dėl srautų reguliavimo ir gamtos vietovių apsaugos gali nulemti, ar Malta išvengs aštresnių konfliktų tarp ekonominės naudos ir gyvenimo kokybės.