Sezono pabaigoje balkono gėlės dažnai ima skursti: žiedų mažėja, lapai gelsta, o augalas atrodo pavargęs. Visgi dalį jų dar galima paskatinti antrai, paskutinei žydėjimo bangai, jei tręšiama atsakingai ir pasirenkama tinkama sudėtis.
Viena praktinių išeičių – panaudoti likusias pomidorams skirtas trąšas, jeigu jų dar turite po vasaros. Tokiuose mišiniuose paprastai daugiau kalio ir fosforo, o būtent šie elementai svarbūs žiedpumpuriams, žydėjimui ir augalo atsparumui.
Kodėl veikia kalis ir fosforas?
Kalis padeda augalui reguliuoti vandens balansą, todėl gėlės lengviau ištveria vėsesnes naktis, vėją ir netolygų laistymą vazonuose. Fosforas prisideda prie šaknų sistemos stiprinimo, o stipresnės šaknys reiškia geresnį maisto medžiagų pasisavinimą.
Pomidorų trąšose paprastai yra ir azoto, tačiau sezono pabaigoje jo perteklius gali skatinti lapiją, o ne žiedus. Dėl to rudenėjant svarbiausia ne trąšų pavadinimas, o jų NPK santykis ir dozė.
Kurioms gėlėms tai tinka?
Tokios trąšos dažniausiai pasiteisina vasarinėms balkoninėms gėlėms, kurios rudenį dar gali žydėti: pelargonijoms, petunijoms ir kitiems gausiai žydintiems vazoniniams augalams. Jos dažnai gerai reaguoja į kalio ir fosforo papildymą, ypač jei žydėjimas akivaizdžiai silpsta.
Sode panašus principas kartais taikomas ir dekoratyviniams žydintiems augalams, kai norima paremti žiedų formavimąsi. Tačiau lauke augančioms kultūroms poveikis labiau priklauso nuo temperatūros ir dienos šviesos, todėl stebuklo tikėtis nereikėtų.
Kaip tręšti, kad nepakenktumėte?
Svarbiausia taisyklė – mažesnė koncentracija nei nurodyta pomidorams. Vazoninės gėlės dažnai jautresnės, o druskų perteklius substrate gali greitai pažeisti šaknis, ypač jei žemė sausa arba augalas patiria stresą po karščio.
Tręšti saugiausia tik ant drėgno substrato, prieš tai įprastai palaistant. Jei augalas nusilpęs, geriau rinktis pusę ar net trečdalį rekomenduojamos normos ir stebėti reakciją, o ne bandyti „atsigriebti“ didesne doze.
Dažniausi pertręšimo ženklai – paruduojantys lapų kraštai, staigus lapų vystimas, baltos apnašos ant žemės paviršiaus. Tokiu atveju tręšimą reikia nutraukti, o substratą praplauti kelis kartus laistant vandeniu ir leidžiant jam nubėgti.
Kada geriau šio metodo netaikyti?
Pomidorų trąšos netinka daugeliui rūgščią terpę mėgstančių augalų, nes jų mitybos poreikiai ir rekomenduojamas pH dažnai skiriasi. Dėl to atsargiai reikėtų elgtis su hortenzijomis, viržiais ir azalijomis.
Atsargumo reikia ir su kambariniais lapiniais augalais, tokiais kaip monsteros ar papartynai: jiems dažnai svarbesnis azotas, o kalio ir fosforo dominavimas gali neduoti norimo efekto. Tokiems augalams geriau rinktis trąšas, skirtas būtent lapijai.
Jei trąšos panaudotos saikingai, pirmi pokyčiai paprastai pastebimi per maždaug savaitę: augalas atrodo gyvybingesnis, formuoja daugiau pumpurų, žiedai tampa ryškesni. Vis dėlto rezultatą lems ir šviesa, šiluma bei reguliarus laistymas.
