Tag: Peru

  • Messi žmona Antonela Roccuzzo aplankė Machu Picchu Peru: gerbėjus sužavėjo jos stilius

    Kol Lionelis Messi su „Inter Miami“ kovoja MLS rungtynėse, jo žmona Antonela Roccuzzo leidosi į kelionę po Peru ir aplankė vieną įspūdingiausių pasaulio vietų – Machu Picchu.

    Modelis ir nuomonės formuotoja, socialiniuose tinkluose turinti daugiau kaip 42 mln. sekėjų, įspūdžiais pasidalijo „Instagram“ platformoje, kur paskelbė nuotraukų seriją iš kelionės.

    Kadruose Antonela pozavo XV amžiaus inkų miesto fone. Daugiausia dėmesio sulaukė jos pasirinktas, praktiškas, bet stilingas derinys: juodas topas ir skrybėlė, balti kelnės bei akiniai nuo saulės.

    Po įrašu greitai pasipylė komentarai iš gerbėjų visame pasaulyje – žmonės gyrė ir pačią kelionę, ir jos pasirinktą įvaizdį, o komplimentų netrūko.

    Įspūdžiais pasidalijo ir pati Antonela

    Prie nuotraukų Roccuzzo pridėjo trumpą žinutę, kurioje neslėpė emocijų: ji rašė, kad vis dar sunku rasti žodžių apibūdinti vietą, ir pasidžiaugė Peru.

    Gerbėjai komentaruose taip pat negailėjo pagyrų – tarp jų pasirodė ir įrašas „Tiesiog dieviška“, o kiti pabrėžė, kad nuotraukos ir aplinka „daro įspūdį“.

    Viena garsiausių pasaulio porų

    Antonela Roccuzzo ir Lionelis Messi laikomi viena ryškiausių pramogų ir sporto pasaulio porų. Jie pažįstami nuo vaikystės – abu užaugo Argentinoje, Rosarijuje.

    Apie savo santykius viešai pranešė 2009 metais, o 2017 metais susituokė. Pora augina tris sūnus.

  • Peru rasta kūdikio kaukolė su viena akiduobe: mokslininkai paaiškino, kas nutiko

    Peru rasta kūdikio kaukolė su viena akiduobe: mokslininkai paaiškino, kas nutiko

    Pietų Peru archeologai aptiko neįprastą kūdikio kaukolę, kurioje buvo susiformavusi tik viena, centre esanti akiduobė. Šis radinys ne tik stebina, bet ir primena, kaip tokios išskirtinės anomalijos istorijoje galėjo kurstyti pasakojimus apie ciklopus.

    Kaulai rasti kasinėjant Jaurangos archeologinę vietovę Palpos slėnyje, netoli garsiųjų Naskos geoglifų. Tyrėjai viename dideliame keraminiame inde aptiko dviejų kartu palaidotų kūdikių palaikus.

    Vienas kūdikis (mokslininkų žymimas kaip JA13A) turėjo ryškias kaukolės ir veido srities deformacijas: vienintelę akiduobę viduryje veido, taip pat netipinę nosies struktūrų raidą, viršutinio žandikaulio pakitimus ir kitas kaulų anomalijas.

    Tokie požymiai atitiko ciklopiją – itin retą įgimtą raidos sutrikimą, kai embriono vystymosi metu priekinės smegenys normaliai nepasidalija į du pusrutulius. Dėl to smarkiai sutrinka vidurinės veido dalies ir regos organų formavimasis, o ši būklė dažniausiai būna mirtina.

    Ką parodė DNR tyrimai

    Siekdami suprasti, kas galėjo lemti tokį stiprų anatomijos pakitimą, mokslininkai atliko genetinius išlikusių palaikų tyrimus. DNR analizė parodė, kad kūdikis turėjo papildomą 13-ojo chromosomos kopiją.

    Toks pakitimas vadinamas trisomija 13, dar žinoma kaip Patau sindromas. Tai sunkus genetinis sutrikimas, galintis sukelti daugybinius apsigimimus, apimančius smegenis, širdį ir veido-kaukolės sritį; ciklopija laikoma viena iš retų, bet medicinoje atpažįstamų galimų šios trisomijos pasekmių.

    Dvi mergaitės viename inde

    Inde virš vienas kito buvo sudėti dviejų kūdikių palaikai. Antrasis kūdikis (JA13B) panašių deformacijų neturėjo.

    Genetiniai tyrimai taip pat atskleidė, kad mergaitės nebuvo susijusios motinos linija, nors buvo palaidotos kartu. Kodėl taip nutiko ir ar jas siejo kiti giminystės ryšiai, iš pateiktų duomenų nustatyti nepavyko.

    Pagal dantų analizę spėjama, kad kūdikis galėjo išgyventi nuo dviejų iki keturių mėnesių po gimimo, nors šis vertinimas nėra visiškai tikras. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad ilgųjų kaulų raida gali rodyti ir jaunesnį raidos amžių, o genetiniai sutrikimai gali paveikti skeleto vystymosi tempą.

    Laidojimo praktikos ir neišspręsti klausimai

    Archeologai nerado neįprastų įkapių ar daiktų, kurie leistų aiškiai spręsti apie išskirtinį ritualą, susijusį su vieno kūdikio būkle. Pats vaikų laidojimas keraminiuose induose atitiko žinomas Naskos kultūros praktikas – tokie palaidojimai mažiems vaikams, kaip nurodo tyrėjai, buvo gana įprasti.

    Dėl to kol kas neaišku, kodėl abu kūdikiai atsidūrė tame pačiame inde ir kaip bendruomenė galėjo vertinti vaiką su tokia reta raidos anomalija jam esant gyvam. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vien pagal laidojimo aplinkybes to patikimai nustatyti negalima.

    Šie duomenys publikuoti mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“ (PNAS).

  • Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežius Leonas XIV tęsia kelionę po Pietų Ameriką ir šeštadienį aukoja Mišias Santa Krus de Sukčabamboje šiaurės Peru, o jo sutraukiamos minios kelia papildomą rūpestį sveikatos institucijoms dėl tymų protrūkio regione.

    71 metų pontifikas į šią vietą atskrido sraigtasparniu iš Čiklajo oro bazės, o vakare planuoja grįžti į maldos susitikimą su katalikų bendruomene Šv. Toribijaus de Mogrovecho šventovėje, praneša „Euronews“.

    Popiežius penktadienį sugrįžo į Čiklajų – miestą, kuriame kadaise dirbo ir kurį vadina sau artimu. Čikagoje gimęs pontifikas anksčiau Peru buvo misionierius, vėliau – vyskupas, taip pat turi Peru pilietybę.

    Atviroje erdvėje aukotose Mišiose Čiklajuje dalyvavo apie 500 000 žmonių, o pats popiežius miniai sakė dėkojantis už palaikymą ir maldas, ypač – už jo sveikatą „išbandymų metu“, kuriuos, pasak jo, su Dievo pagalba pavyksta įveikti.

    Tymų atvejų šuolis Amerikoje

    Sveikatos institucijų dėmesį šiemet ypač prikaustė tymų plitimas: nuo sausio iki spalio pabaigos Amerikoje 17 šalių ir teritorijų užfiksuota 57 666 patvirtinti atvejai – beveik penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Taip pat pranešama apie mažiausiai 81 mirtį. Artėjant popiežiaus vizitams, Panamerikos sveikatos organizacija (PAHO) tymų keliamą visuomenės sveikatos riziką masinių religinių susibūrimų kontekste įvertino kaip „labai didelę“.

    Didžiausias nerimas siejamas su nepakankamu skiepijimo lygiu kai kuriose šalyse – ypač Argentinoje ir Peru. PAHO imunizacijos vadovas Danielis Salasas Peraza atkreipė dėmesį, kad dėl situacijos vaikai neina į mokyklą, o dalis jų atsiduria ligoninėse.

    Kodėl tymai tokie pavojingi

    Tymai – itin užkrečiama oro lašeliniu būdu plintanti virusinė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų ir būti mirtina. Iš pradžių infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, vėliau išplinta po visą organizmą.

    Dažniausi simptomai – aukšta temperatūra, kosulys, sloga ir bėrimas. Nuo tymų yra veiksminga ir palyginti nebrangi vakcina.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad imunitetui užtikrinti vaikams reikia dviejų vakcinos dozių. Bendruomenėje ligos plitimui sustabdyti paprastai būtina, kad pilnai paskiepyta būtų bent 95 proc. gyventojų.

    PSO 2025 metų duomenimis, šią ribą Amerikoje pasiekė tik Urugvajus. Peru skiepijimo aprėptis siekė 90 proc. pirmai dozei ir 82 proc. antrai, o Argentinoje – atitinkamai 84 proc. ir 55 proc.

    Peru ir Argentina stiprina priemones

    Peru 2026 metais užregistruota beveik 3 000 tymų atvejų – tai ketvirtas pagal dydį skaičius Amerikoje po Gvatemalos, Meksikos ir JAV. Penkiuose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą – Limoje, Čiklajuje, Kachamarkoje, Kuske ir Pukalpoje – šiemet nustatyta 170 infekcijų.

    Ruošiantis vizitui, Peru institucijos sustiprino skiepijimo kampanijas, daugiausia dėmesio skirdamos teritorijoms, kuriose fiksuotas didesnis plitimas. Tarp priemonių minimas ir ankstesnis skiepijimas vaikams nuo šešių iki vienuolikos mėnesių bei kampanijos, skirtos žmonėms iki 29 metų.

    Skelbiama, kad iki rugsėjo pabaigos nuo balandį pradėtos intensyvesnės kampanijos jau buvo suleista 1,2 mln. dozių, o dar daugiau nei 2 mln. dozių buvo paruošta papildomam poreikiui.

    Argentinoje, kur buvo laukiama iki 4 mln. žmonių Buenos Airių provincijoje, spalio pabaigoje taip pat paskelbtas įspėjimas dėl su popiežiaus vizitu susijusių sveikatos rizikų. Specialistai nerimauja ir dėl valdžios sprendimų mažinti sveikatos išlaidas, kurie gali apsunkinti imunizacijos kampanijų planavimą bei stebėseną.

    Tuo metu Urugvajus visoje šalyje įvedė sustiprintos epidemiologinės stebėsenos laikotarpį, kuris turėtų tęstis iki lapkričio 29 dienos – dar kelias savaites po popiežiaus išvykimo. Gyventojai raginami užbaigti skiepų kursą, kad nauji užsikrėtimai būtų aptikti kuo greičiau.

  • 1 600 metų senumo kūdikis su viena akiduobe: DNR atskleidė, kas sukėlė retą anomaliją

    Pietų Peru archeologai aptiko maždaug 1 600 metų senumo kūdikio palaikus, kurių kaukolėje buvo viena centrinė akiduobė – itin reta vystymosi anomalija, vadinama ciklopija. Senovinės DNR tyrimas galiausiai leido nustatyti, kas galėjo lemti tokį veido ir smegenų formavimąsi.

    Palaikai rasti keraminėje urnoje Jaurangos vietovėje Palpos slėnyje – regione, siejamame su Naskos kultūra. Apie tyrimą skelbia „Live Science“, remdamasis mokslininkų publikuotais duomenimis.

    Ciklopija yra viena sunkiausių įgimtos smegenų raidos sutrikimo formų: ankstyvoje nėštumo stadijoje besivystančios smegenys neatsiskiria į du pusrutulius, todėl kartu sutrinka ir veido struktūrų formavimasis. Tokiais atvejais akys gali susiformuoti vienoje ertmėje, o nosies struktūros būna smarkiai pakitusios arba neišsivysčiusios.

    Tyrėjams šis radinys sukėlė ir papildomą mįslę – pagal dantis kūdikis galėjo būti 2–4 mėnesių amžiaus, tačiau ilgųjų kaulų dydis labiau priminė naujagimį ar net vaisių nėštumo pabaigoje. Tai reiškia, kad kūdikis galėjo kurį laiką išgyventi, bet augimas buvo stipriai sutrikęs, arba genetinė būklė iškraipė įprastus amžiaus nustatymo požymius.

    Kas yra ciklopija ir kodėl ji tokia reta

    Ciklopija laikoma ypač reta įgimta patologija – ji siejama su sunkia holoprosencefalija, kai smegenų struktūros nesusiformuoja taip, kaip turėtų. Kadangi ankstyvoje raidoje smegenų ir veido formavimasis yra glaudžiai susijęs, sutrikus vienam procesui dažnai pakinta ir kitas.

    Literatūroje minima, kad ciklopija pasitaiko maždaug 1 iš 100 000 gimimų ir beveik visais atvejais būna mirtina. Vis dėlto šio radinio atveju dantų raida leido svarstyti, kad kūdikis galėjo išgyventi ilgiau nei kelias dienas – nors tiksliai to patvirtinti nepavyksta.

    Senovinė DNR parodė tris 13-os chromosomos kopijas

    Siekiant suprasti anomalijos kilmę, mokslininkai iš kaulo mėginio išskyrė ir ištyrė senovinę DNR. Tyrimas parodė, kad kūdikis turėjo tris 13-os chromosomos kopijas vietoje įprastų dviejų.

    Tokia genetinė būklė vadinama 13-osios chromosomos trisomija, arba Patau sindromu. Ji laikoma viena svarbiausių chromosominių priežasčių, galinčių sukelti sunkią holoprosencefaliją, nors ciklopija pasireiškia tik daliai šios būklės paveiktų kūdikių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad sutrikimo priežastis atsiranda jau apvaisinimo metu, o vėliau, ankstyvose embriono raidos stadijose, tai atsispindi smegenų ir veido formavimesi. Šis atvejis papildė senoviniuose palaikuose nustatytų chromosominių sutrikimų sąrašą.

    Laidojimas atskleidė požiūrį į kūdikius bendruomenėje

    Kūdikis buvo palaidotas urnoje po kitos kūdikės skeletu; abu palaidojimai datuojami Viduriniuoju Naskos laikotarpiu (325–440 mūsų eros metais). DNR analizė parodė, kad kūdikiai turėjo skirtingas motinines linijas – tai leidžia manyti, jog jos nebūtinai buvo artimos giminaitės.

    Tokie urnų palaidojimai šiame regione buvo įprasti vaikams, o tyrėjai nerado ženklų, kad kūdikis su ciklopija būtų laidotas kitaip nei kiti. Tai gali reikšti, kad bendruomenė jį įtraukė į įprastą laidojimo tradiciją, nors kaip buvo rūpinamasi jam esant gyvam, iš turimų duomenų pasakyti neįmanoma.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

  • Popiežius Leonas XIV pradėjo Pietų Amerikos turą: pirmoji stotelė – Urugvajus

    Popiežius Leonas XIV pradėjo Pietų Amerikos turą: pirmoji stotelė – Urugvajus

    Popiežius Leonas XIV penktadienį išvyko į Urugvajų ir taip pradėjo kelionę po Pietų Ameriką. Vėliau pontifikas planuoja aplankyti Argentiną ir Peru.

    Apie vizito pradžią skelbia „Euronews“. Pasak Vatikano, skrydis iš Romos Fiumičino oro uosto pakilo netrukus po 7 valandos ryto.

    Numatoma, kad popiežius Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje nusileis apie 16.30 val. vietos laiku. Šalyje jo laukia intensyvi trijų dienų programa.

    Kelionė rengiama praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai 71 metų Leonui XIV buvo atlikta plaučių vėžio operacija. Vatikano komunikacijos vadovė Maria Montserrat Alvar teigė, kad pontifiko ištvermė esą labai gera, o gydytojai yra nusiteikę optimistiškai.

    Susitikimai Montevidėjuje ir vizitai regionuose

    Urugvajuje Leonas XIV turi susitikti su šalies prezidentu Yamandú Orsi. Taip pat suplanuota sveikinimo kalba vyriausybės pareigūnams ir diplomatams.

    Programoje numatyta ir pamaldų dalis – popiežius vadovaus vakarinei maldai (Vesperoms) Montevidėjaus metropolijos katedroje.

    Artimiausiomis dienomis taip pat planuojami vizitai į Paysandú ir Florida miestus. Be to, darbotvarkėje – apsilankymas rajone, kurį vargina gaujų smurtas.

    Kitos stotelės – Argentina ir Peru

    Iš Urugvajaus Leonas XIV turėtų vykti į Argentiną, kur numatyti vizitai Buenos Airėse, Kordoboje ir Lujáne.

    Vėliau kelionė tęsis Peru. Ten popiežius planuoja apsilankyti Čiklajuje, Kuske ir Pukalpoje.

    Tekste pažymima, kad Peru popiežius anksčiau ne vienerius metus dirbo misionieriumi, o vėliau ėjo vyskupo pareigas.

  • Peru oro uoste sulaikyta per 3 tūkst. tarantulų: vorai buvo paslėpti kojinėse

    Peru oro uoste muitinės pareigūnai konfiskavo daugiau nei 3 000 tarantulų, kurie buvo slapta gabenami keleivių lagaminuose. Vorai rasti paslėpti kojinėse.

    Kaip skelbia „The Independent“, su neįprastu kroviniu į Vokietiją ketino išskristi du Vokietijos piliečiai ir vienas Lenkijos pilietis. Tarantulai aptikti dar registracijos į skrydį metu.

    Patikrinimas pradėtas gavus anoniminį pranešimą. Vaizdo įrašuose, kuriuos paviešino Peru Nacionalinė miškų ir laukinės gamtos tarnyba (Serfor), matyti, kaip pareigūnai atranda įvairiose vystymosi stadijose esančius vorus.

    Serfor atstovė Cora Suárez nurodė, kad kiekviename lagamine rasta nuo 15 iki 22 kojinių, o kiekvienoje jų – skirtingas kiekis įvairių rūšių tarantulų. Pasak jos, šie gyvūnai vertinami dėl spalvų ir dydžio, todėl tikėtina, kad buvo skirti kolekcionieriams.

    Įtariamiesiems gresia baudžiamasis persekiojimas

    Peru policijos padalinys, kovojantis su nusikaltimais aplinkai, sulaikė tris užsieniečius oro uoste. Valdžios institucijos nurodo, kad jų atžvilgiu gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

    Bylą turėtų kuruoti specializuota prokuratūra, nagrinėjanti nusikaltimus aplinkai. Detalesnės informacijos apie galimus kaltinimus ar sankcijas pranešime nepateikiama.

    Kuo išsiskiria tarantulai

    Serfor paviešinti vaizdai parodė, kad konfiskuoti tarantulai buvo skirtingo amžiaus – nuo jaunų iki labiau subrendusių. Tai gali rodyti, kad gabenimas buvo organizuotas tikslingai, renkant skirtingus egzempliorius.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad tarantulai laikomi gyvūnais, gebančiais orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti prie sąlygų, o jų elgesys gali būti sudėtingesnis, nei dažnai įsivaizduojama.

  • Nepalo potvyniai priminė ledynų grėsmę: kur pasaulyje kyla kitos didelės nelaimės rizika

    Rugpjūčio 26 dieną Nepalą ir Tibetą sukrėtęs milžiniškas potvynis parodė, kokias pražūtingas pasekmes gali turėti su ledynais susijusios nelaimės. Iki rugsėjo 16 dienos skelbta, kad žuvo mažiausiai 1 400 žmonių, o daugiau nei 6 000 laikomi dingusiais.

    Kaip rašo „Live Science“, šią katastrofą sukėlė nuo kalno šlaito atitrūkusi didelė uolienų ir ledyno masė. Ji smigo į upę Tibete, o žemyn slėniu dideliu greičiu nusiritęs vandens, ledo ir nuolaužų srautas naikino pakrantes, rinko naujas nuolaužas ir stiprino potvynio bangą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios rizikos nereikėtų laikyti vien Himalajų problema. Ledynams traukiantis, šlaitai daug kur tampa mažiau stabilūs, o tai didina nuošliaužų, ledynų griūčių ir staigių potvynių tikimybę.

    Didžiausias pavojus kyla ten, kur staigūs srautai gali būti „suvedami“ į siaurus slėnius, o jų kelyje yra gyvenviečių ir infrastruktūros. Nepalo atvejis išsiskyrė mastu, vandens kiekiu, greičiu ir tuo, kad žmonės praktiškai neturėjo laiko pasiruošti.

    Himalajai – vienas ryškiausių epicentrų

    Specialistų teigimu, Himalajai ir vadinamoji Aukštikalnių Azija (regionas, apimantis dalį Kinijos, Afganistano, Nepalo, Indijos, Pakistano, Butano, Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos ir Tadžikistano) išlieka vienu pagrindinių būsimų ledyninių nelaimių epicentrų.

    Ši teritorija kartais vadinama „trečiuoju poliumi“, nes čia sukaupta trečia pagal dydį ledo masė pasaulyje po Arkties ir Antarktidos. Stačius šlaitus ir siaurus slėnius turinčiose vietovėse potvynio banga gali nuvilnyti didelius atstumus – neseniai Nepale žala fiksuota ir už daugiau nei 100 kilometrų.

    Papildomą riziką kuria ir seisminis aktyvumas – Himalajai priskiriami prie aktyviausių seisminių zonų Žemėje. Drebėjimai gali tapti „trigeriu“ lavinoms, ledyninių ežerų proveržiams ar ledyno griūčiai.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad šis regionas šyla greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl mažėja ledo danga ir didėja tirpsmo vandens kiekis. Tirpsmo vanduo, skverbdamasis į ledyno pagrindą, gali palengvinti slydimą, o nykstant ledynams ir amžinajam įšalui šlaitai praranda dalį stabilumo.

    Dar viena labai rizikinga vieta – tropiniai ledynai Peru

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį ir į kitą pasaulio pusę: Peru turi didžiąją dalį planetos tropinių ledynų, o su jais susijusių nelaimių istorija čia skaičiuoja dešimtmečius.

    Pavyzdžiui, 1970 metais Peru, po žemės drebėjimo, nuo Uaskarano kalno šlaito atitrūkusi ledo ir uolienų masė pražudė 6 000 žmonių. Tas pats šlaitas buvo „sugriuvęs“ ir 1962 metais – tuomet panaši nuošliauža palaidojo Ranrahirkos bendruomenę ir pražudė apie 2 000 gyventojų.

    Ypač pavojinga laikoma Andų dalis Cordillera Blanca, kur dėl tirpsmo sparčiai plečiasi ledyniniai ežerai. Vienas iš minimų pavyzdžių – Palcacocha ežeras virš Huaraso miesto, kuriame gyvena apie 130 000 žmonių.

    Ekspertai identifikavo šimtus ežerų Peru, kuriems egzistuoja persipildymo rizika, o dalis jų priskiriami labai aukštos rizikos kategorijai dėl artumo gyvenvietėms. Net ir taikant inžinerines priemones ar stebėseną, pavojus visiškai nedingsta – istorijoje būta atvejų, kai anksčiau saugiais laikyti sprendimai neapsaugojo nuo nelaimės.

    Kodėl stebėsena kartais išgelbsti gyvybes

    Nors ilgalaikė rizika siejama su klimato kaita, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu daug ką gali lemti stebėsenos sistemos ir pasirengimas. Ekspertai pabrėžia, kad laiku pastebėti ledyno judėjimo požymiai gali suteikti galimybę evakuoti žmones ir sumažinti aukų skaičių.

    Tokio požiūrio nauda, anot specialistų, ypač matoma ten, kur ledynai ir šlaitai nuolat stebimi, o vietos valdžia turi aiškius veiksmų planus. Tačiau ne visi regionai, ypač kalnuotos ir sunkiai pasiekiamos teritorijos, turi išteklių brangioms monitoringo sistemoms ar greitam gelbėjimui reikalingai įrangai.

    Kaip vieną iš prevencinių priemonių mokslininkai mini ir ledyninių ežerų vandens lygio mažinimą, kai tai įmanoma. Vis dėlto akcentuojama, kad net ir tada rizika išlieka – kalnų aplinka gali keistis greičiau, nei spėjama ją „suvaldyti“ inžineriniais sprendimais.

  • Peru rasta 1 200 metų šuns mumija: iš pradžių archeologai ją palaikė nesena

    Peru pakrantės dykumoje archeologai aptiko neįprastai gerai išsilaikiusią šuns mumiją – jos skeletas buvo beveik pilnas, o oda išlikusi taip gerai, kad radinys iš pradžių pasirodė esantis palyginti nesenas.

    Kaip rašo „ZME Science“, kasinėjimų komanda netgi svarstė, jog šuo galėjo būti palaidotas gerokai vėliau – galbūt per plėšikavimo laikotarpį, kuris šią vietą buvo nusiaubęs maždaug prieš 50 metų.

    Tačiau radiokarboninis datavimas parodė visai ką kita: šuo mirė maždaug prieš 1 200 metų. Tai reiškia, kad gyvūnas gyveno 688–870 mūsų eros metais, kai didelę dabartinio Peru dalį valdė Vari (Wari) imperija.

    Tyrėjai, nagrinėję išlikusią odą ir neįprastą trūkstamų dantų raštą, priėjo prie išvados, kad tai buvo senovinė Peru beplaukių šunų atmaina – veislė, kuri Peru aptinkama ir šiandien. Be to, toje pačioje laidojimo komplekso teritorijoje rasta ir daugiau šunų liekanų.

    Radinys iš Castillo de Huarmey

    Mumija rasta komplekse Castillo de Huarmey – senovinėje vietovėje Peru Ramiojo vandenyno pakrantėje, apie 306 kilometrus į šiaurę nuo Limos. Prieš daugiau nei tūkstantį metų tai buvo svarbus Vari administracinis ir ceremoninis centras.

    Vieta archeologams gerai žinoma: 2012 metais čia buvo aptiktas įspūdingas nepažeistas karališkasis kapas su 58 aukšto statuso moterimis, šešiais žmonių aukojimo atvejais ir maždaug 1 300 artefaktų. Vėliau rasti ir elito amatininkų kapai su vertingais metaliniais įrankiais.

    Vis dėlto dalis komplekso buvo suardyta. 1970 metais galingas žemės drebėjimas apgadino teritoriją, atidengė laidojimo kameras ir pritraukė plėšikus – dėl to skirtingų laikotarpių palaikai vietomis susimaišė.

    Tyrėjams padėjo išskirtinai sausas pakrantės dykumos klimatas: organinės medžiagos, įskaitant odą ir kaulus, kai kur išsilaikė neįprastai gerai.

    Kiek šunų rasta ir kuo jie išsiskyrė

    Dirbdami su suardytais sluoksniais archeologai surinko 341 šuns kaulą, priskiriamą mažiausiai 19 gyvūnų, o kartu su beveik pilna mumija bendras minimalus šunų skaičius vietoje išaugo iki 20.

    Tarp radinių išsiskyrė ir dvi kaukolės: viena buvo gana didelė, o kitos kaukolės oda ir ausys buvo išlikusios. Pastaroji dar ir nudažyta cinobru – ryškiai raudonu pigmentu, naudotu Andų regiono laidojimo apeigose.

    Peru beplaukio šuns požymius tyrėjai siejo ne tik su oda, bet ir su dantimis. Tekste primenama, kad genetiniai tyrimai yra sieję FOXI3 geno pokyčius su menku kailiu ir kartu su dantų vystymosi sutrikimais – todėl trūkstami dantys gali būti vienas iš tokių šunų „parašų“.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad vien dantų trūkumas dar nėra galutinis įrodymas, jog šuo buvo beplaukis. Šiuo atveju papildomą užuominą suteikė mikroskopu matyti reti šviesūs plaukeliai ant išlikusios odos – kaip ir šiuolaikinių Peru beplaukių šunų, kurie ne visada būna visiškai pliki.

    Ką šunys reiškė Vari žmonėms

    Nustačius galimą veislę, iškilo kitas klausimas: kokį vaidmenį šie gyvūnai turėjo Vari visuomenėje. Ar jie buvo mylimi kompanionai, darbiniai gyvūnai, ar tiesiog prie gyvenviečių besisukioję maitėdos?

    Radinių kontekstas rodo, kad bent dalis šunų buvo palaidoti sąmoningai ir turėjo ypatingą reikšmę. Pavyzdžiui, vienas 6–8 savaičių šuniukas palaidotas kartu su elito amatininku, vadinamu „meistru krepšininku“, o kitas šuniukas – su vyru, kuris galėjo būti paaukotas ir laikytas kapo sargu.

    Tyrėjai neatmeta, kad kai kurie šunys galėjo būti laikomi dvasiniais palydovais, lydinčiais mirusiuosius į pomirtinį pasaulį – tokia tradicija siejama su vėlesnėmis Andų regiono praktikomis. Vis dėlto tiksli šių palaidojimų prasmė išlieka ne iki galo aiški.

    Kad suprastų, kaip šunys gyveno, komanda analizavo izotopus, išlikusius aštuonių šunų kauluose ir dantyse. Šie „cheminiai parašai“ leidžia spręsti apie mitybą ir kai kuriais atvejais – apie judėjimą: dantys labiau atspindi ankstyvą gyvenimo etapą, o kaulai – ilgesnį laikotarpį.

    Rezultatai parodė, kad dauguma šunų valgė kukurūzus arba gyvūnus, kurie maitinosi kukurūzais – tai buvo svarbi Vari mitybos dalis. Įdomu tai, kad įtariamų beplaukių šunų mitybos ženklai šuniukų amžiuje buvo labai panašūs į žmonių vaikų.

    Vėliau, šunims augant, mityba tapo įvairesnė. Tyrėjai svarsto, kad toks raštas gali rodyti kryptingesnę priežiūrą ar net organizuotą veisimą, nors vienareikšmiškai to patvirtinti neleidžia turimi duomenys.

    Ne visi šunys, panašu, gyveno vienodai: vieno gyvūno mitybos ženklai leidžia spėti, kad jis galėjo keliauti su lamų bandomis, o kiti greičiausiai maitinosi tuo, ką rasdavo. Ant tik šešių kaulų aptikta skerdimo žymių, todėl daroma prielaida, kad Vari žmonės šunis valgė retai.

    Tyrimas publikuotas „Journal of Anthropological Archaeology“.

  • Peru rastas paslaptingas vaiko kapas: 32 aukos ir keista nelogiškos būtybės atvaizdas

    Peru rastas paslaptingas vaiko kapas: 32 aukos ir keista nelogiškos būtybės atvaizdas

    Peru šiaurinėje pakrantėje, netoli Truchiljo miesto, archeologai Huacas de Moche komplekse aptiko paslaptingą vaiko kapą, siejamą su Moche civilizacija. Palaidojimas rastas šalia monumentalaus Huaca de la Luna šventyklos komplekso, kuris laikomas vienu svarbiausių šio regiono religinių centrų.

    Tyrėjų teigimu, kapo kameros dydis leidžia spėti, kad joje palaidotas labai mažas vaikas. Vis dėlto laidojimo inventorius išsiskiria prabanga: suskaičiuotos 32 įkapės, todėl keliama hipotezė, kad vaikas galėjo priklausyti aukštesnio statuso bendruomenės sluoksniui.

    Tokie radiniai Moche kultūros kontekste ypač svarbūs, nes įkapės ir laidojimo vieta neretai atspindėdavo socialinę padėtį. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad vien įkapių skaičiaus nepakanka galutinei išvadai, todėl elito kilmė kol kas vertinama kaip prielaida, kurią dar reikės patikrinti.

    Keista figūra ir belaisvio motyvas

    Didžiausią susidomėjimą kelia vienas iš rastų keramikos dirbinių, vaizduojantis hibridinę, į paukštį panašią būtybę su žmogaus bruožais. Tokie ornitomorfiniai atvaizdai būdingi Moche ikonografijai, kur dievybės ir antgamtinės būtybės dažnai perteikiamos jungiant skirtingų gyvūnų ir žmogaus požymius.

    Kitas radinys vaizduoja belaisvį su ant kaklo užrišta virve. Šis siužetas gerai žinomas iš Huaca de la Luna sienų vaizdinių, kuriuose matomos kariaunų scenos, paimtų belaisvių vedimas bei ritualai, siejami su Moche religine sistema.

    Pasak archeologų, panašumas į šventyklos ikonografiją gali padėti aiškinti radinių simboliką, tačiau kol kas neaišku, ar ant keramikos pavaizduota konkreti istorija, ritualas ar mitas. Tyrėjai taip pat neturi duomenų, kad palaidotas vaikas būtų tiesiogiai susijęs su vaizduojamomis scenomis.

    Ką dar turės atsakyti tyrimai

    Dabar laukia detalus radinių dokumentavimas, keramikos konservavimas ir katalogavimas, o taip pat tikslesnis palaidojimo datavimas. Mokslininkai planuoja lyginti šį kapą su kitais to paties laikotarpio Moche palaidojimais, kad geriau suprastų laidojimo tradicijas ir socialinės hierarchijos ženklus.

    Jei prielaida apie aukštą vaiko statusą pasitvirtintų, tai sustiprintų versiją, kad Moche visuomenėje socialinė padėtis galėjo būti paveldima arba pabrėžiama jau ankstyvoje vaikystėje. Kartu šis atradimas gali suteikti naujos informacijos apie ryšį tarp religinių centrų, bendruomenės hierarchijos ir laidojimo praktikų Peru šiaurinėje pakrantėje.

  • Peru mokslininkai aptiko naują pelėdų rūšį: ją išduoda balsas, o nuotraukų kol kas nėra

    Peru ornitologai aprašė mokslui iki šiol nežinomą pelėdų rūšį, priskiriamą didžiųjų apuokų ir raguotųjų pelėdų genčiai Bubo. Rūšiai suteiktas pavadinimas Bubo jalca, o jos buveinė siejama su šiaurinio Peru Vankabambos įduba.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad ši pelėda gyvena aukštikalnių jalka tipo pievose ir greta esančiuose drėgnuose kalnų miškuose. Tokios ekosistemos yra jautrios klimatui ir žmogaus veiklai, todėl net nedideli pokyčiai gali greitai paveikti vietines rūšis.

    Pasak tyrėjų, Bubo jalca yra itin reta arba bent jau labai negausi savo areale. Įdomu tai, kad iki šiol nėra patvirtintų šios rūšies nuotraukų, o tai netiesiogiai rodo, kaip sunku ją pastebėti ir kaip menkai ji ištirta.

    „Bubo jalca yra ypač reta rūšis arba, bent jau, labai negausi savo buveinėje: jalka pievose ir gretimuose debesų miškuose. Iki šiol nėra nė vienos šios rūšies nuotraukos“, – sakė Peru nacionalinio Piuros universiteto ornitologas Armando Ugas Cerre su kolegomis.

    Mokslininkai nurodo, kad pagal išvaizdą ir kūno dydį ši pelėda beveik nesiskiria nuo artimiausios giminaitės Bubo nigrescens, aptinkamos Ekvadoro ir Kolumbijos paramo regionuose. Dėl to vien tik stebėjimais iš tolo rūšį atskirti itin sudėtinga.

    Esminis skirtumas, anot tyrimo autorių, slypi balse. Bubo jalca skleidžia trumpą, greitą dviejų skiemenų šūksnį, kurio akcentas krenta į pirmą skiemenį, o artimų rūšių balsai yra kitokios struktūros ir ritmo.

    Rūšies apsaugos klausimas, pasak tyrėjų, gali tapti aktualus jau dabar, nes jos arealas labai siauras. Grėsmėmis įvardijamos besiplečiančios pušų plantacijos ir gretimų miškų kirtimas, kurie mažina tinkamų buveinių plotą.

    Pastarųjų metų tyrimų kryptys biologijoje rodo, kad naujos rūšys vis dažniau identifikuojamos ne vien pagal išorinius požymius, bet ir pagal garsinius signalus bei genetinius duomenis. Panašiose situacijose, kai plunksnų raštai beveik sutampa, balsų analizė tampa vienu patikimiausių diagnostinių požymių.

    Ornitologai vis dažniau akcentuoja ir platesnį kontekstą: migruojančių bei kalnų ekosistemoms priklausančių paukščių populiacijos mažėja dėl buveinių nykimo, intensyvėjančios žemėnaudos ir kitų žmogaus sukeltų veiksnių. Todėl naujai aprašytų rūšių stebėsena ir buveinių apsauga dažnai pradedama dar ankstyvoje tyrimų stadijoje.