Lenkijoje vėl kilo diskusijos dėl vadinamųjų 13-osios ir 14-osios pensijų ateities – šie papildomi išmokėjimai gali atsidurti Europos Komisijos akiratyje. Priežastis – itin didelis biudžeto deficitas ir sparčiai auganti viešoji skola, galintys išprovokuoti Briuselio reakciją.
Kaip teigia Konfederacijos „Lewiatan“ vyriausiasis ekonomistas Mariusz Zielonka, nė viena Lenkijos vyriausybė savo noru nesiryžtų mažinti socialinių pervedimų. Jo vertinimu, tokie sprendimai galėtų tapti realūs tik tuo atveju, jei šaliai būtų pritaikytas Europos Komisijos spaudimas per vadinamąją perviršinio deficito procedūrą.
Ši procedūra taikoma, kai valstybės finansai nukrypsta nuo ES fiskalinių taisyklių, o institucijos pradeda atidžiau vertinti, ar šalis imasi priemonių deficitui ir skolai suvaldyti. Tokiu atveju gali būti keliamas reikalavimas koreguoti biudžeto politiką – įskaitant ir išlaidų mažinimą.
M. Zielonka taip pat atkreipia dėmesį, kad egzistuoja būdų „apeiti“ skolos ribas, tačiau tai neišsprendžia pačios problemos – didėjančių įsipareigojimų valstybės finansams. Dėl to, pasak ekonomisto, auganti skola ir deficitas ilgainiui gali priversti ieškoti taupymo šaltinių.
Kodėl tai kelia įtampą Varšuvoje
13-oji ir 14-oji pensijos Lenkijoje yra papildomi pervedimai pensininkams, kurie tapo reikšminga socialinės politikos dalimi. Todėl bet kokie svarstymai apie jų ribojimą ar atsisakymą yra politiškai jautrūs ir gali sulaukti stiprios visuomenės reakcijos.
Vis dėlto, jeigu Europos Komisija pradėtų griežčiau vertinti Lenkijos fiskalinę padėtį, diskusija gali pereiti iš politinių pareiškimų į konkrečius sprendimų scenarijus. Tai reikštų didesnį spaudimą ieškoti būdų sumažinti biudžeto išlaidas arba didinti pajamas.
Lietuvos skaitytojams ši tema aktuali kaip platesnio ES požiūrio į valstybių skolas ir deficitą pavyzdys: kai viešieji finansai prastėja, socialinės išmokos neretai atsiduria tarp pirmųjų priemonių, dėl kurių pradedama diskutuoti.
Kol kas kalbama apie galimą Europos Komisijos sprendimą ir galimas jo pasekmes, tačiau pati situacija rodo, kad Lenkijos socialinės išmokos ateityje gali tapti ne tik vidaus politikos, bet ir europinio fiskalinio vertinimo klausimu.