Kodėl dvimetes verta sėti vasarą
Vasaros pabaiga ir liepos pradžia yra vienas patogiausių laikų sėti dvimetes gėles, nes jos spėja užauginti lapų skrotelę, sustiprėti ir sėkmingai peržiemoti. Tokie augalai paprastai pražysta kitų metų pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, kai gėlynuose dar trūksta ryškių žiedų.
Dvimečių ciklas paprastas: pirmais metais jos daugiausia augina lapus ir šaknis, o antrais metais žydi ir subrandina sėklas. Daliai veislių prireikia šalčio periodo, todėl tinkamas peržiemojimas yra svarbiausia sąlyga, kad pavasarį nereikėtų nusivilti.
7 dvimetės gėlės, kurias verta pasėti
Vaistinė verbaska, dar vadinama verbasku ar dėvėju, vertinama dėl aukštų žiedynų ir atsparumo sausrai. Sėkloms dygti dažnai reikia šviesos, todėl jos paprastai beriamos ant paviršiaus tik lengvai prispaudžiant, o dygimas užtrunka apie 10–14 dienų.
Sieninė erysimumo rūšis, dažnai vadinama kvapniuoju laku, mėgsta saulę ir laidžią, vidutiniškai derlingą dirvą. Dvimetės formos sėjamos vasaros pradžioje daigams, o po kelių savaičių augalai pamažu pripratinami prie lauko sąlygų ir perkeliami į nuolatinę vietą.
Vienmetė mėnulė, atpažįstama iš violetinių žiedų ir dekoratyvių sidabrinių sėklų ankštarų, yra dažnas džiovintų puokščių akcentas. Jos sėkloms gali padėti trumpas šaldymo periodas, o daigų kartais tenka palaukti ilgiau, iki maždaug 30 dienų.
Vakarinė našlaitė, dar vadinama damų vakarine, išsiskiria kvapu, kuris ypač juntamas vakarais. Ji geriausiai žydi saulėje, bet pakelia ir lengvą pavėsį, o sėklos paprastai sudygsta per 14–21 dieną, jei dirva nuolat lengvai drėgna.
Sodo katilėlis yra klasikinė dvimetė, kuri pavasario gėlynams suteikia varpelių formos žiedų masę. Sėklos labai smulkios, todėl dažnai nesėjamos giliai, o daigai persodinami, kai išaugina 2–3 tikruosius lapelius.
Paprastoji rusmenė vertinama dėl įspūdingų varpelių, tačiau svarbu prisiminti, kad augalas yra nuodingas. Ji dažnai pati pasisėja, o sėkloms dygti paprastai reikia šviesos, todėl jos tik prispaudžiamos prie substrato ir palaikoma tolygi drėgmė.
Barzdotasis gvazdikas yra vienas patikimiausių pasirinkimų norint ryškių žiedų ir kvapo be sudėtingos priežiūros. Jis greitai dygsta, dažnai per 7–14 dienų, o geriausiai auga saulėje, nors pakenčia ir pusiau pavėsį.
Priežiūra po sėjos ir saugus peržiemojimas
Sudygusiems daigams dažniausiai prireikia pikavimo, kad jie nesusigrūstų ir suformuotų tvirtą šaknyną. Karštomis dienomis jauni augalai gali nukentėti nuo kaitros, todėl pravartu rinktis vietą su išsklaidyta šviesa ir laistyti taip, kad žemė būtų tolygiai drėgna, bet ne šlapia.
Peržiemojimą labiausiai lemia dirvos laidumas: užmirkimas žiemą yra dažna dvimečių žūties priežastis, ypač sunkesnėse molingose dirvose. Prieš šalčius gėlyną verta mulčiuoti plonu lapų ar kitos lengvos organikos sluoksniu, paliekant augalų skroteles neuždusintas.
Jei žiema besniegė ir šalta, jautresnius augalus galima pridengti neaustine danga, tačiau pavasarį svarbu laiku nuimti, kad augalai neimtų šusti. Toks minimalus pasiruošimas dažnai lemia, ar kitą sezoną gėlynas pasitiks pilnas žiedų, ar teks pradėti viską iš naujo.