Tag: Pėsčiųjų žygiai

  • Žygis Labanoro girioje birželio 13 dieną: maršrutas palei Baltuosius Lakajus ir Mindūnų bokštas

    Birželio 13 dieną kviečiama į žygį Labanoro girioje, kur maršrutas drieksis Baltųjų Lakajų ežero pakrante ir Rudesos miškais. Organizatoriai žada ne tik vaizdingas atkarpas, bet ir pažintį su vietovės gamtos bei kultūros objektais.

    Žygio metu planuojama pasiekti Rudesos kaimą ir aplankyti Šv. Jono Krikštytojo vardu vadinamą XVIII amžiaus rąstų koplyčią bei varpinę. Tai vienas iš maršruto akcentų, suteikiantis progą sustoti ne vien poilsiui, bet ir trumpai istorinei pažinčiai.

    Keliaujant miško takais taip pat numatytas sustojimas prie Rudesos priešgaisrinio bokšto su apžvalgos aikštele, tačiau į jį lipti neplanuojama. Organizatorių teigimu, bokštas šiuo metu yra užrakintas, o didesnė dalis apžvalgų perkelta į naujesnius regiono objektus.

    Vienas svarbiausių žygio taškų bus Mindūnų apžvalgos bokštas, į kurį dalyviai kils beveik 300 laiptelių. Bokštas siekia 36 metrų aukštį ir yra tarp aukščiausių Lietuvoje, todėl giedrą dieną nuo viršaus atsiveria plati Labanoro girios ir ežeringo krašto panorama.

    Po aktyvios maršruto dalies žygeiviai bus vaišinami Utenos maltiečių paruošta koše, o vėliau ramiu miško keliu grįš į starto vietą. Skelbiama, kad žygį ves varinio žygveivio vardą pelnęs Mindaugas Uzdra, o kartu keliaus profesionali gidė Audronė Grosienė.

    Organizatorių pateikiama informacija taip pat nurodo, kad iniciatyva bendrai finansuojama Europos Sąjungos, o prie veiklų prisideda Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Molėtų rajono savivaldybė.

  • Karjerų žygis Akmenės krašte vis dar aptarinėjamas: kaip jį parodė Šiaulių TV „Etaplius“

    Karjerų žygis Akmenės krašte vis dar aptarinėjamas: kaip jį parodė Šiaulių TV „Etaplius“

    Praėjus daugiau nei savaitei po „Trenkturo“ organizuoto Karjerų žygio Akmenės krašte, renginio įspūdžiai toliau gyvena dalyvių pasakojimuose ir socialiniuose tinkluose. Organizatoriai pastebi, kad žygio vaizdai ir dalyvių reakcijos pasiekė ne tik Lietuvos auditoriją, bet ir žiūrovus užsienyje.

    Šis žygis išsiskyrė maršrutu per Akmenės rajono karjerų teritorijas, kuriose atsiveria netipiškas Lietuvos kraštovaizdis. Dalyviams tai tapo proga pamatyti pramonės formuotas erdves iš arčiau ir įvertinti, kaip jos dera su aplinkiniais gamtos vaizdais.

    Kaip renginį įamžino „Etaplius“

    Renginio atgarsius sustiprino ir regioninė žiniasklaida: Šiaulių apskrities televizija „Etaplius“ parengė reportažą, kuriame žiūrovams perteikė žygio atmosferą, dalyvių nuotaikas ir pagrindines maršruto vietas. Tokie pasakojimai dažnai tampa papildomu impulsu tiems, kurie svarsto dalyvauti panašiuose renginiuose ateityje.

    Vaizdo siužetuose paprastai ryškėja du dalykai: kelionės dinamika ir vietovės išskirtinumas. Karjerų aplinka leidžia sukurti vizualiai stiprų pasakojimą, todėl nenuostabu, kad žygio fragmentai dalijami plačiai ir ilgiau nei įprastai išlieka viešojoje erdvėje.

    Kodėl tokie žygiai traukia?

    Pėsčiųjų žygiai Lietuvoje pastaraisiais metais tapo ne vien sporto iššūkiu, bet ir patyrimine veikla, kai svarbus ne tik atstumas, bet ir maršruto istorija bei vaizdai. Žmonės vis dažniau renkasi renginius, kurie leidžia aplankyti rečiau matomas vietas ir patirti jas lėtesniu, įsigilinimui palankiu tempu.

    Organizatoriai ir savivaldybės, bendradarbiaudami su vietos bendruomenėmis, vis dažniau ieško būdų parodyti regionus per turizmą ir aktyvų laisvalaikį. Akmenės krašto karjerai šiuo požiūriu tampa aiškiu pavyzdžiu, kaip netikėta erdvė gali virsti traukos objektu, kai ji pristatoma atsakingai ir įdomiai.

    Kas toliau?

    Renginio organizatoriai primena, kad žygio atgarsiai ir dalyvių įrašai padeda kurti ateities renginius ir tobulinti maršrutus. Kuo daugiau grįžtamojo ryšio surenkama, tuo tiksliau galima suplanuoti logistiką, saugumo sprendimus ir patogumus skirtingo pasirengimo dalyviams.

    Karjerų žygis Akmenės krašte šiemet tapo viena ryškesnių regioninių aktyvaus laisvalaikio istorijų, o „Etaplius“ reportažas prisidėjo prie to, kad renginys būtų prisimenamas ilgiau. Jei išliks susidomėjimas ir partnerystės, tokie maršrutai gali tapti reguliaria tradicija, kasmet pritraukiančia vis platesnę auditoriją.

    Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyrius

  • Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Žygis subūrė gausią bendruomenę

    Gegužės 9 dieną Tauragėje surengtas tradicinis pėsčiųjų žygis Europos dienai paminėti „KODAS: ŽALIA“. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo beveik 800 žmonių, o dalyvių srautai Pilies aikštėje jautėsi nuo pat starto.

    Žygis tapo ne vien sportiniu iššūkiu, bet ir bendruomenės susibūrimu, į kurį įsitraukė šeimos, jaunimas ir vyresnio amžiaus žygeiviai. Dalyviai rinkosi pagal pasirengimą ir laiką, kurį gali skirti trasai.

    6 ir 14 kilometrų trasos

    Trečius metus iš eilės organizuojamas renginys šiemet pasiūlė dvi skirtingo sudėtingumo trasas: 6 ir 14 kilometrų. Trumpesnį maršrutą pasirinkusieji ėjo per pėsčiųjų tiltą, Tarailių mikrorajoną ir tęsė kelionę pėsčiųjų bei dviračių taku palei Jūros pakrantę.

    Ilgesnė trasa buvo skirta norintiems platesnės pažinties su Tauragės erdvėmis. Žygeiviai aplankė J. V. Kalvano ir Kartų parkus, keliavo miesto aplinkkeliu, ėjo per J. Oko mišką, kirto Beržės ir Aerodromo mikrorajonus, o finišą taip pat pasiekė prie Jūros.

    Tvarumo žinutė ir edukacija

    Organizatoriai pabrėžia, kad „KODAS: ŽALIA“ idėja siejama su tvarumu ir aplinkosauginiu sąmoningumu. Šiemet abiejose trasose dalyvių laukė informacinės lentelės, kurios priminė pagrindinius tvarių pasirinkimų principus kasdienybėje.

    Nuskenavę QR kodus, žygeiviai galėjo atlikti interaktyvias užduotis ir pasitikrinti žinias. Tokia forma, kuri derina judėjimą ir trumpus edukacinius sustojimus, vis dažniau pasirenkama bendruomeniniuose renginiuose, nes padeda įtraukti skirtingo amžiaus dalyvius.

    Finišas Pilies aikštėje

    Finiše Pilies aikštėje dalyvių laukė apdovanojimai, užkandžiai ir bendras renginio uždarymas. Žmonės dalijosi įspūdžiais ir akcentavo, kad patogiausia renginio dalis yra aiškiai sužymėtos trasos bei galimybė pasirinkti atstumą.

    Organizatoriai tikisi, kad „KODAS: ŽALIA“ ir toliau išliks kasmetine Europos dienos tradicija Tauragėje, kuri stiprina bendruomeniškumą ir skatina aktyvų laisvalaikį. Prie renginio įgyvendinimo prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė ir EUROPE DIRECT Tauragės ir Klaipėdos apskritys, partneriai buvo Tauragės sporto centras, Tauragės atvira jaunimo erdvė, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ir VILVI.

  • Europos dieną Tauragėje vyks žygis Kodas: Žalia: 6 arba 14 km maršrutai ir ką svarbu žinoti

    Europos dieną Tauragėje vyks žygis Kodas: Žalia: 6 arba 14 km maršrutai ir ką svarbu žinoti

    Žygis Europos dienos proga

    2026 metais gegužės 9 dieną Tauragėje, minint Europos dieną, organizuojamas pėsčiųjų žygis Kodas: Žalia. Renginio sumanymas paprastas: dalyviai kviečiami ne tik nueiti pasirinktą atstumą, bet ir aktyviai įsitraukti į užduotis maršrute.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tai ne vien sportinė išvyka, o orientavimosi ir pažinimo elementų turintis pasivaikščiojimas. Todėl planuojantiems dalyvauti verta iš anksto įsivertinti laiką, tempą ir aprangą pagal oro sąlygas.

    Du pasirinkimai: 6 ir 14 km

    Dalyviai galės rinktis du skirtingo ilgio maršrutus: 6 km ir 14 km. Trumpesnis atstumas labiau tinka šeimoms, pradedantiesiems ar norintiems žygį suderinti su kitais dienos planais, o ilgesnis maršrutas skirtas daugiau ištvermės ieškantiems dalyviams.

    Maršrutų schemos parengtos atskirai, kad būtų patogu jas peržiūrėti dar prieš startą. Prieš išvykstant rekomenduojama telefone atsisiųsti maršruto failą arba ekrano kopiją, kad informacija būtų pasiekiama ir esant prastesniam ryšiui.

    Ką pasiimti ir kaip pasiruošti

    Organizatoriai ragina nepamiršti gertuvės su vandeniu, ypač jei planuojamas ilgesnis 14 km atstumas. Taip pat praverčia patogi avalynė, galvos apdangalas ir lengvas apsauginis sluoksnis nuo vėjo ar lietaus.

    Jei maršrutą ketinate sekti telefone, pravartu įkrauti bateriją ir turėti papildomą įkroviklį, nes ilgesnio pasivaikščiojimo metu navigacija gali ją greičiau iškrauti. Renginio dieną įprastai daugiau laiko užima ne tik ėjimas, bet ir sustojimai prie užduočių ar lankytinų vietų.

    „Žygio idėja tokia, kad pramankštintumėte ne tik kojas, bet ir galvas“, – skelbia organizatoriai.

    Dalyviams primenama maršrutą rinktis pagal savo pasirengimą, o startuojant laikytis bendrų saugaus eismo ir atsakingo elgesio gamtoje principų. Organizuotas žygis Europos dieną Tauragėje tampa proga aktyviai praleisti laiką ir kartu paminėti bendrą Europos bendruomenės sukaktį.

  • Nacionalinis žygis Sąmaningi kilometrai 2026 metais pasieks Kėdainių rajoną: kviečia jungtis komandas

    Nacionalinis žygis Sąmaningi kilometrai 2026 metais pasieks Kėdainių rajoną: kviečia jungtis komandas

    2026 metų gegužės 16 dieną nacionalinė iniciatyva Sąmaningi kilometrai vieną iš savo žygių rengs Kėdainių rajone. Organizatoriai kviečia prisidėti vietos bendruomenes, organizacijas, įstaigas ir gyventojus, norinčius prasmingai praleisti laiką ir stiprinti pilietiškumą.

    Projektas skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir istorinei atminčiai. Žygių idėja siejama su partizanų patirtimi, kai judėjimas buvo kasdienė, dažnai pavojinga būtinybė, reikalavusi ištvermės, drausmės ir tylos.

    Dalyviams siūloma simboliškai eiti panašiu keliu ir kartu apmąstyti laisvės kainą, kurią mokėjo rezistencijos dalyviai. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi ne vien distancija, bet ir sąmoningas žingsnis, primenantis, kodėl istorinė atmintis šiandien išlieka aktuali.

    Registracija į žygį atvira tiek pavieniams dalyviams, tiek grupėms. Kėdainių krašto kolektyvai kviečiami suburti komandas iš kolegų, bendruomenės narių ar draugų ir dalyvauti kaip organizuota grupė.

    Kaip įprasta tokio tipo renginiuose, dalyvavimas tampa proga telkti žmones bendram tikslui ir kurti ryšius tarp skirtingų bendruomenių. Tikimasi, kad Kėdainių rajone žygis suburs įvairaus amžiaus dalyvius ir paskatins prasmingą dialogą apie atsakomybę, pilietiškumą bei laisvės istoriją.

    Daugiau informacijos apie iniciatyvą ir registraciją skelbiama projekto interneto svetainėje.

  • Frigiliana Pietų Ispanijoje pateko į gražiausių pasaulio vietų sąrašą: kuo vilioja balti namai ir takai

    Pietų Ispanijoje esantis Frigilianos kaimelis vis dažniau minimas keliautojų giduose kaip ramesnė alternatyva perpildytiems kurortams. Jis įsikūręs Malagos provincijoje, netoli Kosta del Sol pakrantės ir Nerchos, o jo istorinis centras žinomas dėl baltų namų, gėlių vazonų ir siaurų, vingiuotų gatvelių.

    Tarptautiniai kelionių leidiniai Frigilianą įtraukia į gražiausių vietų sąrašus dėl išskirtinės Andalūzijai būdingos architektūros ir vaizdų į Viduržemio jūrą. Kaimelį supa Sierra Almijara kalnų masyvas, todėl čia susilieja pajūrio klimatas ir kalnų reljefas.

    Didžiausias Frigilianos traukos taškas yra senamiestis, kuriame galima valandų valandas klaidžioti akmeninėmis gatvelėmis ir laipteliais, atsiveriančiais į apžvalgos aikšteles. Daugelis keliautojų čia atvyksta dėl fotogeniškų baltų fasadų, kuriuos pagyvina ryškios gėlės ir keraminės detalės.

    Aktyvesniems poilsiautojams patrauklūs pėsčiųjų maršrutai, vedantys per pušynus, uolėtas atodangas ir slėnius. Ši vietovė tinka trumpiems žygiams be didelio pasirengimo, tačiau karštuoju sezonu svarbu planuoti laiką ryte arba vakare ir turėti pakankamai vandens.

    Frigiliana patogi kaip bazė tiems, kurie nori suderinti kalnų ramybę su pajūrio poilsiu. Netoliese yra Nercha ir Kosta del Sol paplūdimiai, tarp jų ir populiarioji Burrianos pakrantė, kur vasarą gausu kavinių bei vandens pramogų.

    Be gamtos, kaimelis vertinamas ir dėl kultūrinio sluoksnio: čia išlikęs senasis urbanistinis audinys, o aplink galima rasti istorinių objektų bei tradicinės Andalūzijos architektūros pavyzdžių. Kelionę papildo vietinė virtuvė, mažos kavinės ir regiono gastronominės tradicijos.

    Planuojant kelionę verta įvertinti, kad artimiausias didesnis oro uostas yra Malagoje, iš kurios iki Frigilianos patogiausia vykti automobiliu ar viešuoju transportu per Nerchą. Pavasarį ir rudenį čia dažnai būna komfortiškesnė temperatūra, mažiau žmonių ir daugiau galimybių ramiai pažinti apylinkes.

    Frigilianos populiarėjimas atspindi platesnę turizmo tendenciją, kai keliautojai vis dažniau ieško autentiškų, mažiau masinio turizmo paliestų vietų. Tokie kaimeliai laimi tuo, kad leidžia patirti regiono kasdienybę, o ne vien standartinį kurortinį maršrutą.