Tag: Pėstieji

  • Sukant per žalią ir pėstysis žalias: kas turi pirmumo teisę ir kada gresia 1 500 zł bauda

    Sukant per žalią ir pėstysis žalias: kas turi pirmumo teisę ir kada gresia 1 500 zł bauda

    Daugelis vairuotojų žalią šviesoforo signalą automatiškai supranta kaip ženklą, kad kelias priešais laisvas. Tačiau sukant į dešinę ar į kairę automobilio trajektorija dažnai susikerta su pėsčiųjų judėjimu, ir čia prasideda painiava dėl pirmumo.

    Svarbiausia taisyklė tokiose situacijose: vien šviesoforo signalas savaime nereiškia, kad vairuotojas gali sukti pirmas. Jei pėstysis kerta važiuojamąją dalį kryptimi, į kurią vairuotojas suka, vairuotojas privalo praleisti.

    Ši pareiga siejama ne su tuo, kas „pirmas pajudėjo“, o su manevro logika: būtent vairuotojas, sukdamas į kitą kelią, kerta pėsčiojo (ar dviratininko) judėjimo kryptį. Todėl pirmumas suteikiamas tam, kurio kelias yra kertamas.

    Kita detalė, kuri nustebina ne vieną: pareiga praleisti nepriklauso nuo to, ar toje vietoje yra pažymėta perėja (vadinamoji „zebra“). Kitaip tariant, vien tai, kad nematote perėjos ženklinimo, savaime neatleidžia nuo pareigos duoti kelią.

    Kas galioja sukant į dešinę ar į kairę

    Taisykles dėl pėsčiųjų pirmumo sukant reglamentuoja Kelių eismo taisyklių analogas – Lenkijos įstatymo „Kelių eismo teisė“ 26 straipsnio 2 dalis. Joje nurodoma, kad vairuotojas, atlikdamas posūkį, privalo užleisti kelią pėsčiajam, einančiam per važiuojamąją dalį kelio, į kurį vairuotojas įsuka.

    Ši nuostata taikoma tiek sukant į dešinę, tiek į kairę. Taigi situacija „aš sukau per žalią“ nėra argumentas, jei tuo metu pėstieji turi teisę kirsti kelią.

    Praktikoje tai dažniausiai pasitaiko sankryžose, kur vienu metu užsidega žalia šviesa ir automobiliams, ir pėstiesiems. Vairuotojas mato žalią, pradeda manevrą, o pėsčiuosius pastebi tik paskutinę akimirką.

    Įspėjantys signalai ir baudos

    Kai kuriose sankryžose vairuotojai papildomai perspėjami mirksinčiu oranžiniu signalu. Jo paskirtis – atkreipti dėmesį, kad posūkio metu gali būti pėsčiųjų perėjoje (ar pėsčiųjų judėjimo trajektorijoje).

    Už pėsčiajam nesuteiktą pirmumo teisę vairuotojui Lenkijoje gresia 1 500 zloto bauda ir 15 baudos taškų. Jei toks pats pažeidimas pakartojamas per dvejus metus, taikoma vadinamoji recidyvo nuostata ir bauda gali išaugti iki 3 000 zlotų.

    Kas privalo laikytis atsargumo ir pėstiesiems

    Nors pėstiesiems tokiose situacijose suteikiamas pirmumas, tai nereiškia, kad galima eiti į važiuojamąją dalį neįvertinus situacijos. Taisyklės atsargumo pareigą numato visiems eismo dalyviams.

    Lenkijos teisės aktuose taip pat draudžiama žengti į važiuojamąją dalį tiesiai prieš artėjantį automobilį – net ir perėjoje. Negalima išbėgti į kelią iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, kuri riboja matomumą.

    Be to, taisyklėse numatytas draudimas pereinant gatvę naudotis telefonu ar kitu elektroniniu įrenginiu taip, kad tai ribotų galimybę stebėti situaciją kelyje.

  • Tyrimas: per Heloviną JAV pėsčiųjų žūčių 43 proc. daugiau, 4–8 m. vaikams – 10 kartų

    Helovino vakaras JAV, kai gatvėse pilna vaikų su kostiumais, išsiskiria ne tik šventine nuotaika, bet ir gerokai didesne rizika pėstiesiems.

    2018 metais „JAMA Pediatrics“ publikuotas tyrimas, paremtas daugiau nei keturių dešimtmečių JAV eismo duomenimis, nustatė, kad per Heloviną pėsčiųjų žūčių vakare būna 43 proc. daugiau nei panašiomis dienomis.

    Didžiausia rizika tenka 4–8 metų vaikams: šioje amžiaus grupėje mirtinų pėsčiųjų incidentų per Heloviną fiksuota net 10 kartų dažniau.

    Tyrėjai pabrėžia, kad pavojus siejamas ne su pačia švente, o su tuo, kad tamsiu paros metu staiga padaugėja pėsčiųjų, o eismas gyvenamuosiuose rajonuose vis dar intensyvus.

    42 metų duomenys: Helovinas išsiskiria

    Tyrimą atlikę Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai analizavo JAV Nacionalinės kelių eismo saugos administracijos Fatality Analysis Reporting System duomenis. Apžvelgtas 42 metų laikotarpis – nuo 1975 iki 2016 metų.

    Per šį laiką užfiksuota 1 580 608 mirtinos eismo avarijos, kuriose dalyvavo 2 333 302 vairuotojai ir 268 468 pėstieji.

    Mokslininkai lygino pėsčiųjų žūtis Helovino vakarais nuo 17 iki 24 valandos su tuo pačiu laiku lygiai savaitę prieš ir savaitę po Helovino.

    Skaičiai parodė aiškų skirtumą: per 42 Helovino vakarus žuvo 608 pėstieji – vidutiniškai po 14,5 per vieną Helovino naktį. Palyginimui, įprastą vakarą – apie 10,1, todėl bendra santykinė rizika buvo 43 proc. didesnė.

    Pavojingiausias metas – apie 18 valandą

    Tyrime teigiama, kad pikas fiksuojamas apie 18 valandą – tuo metu vaikai dažniausiai išeina rinkti saldainių, o dalis vairuotojų dar važiuoja įprastu vakaro srautu.

    Tyrimo autoriai dėmesį atkreipė ir į „rutininės“ saugos spragas: vaikų pėsčiųjų žūtys dažniausiai įvyksta gyvenamuosiuose rajonuose, o prie rizikos gali prisidėti šaligatvių stoka, nesaugios perėjos, per didelis greitis ir ribotos erdvės žaidimams.

    Kitaip tariant, vien raginimo vaikams „apsidairyti“ neužtenka – svarbi ir aplinka, ir eismo valdymas.

    Panašios tendencijos pastebėtos ir Jungtinėje Karalystėje

    Helovino vakaro išskirtinumas nėra tik JAV reiškinys. 2021 metais „International Journal of Environmental Research and Public Health“ publikuotas tyrimas, apėmęs beveik tris dešimtmečius Jungtinės Karalystės eismo įrašų, taip pat fiksavo didesnį vaikų sužalojimų skaičių Helovino metu.

    Autoriai nurodė, kad tarp 17 ir 19 valandos vaikų ir paauglių eismo traumos buvo dažnesnės nei įprastomis dienomis ar kitų švenčių metu.

    Dar viena detalė – sužalojimų sunkumas. Vaikams, patyrusiems avarijas tarp 17 ir 18 valandos, tikimybė žūti ar būti sunkiai sužeistiems per Heloviną buvo 34 proc. didesnė nei įprastomis darbo dienomis.

    Ką siūlo tyrėjai: matomumas ir mažesnis greitis

    Tyrėjai pabrėžia, kad tikslas nėra atsisakyti „saldainių medžioklės“, o sumažinti riziką. Tarp priemonių minimi geresnis gatvių apšvietimas, saugesnės perėjos, sprendimai, verčiantys vairuotojus mažinti greitį, taip pat geresnis matomumas po sutemų.

    Praktiškai tai gali reikšti šviesą atspindinčias detales ant kostiumų ar maišelių, taip pat geresnį matomumą sankryžose – pavyzdžiui, vengiant statyti automobilius taip, kad jie užstotų vaizdą.

    Pasak tyrėjų, tokios priemonės svarbios ne tik per Heloviną: saugesnė infrastruktūra gyvenamuosiuose rajonuose mažina pėsčiųjų riziką visus metus.

  • ADAC testas šokiruoja: naktį automatinis stabdymas dažnai nemato vaikų su atšvaitais

    ADAC testas šokiruoja: naktį automatinis stabdymas dažnai nemato vaikų su atšvaitais

    Pėstieji sutemus išlieka viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių, todėl Europos Sąjungoje naujuose automobiliuose vis plačiau taikomos pažangios pagalbinės sistemos. Viena svarbiausių – automatinio avarinio stabdymo funkcija, kuri turi padėti išvengti susidūrimo, jei vairuotojas laiku nereaguoja.

    Vokietijos automobilių klubo ADAC atliktas bandymas parodė, kad realiomis nakties sąlygomis tokios sistemos ne visada veikia taip, kaip tikimasi. Tyrime tikrinta, kaip automobiliai atpažįsta pėsčiuosius su skirtingais atšvaitais ir ar spėja sustabdyti transporto priemonę.

    Nakties bandymai su trimis manekenais

    ADAC pasirinko šešis skirtingų technologijų automobilius: „Mercedes“ CLA ir „BYD“ „Seal“ derino radarą su kamera, o „Dacia“ „Duster“ ir „Tesla“ „Model Y“ rėmėsi tik kameromis. Taip pat į bandymus įtraukti „Hyundai“ „Tucson“ ir „Opel“ „Astra Sports Tourer“, nes ankstesniuose vertinimuose dieną šie modeliai pasirodydavo geriau nei naktį.

    Automobiliai važiavo link trijų manekenų: suaugusiojo su įprasta atšvaitine liemene, žmogaus su sertifikuota ryškia darbo apranga ir vaiko su atšvaitais bei kuprine. Bandymų greičiai buvo parinkti individualiai, todėl skirtingų modelių rezultatų tiesiogiai lyginti negalima.

    Kur sistemos suklupo labiausiai

    Su suaugusiuoju, vilkinčiu standartinę atšvaitinę liemenę, susitvarkė visi bandyti automobiliai – susidūrimo pavyko išvengti. Kur kas sudėtingesnė situacija buvo su darbo apranga: dauguma sistemų pėsčiąjį aptiko per vėlai arba apskritai neatpažino.

    Didžiausia staigmena fiksuota vaiko scenarijuje. Beveik visos sistemos nesureagavo arba stabdė per vėlai, o „BYD“ „Seal“ vaiko, bėgančio per važiuojamąją dalį, galėjo net nefiksuoti, neinicijuodamas avarinio stabdymo.

    ADAC atkreipė dėmesį į paradoksą: kai vaikas buvo tamsiai apsirengęs be ryškių atšvaitų, automobiliai jį atpažino ir stabdė. Manoma, kad daliai algoritmų klaidą galėjo sukelti žemai esantys atšvaitai, pavyzdžiui, ant kuprinės.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir gamintojams

    ADAC vertinimu, problemos šaknis gali būti ne tiek jutikliuose, kiek programinėje įrangoje, kuri ne visada teisingai klasifikuoja eismo dalyvį kaip žmogų. Tai svarbu ir dėl to, kad dalį spragų teoriškai būtų galima taisyti programinės įrangos atnaujinimais, o ne vien aparatūros keitimu.

    Euro NCAP pėsčiųjų atpažinimą naktį vertina jau nuo 2016 metų, o nuo 2026 metų planuojami griežtesni testavimo scenarijai, kad būtų geriau įvertintas sistemų patikimumas. Vis dėlto skirtinga pėsčiųjų apranga ir atšvaitų tipai ne visada būna pakankamai plačiai atspindėti standartiniuose bandymuose.

    Praktinė išvada vairuotojams paprasta: automatinis stabdymas yra pagalba, bet ne garantija. Ankstesni bandymai rodė ribotą veiksmingumą ir sudėtingomis oro sąlygomis, pavyzdžiui, tirštame rūke ar smarkiai lyjant, todėl ypač svarbu išlikti budriems sutemus, prie kelio darbų zonų ir vietose, kur dirba tarnybos.

    Atšvaitai vis tiek išlieka kritiškai svarbūs

    Nepaisant sistemų trūkumų, atšvaitai realiai didina pėsčiojo matomumą. ADAC pateikia aiškią iliustraciją: tamsiai apsirengusį pėsčiąjį vairuotojas dažnai pamato maždaug iš 40 metrų, o su atšvaitais žmogų galima įžvelgti net iki 150 metrų atstumu, kas suteikia daugiau laiko reakcijai ir stabdymui.

    Lenkijos taisyklėse nurodoma, kad pėstieji už gyvenviečių ribų sutemus privalo turėti atšvaitų, o jų neturint gali būti skiriama 20–500 zlotų bauda, kuri pagal dabartinį kursą sudarytų maždaug 5–115 eurų. Policija taip pat rekomenduoja atšvaitus segėti ir mieste, ypač rudenį ir žiemą, kai matomumas prastesnis.

    Svarbiausia žinutė nesikeičia: atšvaitinė apranga ir elementai išlieka viena efektyviausių priemonių pėsčiųjų saugumui didinti, o modernios pagalbinės sistemos, net ir paremtos DI sprendimais, turi ribas, kurias būtina suprasti.

  • Žalia rodyklė prie raudono: daugelis klysta, kam privalai duoti kelią ir sustoti

    Žalia rodyklė prie raudono: daugelis klysta, kam privalai duoti kelią ir sustoti

    Žalia rodyklė nereiškia žalio

    Šviesoforo signalas su raudona šviesa ir papildoma žalia rodykle nėra tas pats, kas įprasta žalia šviesa. Tai leidimas sukti rodyklės kryptimi tik į artimiausią važiuojamąją dalį sankryžoje, tačiau su aiškiomis papildomomis sąlygomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojas negali elgtis taip, tarsi jam degtų žalia. Šis signalas laikomas sąlyginiu, todėl prieš manevrą reikia įvertinti visus kitus eismo dalyvius ir jų judėjimo kryptis.

    Privalomas visiškas sustojimas

    Vairuotojas, norintis sukti pagal žalią rodyklę, privalo visiškai sustoti. Sustojama prie stop linijos, o jei jos nėra, prieš pat šviesoforą taip, kad būtų galima saugiai įsitikinti, jog kelias laisvas.

    Vien tik sulėtinti nepakanka, nes taisyklė kalba būtent apie sustojimą. Nepaisant šio reikalavimo, rizikuojama sulaukti baudos ir baudos taškų, o svarbiausia, gerokai padidėja avarijos tikimybė.

    Kam reikia duoti kelią?

    Sukant pagal žalią rodyklę vairuotojas turi žemiausią prioritetą sankryžoje. Jis privalo netrukdyti kitiems eismo dalyviams, kurie juda turėdami teisę važiuoti su įprasta žalia šviesa.

    Pirmiausia reikia praleisti pėsčiuosius perėjose, taip pat dviratininkus ir paspirtukininkus, jei jų trajektorija kerta automobilio posūkį. Taip pat būtina praleisti transporto priemones, kurios sankryžoje važiuoja su žalia šviesa iš kitų krypčių.

    „Žalia rodyklė prie raudonos leidžia sukti tik sustojus ir neprivalant trukdyti kitiems eismo dalyviams“, – taip šio signalo esmę apibūdina kelių eismo taisyklių logika.

    Dažna klaida kyla tada, kai vairuotojai žalią rodyklę supranta kaip pirmenybę. Iš tiesų toks posūkis laikomas sąlyginiu, todėl prieš pradedant manevrą būtina įsitikinti, kad nekils konfliktas su pėsčiaisiais ar transporto priemonėmis, judančiomis per sankryžą.

    Pavojingiausia situacija sankryžoje

    Viena dažniausių spąstų situacijų susijusi su automobiliu, kuris sankryžoje apsisuka. Jei viena transporto priemonė juda su įprasta žalia šviesa, o kita suka pasinaudodama sąlygine žalia rodykle, pirmenybę paprastai turi važiuojantis su įprasta žalia.

    Todėl sukant pagal žalią rodyklę verta specialiai pasižvalgyti ne tik į pėsčiųjų perėją, bet ir į sankryžos vidų. Apsisukantis automobilis gali pasirodyti netikėtai, o klaidingas pirmenybės įvertinimas tokiose vietose dažnai baigiasi incidentais.

  • Atšvaitas kišenėje nepadės: spalio 15 dieną Vilniuje atšvaitus dalys keliose stotelėse

    Kur ir kada dalys atšvaitus?

    Spalio 15 dieną Vilniuje vyks Atšvaitų dienos akcija, kurios metu gyventojams bus dalijami atšvaitai ir kitos šviesą atspindinčios priemonės. Prie iniciatyvos jungiasi „Vilnius sveikiau“, JUDU, Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

    Ryte, nuo 7.00 iki 9.00 valandos, „Vilnius sveikiau“ specialistai kartu su JUDU atstovais lauks prie Tuskulėnų rimties parko stotelės (šalia IKI „Minskas“) ir Kalvarijų turgaus stotelės. Čia bus dalijami atšvaitai, primenama, kaip teisingai juos nešioti, ir kodėl svarbu būti matomiems.

    Vakare, nuo 16.00 iki 19.00 valandos, gyventojus pasitiks policijos bendruomenės pareigūnai bei Savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnai. Atšvaitų bus galima gauti Nemenčinės plento, Savanorių prospekto, Karoliniškių ir Stoties stotelėse.

    Kodėl atšvaitas turi būti ne kišenėje?

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema yra ne atšvaitų trūkumas, o jų nenaudojimas. Atšvaitas, paliktas rankinėje ar kišenėje, realiai neatlieka savo funkcijos, nes vairuotojai jo tiesiog nemato.

    Tinkamai pritvirtintas atšvaitas ar šviesą atspindinti juosta tamsiuoju paros metu padeda pėsčiajam išsiskirti iš aplinkos ir suteikia vairuotojui daugiau laiko sureaguoti. Ypač rizikingos situacijos susidaro rudenį ir žiemą, kai eismo sąlygas blogina lietus, rūkas, šlapia danga ir ankstyva tamsa.

    Prevencija vyksta visus metus

    Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė praneša, kad prevencijai dėmesys skiriamas ištisus metus, o susitikimuose su bendruomenėmis ir miesto renginiuose kasmet išdalijama daugiau kaip 3 000 atšvaitų. Pasak pareigūnų, svarbiausia, kad priemonės būtų naudojamos kasdien, o ne tik akcijų metu.

    Gyventojai raginami pasirūpinti matomumu ne tik einant pėsčiomis, bet ir judant paspirtukais ar dviračiais, ypač prastai apšviestuose ruožuose. Paprastas įprotis prisisegti atšvaitą gali tapti lemiamu veiksniu, padedančiu išvengti nelaimės.

    Organizatoriai primena, kad matomumas yra bendras eismo saugumo elementas: vairuotojams svarbu rinktis saugų greitį, o pėstiesiems ir dviratininkams pasirūpinti, kad jie būtų pastebimi laiku. Atšvaitas turėtų būti ten, kur jis veikia, o ne ten, kur patogu jį nešiotis.

  • Pėstieji jau perėjo „zebrą“: ar galite važiuoti toliau? Už klaidą – apie 340 eurų bauda

    Pėstieji jau perėjo „zebrą“: ar galite važiuoti toliau? Už klaidą – apie 340 eurų bauda

    Situacija pažįstama daugeliui: sustojate prie pėsčiųjų perėjos, pėstieji pereina prieš automobilio kapotą ir jau atsiduria gretimoje eismo juostoje. Dalis vairuotojų tokiu momentu suabejoja, ar galima pajudėti iš karto, ar privalu laukti, kol žmonės visiškai pasieks šaligatvį.

    Bendras principas kelių eismo taisyklėse aiškus: vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, esančius perėjoje arba į ją žengiančius. Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojo veiksmai negali priversti pėsčiojo sustoti, sulėtinti žingsnio ar skubėti, kad išvengtų automobilio.

    Todėl, kai pėstieji jau perėjo prieš jūsų automobilį ir toliau juda tolyn perėja, o pajudėjimas jų nebepriverstų keisti tempo ar krypties, teoriškai galite važiuoti. Vis dėlto tai nėra signalas staigiai spausti akseleratorių, nes rizikingų niuansų tokiose situacijose būna dažnai.

    Kada pajudėti vis dar pavojinga?

    Didžiausia klaida – pajudėti akimirksniu, vos pėstieji kerta jūsų automobilio priekį. Saugiau palaukti trumpą momentą, kol jie nutols kelis žingsnius, nes žmogus gali netikėtai sustoti, apsisukti ar grįžti atgal, pavyzdžiui, jei kas nors iškrito iš kišenės.

    Kita dažna rizika – kiti pėstieji, kurie į perėją įžengia po kelių sekundžių. Vairuotojas, stebėdamas jau einančius žmones, gali nepastebėti naujai priėjusio pėsčiojo, ypač jei matomumą riboja stovintys automobiliai, reklaminiai stendai ar tamsus paros metas.

    Pajudėjimas turi būti lėtas ir švelnus, išlaikant budrumą perėjos zonoje. Net jei pagal situaciją pėstiesiems netrukdote, agresyvus startas didina avarijos tikimybę ir apsunkina jūsų galimybes laiku sustoti, jei kas nors pasikeičia.

    Kokios pasekmės gresia vairuotojui?

    Jei vairuotojas nepraleidžia pėsčiojo perėjoje arba sudaro pavojų, atsakomybė gali būti griežta. Pagal pateiktą pavyzdį, bauda už tokį pažeidimą gali siekti 1 500 Lenkijos zlotų, tai yra apie 340 eurų, taip pat gali būti skiriami baudos taškai.

    Svarbu suprasti, kad kiekvienas atvejis vertinamas pagal faktines aplinkybes: matomumą, greitį, atstumą, pėsčiųjų elgesį ir tai, ar vairuotojo veiksmai vertė pėsčiuosius keisti judėjimą. Todėl net ir „leidžiama“ situacija gali tapti pažeidimu, jei pajudate neįsitikinę, kad saugu.

    Reikalavimai galioja ir pėstiesiems

    Nors didesnė atsakomybė tenka vairuotojams, pėstieji taip pat turi pareigų. Jiems draudžiama žengti į važiuojamąją dalį tiesiai prieš artėjančią transporto priemonę, kai tai akivaizdžiai nesaugu.

    Taip pat galioja ribojimai dėl elektroninių įrenginių naudojimo perėjoje, jei tai mažina situacijos stebėjimą. Kitaip tariant, dėmesį prikaustantis rašymas ar vaizdo žiūrėjimas gali tapti pavojingu įpročiu, ypač intensyvaus eismo vietose.

    Vairuotojams svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: prie perėjos artėkite mažesniu greičiu ir pajudėkite tik tada, kai akivaizdžiai nebekuriate rizikos. Kelios papildomos sekundės dažnai kainuoja mažiau nei bauda ar avarinė situacija.

  • Telefonas rankoje per perėją: kada gresia 65 eurų bauda ir ką sprendžia policininkas

    Telefonas rankoje per perėją: kada gresia 65 eurų bauda ir ką sprendžia policininkas

    Kelių eismo taisyklės pėstiesiems tiesiogiai nedraudžia laikyti telefono rankoje kertant pėsčiųjų perėją. Tačiau atsakomybė gali kilti tada, kai naudojimasis įrenginiu realiai sumažina galimybę stebėti kelią ir aplinką.

    Praktikoje pažeidimu dažniausiai laikomos situacijos, kai pėsčiasis rašo žinutes, naršo internete, žiūri vaizdo įrašus ar kitaip įsitraukia taip, kad nebekontroliuoja eismo. Svarbiausias kriterijus yra ne pats telefonas, o tai, ar žmogus dėl jo tampa neatidus ir nebegali laiku sureaguoti.

    Jeigu prieš žengiant į važiuojamąją dalį pėsčiasis padeda telefoną, nutraukia veiksmą ekrane ir pereidamas stebi eismą, vien tai, kad įrenginys liko rankoje, paprastai nelaikoma pažeidimu. Panašiai vertinamas ir pokalbis telefonu, jei žmogus toliau stebi situaciją ir elgiasi atsargiai.

    Atskirai nebaudžiama ir už tai, kad pėsčiasis per perėją eina su ausinėmis, tačiau rizika atsiranda, kai dėl jų ar telefono žmogus akivaizdžiai nebegirdi ar nemato, kas vyksta šalia. Tokiais atvejais pareigūnai vertina konkrečią situaciją ir elgesį, o ne patį faktą, kad naudojamas įrenginys.

    Už netinkamą naudojimąsi telefonu kertant važiuojamąją dalį gali būti skiriama 65 eurų bauda. Dažniausiai daugiausia aiškumo suteikia vaizdo medžiaga, pavyzdžiui, miesto stebėjimo kamerų įrašai ar automobilio vaizdo registratorius, kuriuose matyti, ar pėsčiasis iš tiesų buvo praradęs dėmesį.

    Sprendžiant dėl atsakomybės, reikšmės gali turėti ir kitos aplinkybės: ar žmogus nėjo degant draudžiamam šviesoforo signalui, neėjo neleistinoje vietoje, ar nesukėlė pavojaus sau ir kitiems. Tokiose situacijose pareigūnai paprastai vertina visą pažeidimų visumą, o ne vien telefoną rankoje.

    Jeigu pėsčiasis mano, kad bauda paskirta nepagrįstai, jis turi teisę jos nepriimti, o tuomet klausimas sprendžiamas teisme. Tokiu atveju vertinami visi surinkti įrodymai ir nustatoma, ar iš tiesų buvo pažeistos taisyklės.

  • Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Dviračių takai Lietuvoje dažnai įrengiami greta šaligatvių, todėl pėsčiųjų ir dviratininkų srautai nuolat kertasi. Dalis žmonių įsitikinę, kad bet kokia ant tako nupiešta zebra automatiškai reiškia pėsčiojo pirmumą, tačiau taip yra ne visada.

    Pirmiausia svarbu suprasti, kas laikoma oficialia pėsčiųjų perėja. Perėja yra tada, kai ji pažymėta atitinkamais kelio ženklais, o horizontalus ženklinimas ant dangos tik papildo informaciją, bet jos savaime nesukuria.

    Kada pėsčiasis turi pirmumą?

    Jei per dviračių taką įrengta pėsčiųjų perėja ir ji pažymėta kelio ženklu, dviratininkas privalo sulėtinti, prireikus sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Tokiu atveju pėsčiajam leidžiama kirsti taką per perėją, tačiau jis vis tiek turi elgtis atsargiai ir įsitikinti, kad yra pastebėtas.

    Praktikoje pėsčiųjų perėjos per dviračių takus ne visur įrengiamos vienodai, todėl painiava kyla ten, kur žmonės vadovaujasi vien dažais ant asfalto. Saugiausia taisyklė pėsčiajam paprasta: jei nėra aiškių ženklų, nereikėtų aklai tikėtis, kad dviratininkas privalės sustoti.

    Kada zebra nereiškia perėjos?

    Miesto infrastruktūroje pasitaiko vietų, kur ant dviračių tako pažymėtos juostos ar išskirtas kirtimas, bet nėra perėją patvirtinančių kelio ženklų. Tokie sprendimai paprastai skirti atkreipti dėmesį ir padėti organizuoti srautus, tačiau teisiškai pėsčiajam jie ne visada suteikia pirmumo.

    Tokiose vietose pėsčiasis turėtų praleisti važiuojančius dviračius ir tik tada kirsti taką, kai tai saugu. Dviratininkas, savo ruožtu, privalo pasirinkti saugų greitį ir būti pasiruošęs netikėtam pėsčiojo žingsniui, nes konfliktinės situacijos čia dažniausios.

    Bendri pėsčiųjų ir dviračių takai

    Ten, kur pėstieji ir dviratininkai dalijasi tuo pačiu taku, eismo organizavimas remiasi abipuse pagarba ir atsarga. Tokiose atkarpose pėstieji paprastai turi pirmumą, o dviratininkai privalo judėti atsargiai, laikytis dešinės ir prireikus sumažinti greitį iki tokio, kad galėtų saugiai prasilenkti.

    Didžiausia rizika kyla, kai pėsčiasis į taką žengia neapsidairęs, o dviratininkas važiuoja per greitai. Po incidento atsakomybė vertinama pagal tai, kas pažeidė pareigas kelyje, todėl svarbu ne spėlioti, o vadovautis ženklais ir situacija.

    Policija nuolat primena, kad kertant važiuojamąją dalį ar dviračių taką negalima blaškyti dėmesio telefonu ar ausinėmis. Net ir turint pirmumą, saugumas priklauso nuo to, ar žmogus laiku įvertina greitį, atstumą ir tai, ar kitas eismo dalyvis jį mato.

  • Italija griežtina taisykles: nuo spalio pėstiesiems su telefonu per perėją – bauda

    Italija griežtina taisykles: nuo spalio pėstiesiems su telefonu per perėją – bauda

    Italijoje rengiami Kelių eismo taisyklių pakeitimai, kurie numato baudas pėstiesiems, pereinantiems važiuojamąją dalį ir tuo metu naudojantiems elektroninius įrenginius. Planuojama, kad atnaujintas reguliavimas būtų patvirtintas spalio viduryje, o už taisyklių pažeidimą grėstų 75 eurų bauda.

    Numatoma, kad ribojimai apimtų ne tik išmaniuosius telefonus. Pereinant gatvę ar perėją pėstiesiems būtų draudžiama naudotis ir planšetiniais kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais bei skaitmeniniais fotoaparatais, jei tai trukdo stebėti aplinką.

    Italijos institucijos akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra mažinti nelaimių riziką, kai žmogus susitelkia į ekraną ir nespėja įvertinti eismo situacijos. Tokiais atvejais vairuotojams lieka per mažai laiko sureaguoti, o incidentas gali baigtis rimtais sužalojimais.

    Visgi planuojamas draudimas nereikštų visiško telefono atsisakymo kertant važiuojamąją dalį. Projekte numatyta, kad būtų leidžiami skambučiai laisvų rankų įranga, taip pat telefono naudojimas avarinėse situacijose, kai reikia skubios pagalbos.

    Numatoma, kad klausytis garso per ausines taip pat būtų galima, jei pėstysis išlaiko galimybę tinkamai girdėti aplinkos garsus. Šios nuostatos nebūtų taikomos einant šaligatviu, nes taisyklės orientuotos į rizikingiausią momentą, kai kertama važiuojamoji dalis.

    Projektas taip pat pabrėžia pėsčiųjų pareigą prieš žengiant į kelią įsitikinti, kad artėjantis vairuotojas juos pastebėjo ir ketina sustoti. Pereinant būtų reikalaujama judėti nuspėjamai, vengti staigių krypties pakeitimų, kurie gali suklaidinti vairuotoją.

    Panašus principas jau taikomas ir Lietuvoje: nuo 2021 metų birželio 1 dienos pėstiesiems draudžiama naudotis telefonu ar kitu elektroniniu įrenginiu įeinant į važiuojamąją dalį ar ją kertant taip, kad būtų ribojama galimybė stebėti aplinką. Praktikoje svarbiausia vertinama ne pats telefonas rankoje, o tai, ar žmogus dėl jo praranda dėmesį eismo situacijai.

    Italijoje planuojami pokyčiai apimtų ne tik pėsčiuosius. Atnaujintas reguliavimas numato griežtesnes sankcijas vairuotojams, kurie naudojasi telefonu vairuodami, o pakartotinių pažeidimų atveju baudos gali siekti iki 2 588 eurų, kartu numatant ir vairuotojo pažymėjimo sustabdymą nuo vieno iki trijų mėnesių.

  • Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Vairuotojams neretai kyla praktinis klausimas: ar galima pradėti važiuoti, jei pėsčiasis jau praėjo prieš automobilį, tačiau dar nėra visiškai nulipęs nuo perėjos. Įstatymai šios situacijos neaprašo vienu sakiniu, tačiau aiškiai nustato pareigą: pėsčiajam turi būti realiai užtikrintas saugumas ir neturi būti trukdoma jam pereiti.

    Lietuvoje pėsčiųjų pirmumas perėjose apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme: vairuotojas, artėdamas prie perėjos, privalo būti itin atidus, mažinti greitį ir praleisti pėsčiąjį, esantį perėjoje arba žengiantį į ją. Praktikoje tai reiškia, kad vien formaliai sustoti neužtenka, jei vėlesnis manevras verčia pėsčiąjį keisti elgesį.

    Esminis kriterijus, kurį akcentuoja ir eismo saugos specialistai, yra pėsčiojo reakcija. Jei pradėję judėti priverčiate žmogų perėjęje išsigąsti, sustoti, šoktelėti atgal ar akivaizdžiai paspartinti žingsnį, toks vairuotojo veiksmas gali būti vertinamas kaip nepraleidimas ir pavojingos situacijos sukėlimas.

    Todėl pajudėti galima tik tada, kai aišku, jog automobiliu nebesukelsite pavojaus ir nebeįtakosite pėsčiojo sprendimų. Saugiausia taisyklė kasdienėje situacijoje paprasta: jei pėsčiasis dar ant „zebro“, pajudėkite tik labai iš lėto, įsitikinę, kad atstumas yra pakankamas, o žmogus juda ramiai ir nuspėjamai.

    Primintina, kad pareigų turi ir pėstieji. Jie privalo elgtis atsargiai, netrukdyti eismui tyčia stabdant ar nepagrįstai lėtinant žingsnį, taip pat perėjose vengti dėmesį blaškančių veiksmų, pavyzdžiui, naudojimosi telefonu. Eismo sauga perėjoje visada priklauso nuo abiejų pusių elgesio, tačiau didžiausia atsakomybė tenka transporto priemonės vairuotojui.