Tag: Pėstininkų kovos mašinos

  • Lenkijos BVP „Niedźwiedź“ gavo vietinę hidropneumatinę pakabą: sukurta per 4,5 mėnesio

    Lenkijoje pristatytas sunkus pėstininkų kovos mašinos demonstratorius „Niedźwiedź“ sulaukė dėmesio ne tik dėl maždaug 40 tonų masės, bet ir dėl vieno svarbiausių mobilumo elementų – hidropneumatinės pakabos. Ją per 4,5 mėnesio suprojektavo ir pagamino privati bendrovė „Ponar Wadowice“.

    Projektas buvo viešai aptartas gynybos pramonės renginyje Kielcuose, kur „Niedźwiedź“ pirmą kartą parodytas platesnei auditorijai. Pasak įmonės vadovo ir pagrindinio akcininko Mareko Warzechos, tempas buvo pasiektas remiantis ankstesne patirtimi kuriant pakabos sprendimus vikšriniams kariniams platformų projektams.

    Kas yra hidropneumatinė pakaba?

    „Ponar Wadowice“ teigimu, „Niedźwiedź“ pakaboje naudojamas hidraulinis ir pneumatinis mechanizmas, kuriame apkrovas perneša dujomis užpildytas stūmoklis. Dujų slėgis reguliuojamas, todėl galima keisti prošvaisą ir pakabos darbines charakteristikas pagal realų kovinės mašinos masės pasiskirstymą.

    Toks sprendimas gynybos technikoje vertinamas dėl galimybės pagerinti važiavimo komfortą ir stabilumą, ypač kai platformos masė didelė, o greičiai ir reljefo įvairovė reikalauja tikslaus slopinimo. Gamintojas nurodo, kad vienas svirties mazgas aptarnauja vieną ratą, o demonstratoriuje naudojama septynios poros atraminių ratų.

    Automatinis vikšro įtempimas ir darbas šaltyje

    Įmonė taip pat pabrėžia integruotą vikšro įtempimo stebėseną ir automatinį reguliavimą, kuris turėtų mažinti vikšro nusimetimo riziką manevruojant. Be to, tai gali prisidėti prie mažesnių riedėjimo pasipriešinimų ir ilgesnio pakabos mazgų tarnavimo laiko.

    „Ponar Wadowice“ atstovai teigia, kad konstrukcija pritaikyta mažinti išorinės temperatūros įtaką plačiame intervale – nuo minus 40 iki plius 50 laipsnių Celsijaus. Tokie reikalavimai įprasti karinei technikai, kuri turi veikti tiek žiemą, tiek dykumų ar karščio sąlygomis.

    Patirtis su „Borsuk“ ir „Krab“ programomis

    Įmonė nurodo jau gaminanti pakabos komponentus ir kitoms Lenkijos vikšrinėms platformoms, įskaitant plaukiojančią pėstininkų kovos mašiną „Borsuk“ bei vadavietės mašinas, lydinčias savaeiges haubicas „Krab“. Pasak Mareko Warzechos, „Niedźwiedź“ pakaba laikoma kitu vystymo etapu, kuriame svarbi ne tik keliamoji galia, bet ir parametrai, turintys įtakos važiavimo komfortui.

    „Niekas kitas nebūtų to padaręs tokiu tempu. Suprojektavome ir pagaminome per 4,5 mėnesio, remdamiesi ankstesne patirtimi, kuri siekia 2017–2018 metus“, – sakė Marekas Warzecha.

    Gamybos mastas ir investicijos

    Bendrovė skelbia šiuo metu turinti daugiau nei 840 darbuotojų ir dirbanti trimis pamainomis, o gamybos pajėgumus stiprina plėtra. Taip pat įvardyta reikšminga investicijų į įrenginius programa, kuri šiais metais, vadovo vertinimu, gali siekti apie 35 milijonus eurų.

    Greta gamybos modernizavimo įmonė užbaigia dviejų naujų gamybinių pastatų statybas, kurios turėtų praplėsti galimybes surinkti ir bandyti didesnių gabaritų sistemas. Bendrovė taip pat mini bendradarbiavimą su „PIT-Radwar“ įgyvendinant mechaninių ir hidraulinių įrenginių montavimą ant karinės technikos platformų.

  • Lenkija pristatė naują pėstininkų kovos mašiną: kodėl buvęs „Ratel“ dabar vadinsis Niedźwiedź

    Lenkija tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pristatė naują sunkesnę pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“ versiją, kuri oficialiai pavadinta Niedźwiedź. Pavadinimą paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėžęs, kad demonstratorius sukurtas per 12 mėnesių.

    Naujoji mašina kurį laiką liko be vardo ne dėl kūrėjų abejonių, o dėl teisinių niuansų. Anksčiau bandyta naudoti pavadinimą „Ratel“, tačiau jis, kaip skelbta, jau buvo rezervuotas kito gynybos pramonės gamintojo, todėl Lenkijos pramonė privalėjo jo atsisakyti.

    „Netrukus suteiksime jam vardą. Taip, tai bus Niedźwiedź. Šis lenkiškas Niedźwiedź – modernus ir iš tiesų puikus produktas – sukurtas per 12 mėnesių“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Borsuk ir sunkesnė kryptis

    Niedźwiedź kuriamas Huta Stalowa Wola gamykloje, priklausančioje valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ. Tai koncepcinis žingsnis nuo plaukiojančios platformos prie sunkesnio, geriau apsaugoto varianto, kurio atsiradimą ilgainiui skatino diskusijos apie išgyvenamumą šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Plaukiojančio „Borsuk“ programa Lenkijoje vystoma daugiau nei dešimtmetį, o serijinės tiekimo sutartys jau sudarytos. Šiame kontekste Niedźwiedź matomas kaip tos pačios šeimos plėtra, orientuota į didesnę masę, aukštesnį apsaugos lygį ir kitus kovinės platformos sprendinius.

    Ką žinoma apie Niedźwiedź

    Skelbiama, kad demonstratorius kol kas yra labai ankstyvos stadijos ir bandymuose juda ribotu greičiu, nes nuvažiavo tik pirmuosius kilometrus. PGZ taip pat nurodė, kad vėliau bus statomas dar vienas egzempliorius, kuris jau turėtų prototipo statusą ir būtų skirtas išsamesniems bandymams.

    Mašina, kaip teigiama, gali vežti trijų žmonių įgulą ir iki aštuonių desanto karių, o tai būtų daugiau nei „Borsuk“ platformoje. Konstrukciškai ji ilgesnė už „Borsuk“ ir turi septynias atraminių ratų poras, kai plaukiojančiame variante jų yra šešios.

    PGZ pateikė ir pagrindinius orientacinius mobilumo rodiklius: iki 500 kilometrų nuotolis bei iki 65 kilometrų per valandą maksimalus greitis, tačiau pabrėžiama, kad tikslūs parametrai bus tikslinami bandymų metu. Taip pat nurodoma, kad demonstratoriuje naudojamas 800 kilovatų galios variklis ir „Allison“ transmisija, o ginkluotei pasirinktas nuotoliniu būdu valdomas bokštelis ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka.

    Kada jis galėtų pasiekti kariuomenę?

    PGZ vadovybės viešuose pasisakymuose įvardijama, kad po tobulinimo ir bandymų mašina potencialiai galėtų patekti į kariuomenės ginkluotę apie 2029–2030 metais. Toks grafikas priklausys nuo derybų, bandymų rezultatų ir galimų kariuomenės pasiūlytų pakeitimų, nes demonstratoriaus stadijoje techniniai sprendimai dar koreguojami.

    Pats pavadinimo pasirinkimas Lenkijos gynybos pramonėje taip pat vertinamas kaip komunikacinė detalė, kuri turėtų padėti atskirti projektą nuo „Borsuk“ ir kartu išlaikyti aiškų ryšį su vietine kilme bei platformų šeima. Nors diskusijos dėl terminų, apibūdinančių svorį ir paskirtį, tebevyksta, oficialus vardas jau įtvirtintas.

  • Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Dar prieš tarptautinę gynybos pramonės parodą MSPO 2026 Kielcuose „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pranešė pirmą kartą rodysianti pilno masto naujo sunkiojo pėstininkų kovos vožės modelį. Parodoje pristatytas CBWP kol kas nėra prototipas, o technologijų demonstratorius, skirtas parodyti pagrindines būsimos platformos idėjas ir kryptį.

    PGZ skelbia, kad po MSPO demonstratorius bus perduotas tyrimų ir bandymų etapui, o gauti rezultatai turėtų tapti pagrindu dviem prototipams. Pagal dabar viešai minimą grafiką prototipų tikimasi 2027 metais, o serijinės gamybos pasirengimas siejamas su 2029 metais.

    Sunkiojo pėstininkų kovos vožės poreikis Lenkijoje išryškėjo šalia programos, pagal kurią įsigyjami lengvesni BWP „Borsuk“. Dar 2023 metais, pasirašant bendrąją sutartį, buvo kalbama apie maždaug 700 „Borsuk“ vienetų, o CBWP turėtų tapti papildymu, skirtu didesnės apsaugos reikalaujantiems mechanizuotiems vienetams.

    PGZ pateikia CBWP kaip atsaką būtent į šį sunkesnės, geriau šarvuotos platformos poreikį. Viešai nurodoma, kad darbai realiai pajudėjo 2024 metais, kai Huta Stalowa Wola (HSW) priėmė sprendimą pradėti ir finansuoti projektą, telkiant tiek PGZ grupės įmones, tiek privačius partnerius iš Lenkijos ir užsienio.

    Apsauga, svoris ir platformos idėja

    Lyginant su „Borsuk“, kuris akcentuoja plūdrumą ir apsaugą iki 5 lygio pagal STANAG 4569, CBWP tikslas yra dar aukštesnis saugumo lygis. Nors oficialios galutinės deklaracijos dėl šarvavimo nėra pateikiamos, gynybos industrijos kontekste CBWP dažnai siejamas su siekiu priartėti prie 6 lygio, įskaitant didesnį atsparumą 30 milimetrų kalibro šaudmenims.

    Ne mažiau svarbi ir priešmininė apsauga, kuri, kaip akcentuoja projekto autoriai, turėtų būti geresnė nei „Borsuk“ atveju. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kur šarvuotų platformų kūrime vis daugiau dėmesio skiriama ne tik balistinei, bet ir minų bei improvizuotų sprogstamųjų užtaisų grėsmei.

    PGZ nurodė, kad CBWP turėtų būti maždaug 12 tonų sunkesnis už „Borsuk“, o tai leistų spėti apie maždaug 40 tonų standartinę masę. Tai būtų mažiau nei kai kurių konkurentų, tokių kaip vokiškas KF41 „Lynx“ ar korėjietiškas AS21 „Redback“, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto šarvavimo paketo ir įrangos konfigūracijos.

    Bokštelis, ginkluotė ir variklis

    Viena iš esminių CBWP ašių yra nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema ZSSW-30, jau naudojama „Borsuk“ ir ratiniuose šarvuočiuose „Rosomak“. Joje integruojamas 30 milimetrų automatinis pabūklas „Bushmaster II“, 7,62 milimetrų kulkosvaidis ir dvi prieštankinių valdomų raketų „Spike LR“ paleidimo vietos.

    Tokios ginkluotės pasirinkimas leidžia išlaikyti tęstinumą, supaprastinti logistines grandines ir mokymus, o taip pat padidina šansus greičiau pasiekti realų pajėgumą. Tai svarbu, nes daugelyje NATO šalių pastaraisiais metais pabrėžiama ne tik modernizacija, bet ir spartesnis pajėgų atkūrimas, didinant amunicijos ir atsarginių dalių suderinamumą.

    Skelbiama, kad CBWP planuojamas variklis iš MTU šeimos, kurio galia viršytų 1 000 arklio galių, o demonstratoriuje panaudota „Allison“ transmisija. Kartu pripažįstama, kad konfigūracija dar gali keistis, nes projektas vystomas bent dviem desanto skyriaus variantais, pritaikytais 6 arba 8 kariams.

    Ar Lenkija rinksis savą?

    MSPO 2026 pradžioje PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad koncernas tikisi, jog dešimtmečio pabaigoje CBWP galėtų patekti į Lenkijos kariuomenę.

    „Tikimės, kad dešimtmečio pabaigoje CBWP galės papildyti Lenkijos kariuomenės įrangą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Vis dėlto politiniu ir kariniu lygmeniu svarstomas ir alternatyvus kelias, kai sunkiajam pėstininkų kovos vožės poreikiui būtų pasirenkama užsienio platforma, o dalis lenkiškų sprendimų, pavyzdžiui, bokštelis ZSSW-30, būtų integruojami vėliau. Viešojoje erdvėje minimi vokiškas KF41 „Lynx“, korėjietiškas AS21 „Redback“ ir turkiškas „Otokar Tulpar“.

    Tokie svarstymai kelia aštrias diskusijas dėl pramonės savarankiškumo, eksporto perspektyvų ir technologinės kontrolės. Galutinis sprendimas, ar CBWP taps serijiniu gaminiu Lenkijos kariuomenei, priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir to, ar projektui pavyks laiku pasiekti patikimumo bei gamybos brandos lygį.

  • Austrija parodė modernizuotus Leopard 2A4 ir pėstininkų kovos mašinas Ulan: kas pasikeitė?

    Austrija parodė modernizuotus Leopard 2A4 ir pėstininkų kovos mašinas Ulan: kas pasikeitė?

    Austrijos kariuomenė pristatė pirmuosius modernizuotus pagrindinius kovos tankus Leopard 2A4NV ir pėstininkų kovos mašinas Ulan NV. Atnaujinimai skirti padidinti šarvuotųjų pajėgų kovinį efektyvumą, ypač veiksmams prasto matomumo sąlygomis.

    Pasak Bundesheer, šis etapas yra platesnio gynybos planavimo dalis, susijusi su Krašto apsaugos ministerijos programa „Aufbauplan ÖBH 2032+“. Ja siekiama užtikrinti, kad Austrijos sausumos pajėgos išlaikytų realius pajėgumus ir būtų pritaikytos ateinančių metų grėsmėms.

    Kas atnaujinta tankuose Leopard

    Modernizacija Leopard 2A4NV pirmiausia orientuota į pasenusių komponentų keitimą ir naktinių pajėgumų atkūrimą. Tai reiškia, kad įgulos gali veikti efektyviau riboto matomumo aplinkoje, kur sprendimus lemia sensoriai ir taikymo sistemos.

    Austrijos kariuomenė taip pat patvirtino, kad ankstesnė hidraulinė bokštelio pavara pakeista elektrine. Toks sprendimas paprastai siejamas su didesniu patikimumu, tikslesniu valdymu ir paprastesne eksploatacija, ypač intensyvaus naudojimo metu.

    Nors technika jau pademonstruota viešai, modernizacijos procesas dar nėra pilnai užbaigtas. Bundesheer nurodo, kad transporto priemonės bus perduotos Armijos logistikos centrui galutiniams pritaikymo darbams prieš užbaigiant šį programos etapą.

    Ulan modernizacija: optika, elektronika ir važiuoklė

    Pėstininkų kovos mašinose Ulan NV daugiausia dėmesio skiriama optikos ir elektronikos atnaujinimui, elektros sistemų modernizavimui bei dalies važiuoklės komponentų keitimui. Tokie darbai didina patikimumą ir mažina prastovų riziką, kai technika naudojama nuolat.

    Bundesheer pabrėžia, kad Ulan išlieka svarbus mechanizuotų padalinių elementas, derinantis mobilumą, apsaugą ir ugnies galią. Šios platformos paskirtis taip pat apima sąveiką su tankais, kad šarvuoti vienetai galėtų veikti kaip vientisa kovos sistema.

    Kodėl modernizacijos tampa būtinybe

    Austrija modernizavimo programą pradėjo 2023 metais: planuojama atnaujinti 58 Leopard 2A4 ir 112 Ulan vienetų. Šiuolaikinėje karyboje net ir patikimos, bet senesnės platformos be sensorių, naktinių pajėgumų ir atnaujintų sistemų greitai praranda praktinę vertę.

    Leopard 2A4 yra trečiosios kartos vokiečių pagrindinis kovos tankas, gamintas 1985–1992 metais, o šios modifikacijos mašinų daugelyje šalių modernizuojamos pagal nacionalinius poreikius. Praktika rodo, kad atnaujinimai leidžia prailginti platformų tarnybos laiką ir išlaikyti kovinius pajėgumus, kol įsigyjami naujesni sprendimai.

  • JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV kariuomenė pradėjo rinkos paiešką, kuri turėtų padėti greičiau atnaujinti ir išlaikyti kovai parengtus pėstininkų kovos automobilius „Bradley“, perduodamus Ukrainai. Pagrindinė problema – dalis reikalingų komponentų nebegaminami, todėl jų tiekimas tampa lėtas ir brangus.

    Rinkos analizę vykdo U.S. Army Contracting Command padalinys Detroito arsenale. Tikslas – nustatyti, kurios įmonės dar turi senų atsargų, o kurios galėtų atkurti anksčiau nutrauktą gamybą ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Ieškomų detalių sąrašas apima bokštelio pavaros valdymo elementus, transmisijos valdymo modulį, šildytuvo tvirtinimo dalis, šaudmenų padavimo kreipiklius bei įvairius elektros ir mechaninių sistemų komponentus. Tarp minimų pavyzdžių – „Dialight“ lempos ir kai kurios TAS sistemos dalys, kurių įsigijimas rinkoje darosi vis sudėtingesnis.

    JAV nori, kad pasirinktas rangovas ne tik surastų komponentus, bet ir atliktų remontą bei techninę patikrą, suvaldytų logistiką, o prireikus greitai paleistų gamybą detalių, kurių originalūs tiekėjai jau nebegamina. Kitaip tariant, planas orientuotas į tai, kad technika po remonto grįžtų į rikiuotę be ilgų prastovų dėl vienos trūkstamos detalės.

    Programoje numatyta ir praktinė pagalba Ukrainos pusei – planuojami mokymai mechanikams, instrukcijos, įrankiai ir aptarnavimo įranga. Mokymų apimtis turėtų apimti ir šarvuotą techninės pagalbos bei evakuacijos transporto priemonę, reikalingą sugedusiai technikai išgabenti ir remontui lauke.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad įmonės turės pateikti aiškų planą, kaip būtų pasiekiamas pilnas technikos parengtumas, taip pat nurodyti terminą nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo suremontuoto „Bradley“ pristatymo. Kartu akcentuojama, jog pati rinkos paieška dar nereiškia automatinio kontrakto skyrimo.

    Ši iniciatyva vyksta JAV kariuomenei lygiagrečiai vystant naują pėstininkų kovos mašinos programą XM30, kuri ateityje turėtų pakeisti „Bradley“. Vis dėlto senesnė platforma artimiausiu metu išlieka svarbi tiek JAV pajėgų planuose, tiek Ukrainos poreikiuose, o jos eksploataciją vis labiau riboja detalių prieinamumas ir nutrauktos tiekimo grandinės.

  • Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradeda atsisakyti maždaug 900 sovietinės kilmės pėstininkų kovos mašinų BWP-1, o jų vietą palaipsniui užims naujos kartos kovos platforma „Borsuk“. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją regione, kai senas sovietinis parkas keičiamas modernesnėmis, geriau apsaugotomis ir dronų karo realijoms pritaikytomis sistemomis.

    Apie pokyčius pranešta pasirašius svarbų sutarčių paketą Huta Stalowa Wola gamykloje, susijusį su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pramonei. Numatyta įsigyti dar 146 „Borsuk“ pėstininkų kovos mašinas, o bendra sandorio vertė siekia apie 1 740 000 000 eurų be mokesčių.

    Šis užsakymas yra dalis didesnio 2023 metais sudaryto rėminio susitarimo, pagal kurį Lenkija ateityje galėtų įsigyti iki 1 400 tos pačios šeimos platformų. Planuojama ne tik kovinė versija, bet ir vadavietės, techninės pagalbos bei kitos specializuotos modifikacijos.

    Kodėl BWP-1 jau nebepakanka?

    BWP-1 yra 1970-ųjų konstrukcija, kuri dabartiniame mūšio lauke laikoma pasenusia. Pagrindinės problemos siejamos su silpna apsauga, pasenusiais ugnies valdymo sprendimais ir menkesnėmis išgyvenamumo galimybėmis, ypač ten, kur plačiai naudojami žvalgybiniai ir smogiamieji dronai.

    Moderniame kare net ir palyginti pigios priemonės gali greitai demaskuoti ir sunaikinti prastai apsaugotą techniką, todėl kariuomenės vis dažniau investuoja į geresnį šarvavimą, sensorius, ryšio sistemas ir aktyvesnes taktikas. Dėl to BWP-1, net ir prailginus eksploataciją, vis sunkiau pritaikyti šiandienos reikalavimams.

    Ką suteikia „Borsuk“?

    „Borsuk“ pristatomas kaip moderni Lenkijoje sukurta platforma, projektuota atsižvelgiant į šiuolaikinį mūšio lauką. Skelbiama, kad bazinė masė yra apie 28 tonos, o konstrukcija numato galimybę papildomai sustiprinti apsaugą.

    Mašina turi nuotoliniu būdu valdomą bokštelį ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka, kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis „Spike-LR“ bei „Spike-LR2“. Įguloje yra trys kariai, o desanto skyriuje telpa šeši pėstininkai, todėl platforma išlaiko tipinę pėstininkų kovos mašinos paskirtį.

    Numatyta, kad šios 146 mašinų partijos pristatymai tęsis iki 2030 metų, o finansavimo sprendimai turėtų padėti greičiau pakeisti seną techniką. Lenkijai tai tampa ir pramonės stiprinimo klausimu, nes didelė vertės dalis lieka vietos gynybos sektoriuje.

    Kur gali atsidurti nurašomos mašinos?

    Atsisakomos BWP-1 mašinos jau sulaukė Ukrainos dėmesio, nes Kyjivui nuolat reikia papildomos šarvuotos technikos, kurią būtų galima greitai įtraukti į dalinius. Nors tokios platformos nėra idealios, kare dažnai lemia ne tik technologinis lygis, bet ir kiekis, atsarginių dalių prieinamumas bei galimybė sparčiai atstatyti nuostolius.

    Ukrainos interesas siejamas ir su tuo, kad BWP-1 yra plačiai žinomas modelis, o kai kuriuose daliniuose jau yra patirties su panašios kilmės technika. Tačiau kartu akcentuojama, kad tokios mašinos reikalauja atsargaus naudojimo ir papildomų priemonių, jei jos būtų perkeliamos į didelės grėsmės zonas.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Ukraina domisi ir pačiu „Borsuk“ projektu, tačiau tokie sprendimai priklausytų nuo gamybos pajėgumų, prioritetų Lenkijos kariuomenei ir politinių susitarimų. Regiono valstybės vis aktyviau ieško būdų didinti savo gynybos pramonės gamybą, nes paklausą lemia ilgalaikė saugumo situacija Europoje.

  • Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Pirmasis kovos pėstininkų mašinos „Borsuk“ eksporto versijos pristatymas Slovakijoje sukėlė didelį gynybos pramonės susidomėjimą. Lenkijos ginkluotės sektorius šį projektą mato kaip galimybę atverti naujas užsienio rinkas, tačiau dalis analitikų vertina ir rizikas.

    Eksportinis „Borsuk“ modelis demonstruotas gynybos parodoje IDEB, vykstančioje Slovakijoje. Šioje versijoje sujungta Lenkijoje sukurta universali modulinė vikšrinė platforma ir slovakų nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema „TURRA 30“, kurią gamina bendrovė „EVPÚ a.s.“.

    Ukrainos gynybos tematikos portalas „Defence Express“ atkreipė dėmesį, kad toks derinys gali būti orientuotas būtent į užsienio klientus. Tuo metu Lenkijos kariuomenei skirtoje versijoje paprastai akcentuojamas kitas bokštelio sprendimas, todėl eksporto konfiguracija iš esmės kuriama pagal potencialių pirkėjų poreikius.

    Slovakijos klausimas ir konkurencija

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų buvo siūlymas Slovakijai, tačiau čia situacija nėra paprasta. Slovakija yra pasirašiusi sutartį su „BAE Systems Hägglunds“ dėl 152 pėstininkų kovos mašinų CV90 MkIV tiekimo, o pirmieji vienetai jau viešai pristatyti.

    Dėl to „Defence Express“ kelia klausimą, ar „Borsuk“ iš tikrųjų turi realią nišą Slovakijos planuose, jei pagrindinis įsigijimas jau suplanuotas. Tokiu atveju eksportinė kampanija greičiausiai turėtų taikytis į platesnį regioną ir kitus klientus, o ne vien į artimiausią kaimyną.

    Portalo vertinimu, tarptautinėje rinkoje „Borsuk“ susidurs su stipria konkurencija, nes pėstininkų kovos mašinų segmente dominuoja seniau įsitvirtinę modeliai. Pranašumą dažnai suteikia dideli užsakymai, ilgesnė eksploatacijos istorija ir patirtis realiomis kovos sąlygomis.

    Artimieji Rytai ir gamybos tempas

    Kita kryptis, kurią pastebi ir rinkos stebėtojai, yra Artimųjų Rytų ir platesnio regiono šalys. Eksportinei versijai parinktas dykumoms būdingas kamufliažas leidžia manyti, kad gamintojai svarsto šiltesnio klimato rinkas, kuriose dažnai vertinami mobilūs ir gerai ginkluoti vikšriniai šarvuočiai.

    Čia gali padėti ir slovakų partnerių įdirbis: „ZbIAM“ yra atkreipęs dėmesį, kad „EVPÚ a.s.“ turi stipresnes pozicijas arabų rinkose ir gamybinius pajėgumus regione, įskaitant Saudo Arabiją. Tai gali palengvinti lokalią integraciją, aptarnavimą ir pasiūlymų derinimą pagal pirkėjų reikalavimus.

    Vis dėlto ukrainiečių analitikai pabrėžia dar vieną riziką: pradėjus serijinę gamybą, svarbiausia tampa ne vien techninės savybės, bet ir gebėjimas tiekti reikiamą kiekį laiku. Jei universali modulinė vikšrinė platforma bus gaminama ribotais tempais, dideli eksporto kontraktai gali būti sunkiau įgyvendinami, ypač jei prioritetas teikiamas vidaus užsakymams.

    Kas gali tapti „Borsuk“ pranašumu

    Nepaisant abejonių, „Borsuk“ turi savybių, kurios gali išskirti jį iš dalies konkurentų. Tarp jų dažniausiai minima amfibinė, tai yra plaukimo, galimybė, kuri kai kuriose valstybėse laikoma svarbia dėl upių, kanalų ir infrastruktūros apribojimų.

    Eksporto perspektyvos taip pat priklausys nuo to, kaip greitai bus stabilizuota gamyba ir kiek aiškiai suformuluotas pasiūlymas konkretiems regionams. Ilgalaikiai Lenkijos užsakymai gali tapti faktoriu, leidžiančiu spartinti gamybos apimtis ir didinti patikimumą būsimiems užsienio pirkėjams.

    Galutinį rezultatą lems ne vien techniniai parametrai, bet ir geopolitinis kontekstas, tiekimo grandinių patikimumas bei partnerių gebėjimas pasiūlyti aptarnavimo, modernizavimo ir atsarginių dalių sprendimus. Būtent šiose srityse pėstininkų kovos mašinų eksporto konkursai dažnai sprendžiasi greičiau nei poligone.

  • Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkija toliau plečia naujos kartos pėstininkų kovos mašinos Borsuk programą. Šalies Gynybos ministerija ir Ginkluotės agentūra skelbia, kad artimiausiais metais planuojama pristatyti papildomas platformos versijas, įskaitant sprendimą, orientuotą į eksportą.

    Borsuk yra vikšrinė pėstininkų kovos mašina, kuri Lenkijoje įvardijama kaip vienas svarbiausių pastarųjų metų nacionalinės gynybos pramonės projektų. Jos tikslas yra palaipsniui atnaujinti mechanizuotų pajėgų parką ir suteikti modernesnę apsaugą bei ugnies galią.

    Naujas bokštelis ir eksporto kryptis

    Per Defence24 Days renginį gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pranešė, kad netolimoje ateityje bus pristatytas Borsuk su integruotu naujo tipo bokšteliu. Kartu Ginkluotės agentūros vadovas generolas Artur Kuptel patvirtino, kad vyksta darbai ir su kitomis platformos iteracijomis.

    Neoficialiai nurodoma, kad viena iš krypčių gali būti eksporto konfigūracija, sujungianti Borsuk važiuoklę su Slovakijoje kuriamu bokšteliu Turra 30. Toks scenarijus siejamas su Lenkijos ir Slovakijos pramonės bendradarbiavimu, kuriame minimos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ ir Slovakijos įmonė EVPÚ Defence.

    Turra 30 bokštelis vystomas keliais variantais, o naujesnėse versijose akcentuojama didesnė įgulos apsauga pagal NATO STANAG 4569 standartą. Paprastai šio tipo sprendimuose integruojama 30 mm automatinė patranka, 7,62 mm kulkosvaidis ir prieštankinės valdomos raketos, kurios skirtos kovai su šarvuota technika didesniu atstumu.

    Kodėl ieškoma alternatyvų?

    Lenkijoje Borsuk siejamas su ZSSW-30 bokšteliu, tačiau viešai aptariama, kad alternatyvūs sprendimai gali būti svarstomi dėl kainos ir gamybos pajėgumų. Paprastesnė ar lengviau tiekiama eksporto konfigūracija leistų greičiau reaguoti į potencialių pirkėjų poreikius.

    Europos gynybos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti modulines platformas, kurias galima derinti su skirtingais bokšteliais, jutikliais ir ryšio sistemomis. Tai leidžia greičiau pritaikyti techniką skirtingoms doktrinoms, o gamintojams mažina riziką priklausyti nuo vieno komplektavimo sprendimo.

    Kitos modernizacijos ir specializuotos versijos

    Generolo Artur Kuptel užuominos apie tolesnes iteracijas siejamos ne tik su bokštelių pasirinkimu, bet ir su ilgalaike platformos modernizacija. Viena svarbiausių krypčių yra aktyvios apsaugos sistemos, įskaitant hard-kill tipo sprendimus, skirtus aptikti ir neutralizuoti prieštankinius ginklus dar prieš jiems pasiekiant šarvuotį.

    Aktyvi apsauga pastaruoju metu vertinama ir dėl išaugusios dronų grėsmės, ypač kai mūšio lauke plačiai naudojami FPV tipo dronai ir viršutinę projekciją atakuojantys šaudmenys. Dėl to daugelyje šalių šarvuotos technikos modernizacijos programose atsiranda papildomi jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir viršutinės dalies sustiprinimas.

    Be bazinės pėstininkų kovos mašinos, Borsuk programa nuo pradžių buvo siejama ir su specializuotomis modifikacijomis, kuriamos ant Universalios modulinių vikšrinių platformų šeimos pagrindo. Pagal Lenkijoje viešai skelbtus planus, be daugiau nei 1 000 kovinių mašinų, numatomas ir kelių šimtų specializuotų variantų poreikis.

    Minimos tokios mašinos kaip vadavietės, medicininės evakuacijos, techninės pagalbos bei vikšrinio mobiliojo minosvaidžio sprendimai. Dalis jų kol kas tebėra konceptų ar ankstyvos vystymo stadijos, tačiau Lenkija signalizuoja siekį turėti vieningą platformų šeimą, kuri supaprastintų logistiką ir remontą.

    Artimiausi pristatymai turėtų parodyti, ar Borsuk bus aktyviai pozicionuojamas tarptautinei rinkai ir kaip Lenkija balansuos tarp nacionalinių poreikių bei eksporto ambicijų. Augant Europos gynybos biudžetams ir spartėjant perėjimui prie modernesnės šarvuotos technikos, tokios programos tampa ne tik kariniu, bet ir pramoniniu prioritetu.