CP v2

Tag: Petroglifai

  • Mokslininkus pribloškė įrodymai: skandinavai Iberiją pasiekė prieš 3 000 metų – kaip tai įmanoma?

    Mokslininkus pribloškė įrodymai: skandinavai Iberiją pasiekė prieš 3 000 metų – kaip tai įmanoma?

    Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad jau prieš maždaug 3 000 metų šiaurės Europos jūrininkai galėjo palaikyti ryšius su Iberijos pusiasaliu. Tarptautinė mokslininkų komanda lygino laivų petroglifus iš šiaurės vakarų Iberijos su tūkstančiais panašių piešinių, žinomų iš pietų Skandinavijos.

    Anksčiau vyravo nuomonė, kad panašumai tarp laivų vaizdavimo skirtinguose regionuose galėjo būti atsitiktiniai arba nulemti universalių meninių formų. Vis dėlto nauja analizė atskleidė daug konkrečių sutapimų, kuriuos sunku paaiškinti vien lygiagrečiu kultūrų vystymusi.

    Detalės, kurios pakeitė vaizdą

    Mokslininkai fiksavo ryškius konstrukcinius bruožus: išlenktus korpusus, įgulos narius, žymimus vertikaliomis linijomis, irklus, stiebus, takelažo elementus. Taip pat pasikartoja dekoratyvūs laivų priekių motyvai, primenantys paukščius ar S formos ornamentus.

    Tyrime taikytas didelės raiškos 3D skenavimas, fotogrametrija ir RTI metodas, leidžiantis išryškinti paviršiaus mikroreljefą keičiant apšvietimą. Papildomai naudota geografinė analizė, padėjusi tiksliau įvertinti petroglifų kontekstą kraštovaizdyje.

    Pasak tyrėjų, šios technologijos leido pamatyti detales, kurios anksčiau buvo praktiškai nematomos, todėl kai kuriuos piešinius teko vertinti iš naujo. Dalis raižinių pasirodė esantys ne apytikriai simboliai, o gana tikslūs elementai, liudijantys pažangią laivadirbystės sampratą.

    Vėlyvasis bronzos amžius ir Atlanto keliai

    Datavimas rodo, kad dauguma Iberijos petroglifų galėjo būti sukurti maždaug 1 300–800 metais prieš mūsų erą, vėlyvajame bronzos amžiuje. Šis laikotarpis sutampa su Skandinavijos bronzos amžiaus klestėjimu, kai intensyvėjo metalų apdirbimas ir jūrinė veikla.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Atlantas tuo metu greičiau buvo ne barjeras, o ryšių erdvė, kuria judėjo technologijos, žaliavos ir idėjos. Plačios jūrinių kontaktų grandinės galėjo jungti skirtingus Europos pakraščius per pakrantines keliones ir tarpininkų tinklus.

    Kodėl svarbi šiaurės Portugalija?

    Ypatingai išskiriama Penedo do Muro vietovė šiaurės Portugalijoje, esanti netoli alavo telkinių. Alavas buvo būtinas bronzai gaminti, todėl tokios teritorijos galėjo traukti pirklius ir jūrininkus, ieškojusius strategiškai svarbių žaliavų.

    Hipotezė papildo platesnį archeologijoje aptariamą vaizdą: bronzos amžiuje metalų tiekimo grandinės dažnai siekė didelius atstumus, o mainai skatino ne tik prekybą, bet ir simbolinių idėjų sklaidą. Petroglifų panašumai gali būti tokio kontaktų tinklo pėdsakas.

    „Mums pavyko nustatyti konstrukcinių detalių sutapimų, kuriuos sunku paaiškinti vien atsitiktinumu“, – sakė tyrimo autoriai, apibendrindami analizės rezultatų svarbą.

    Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į simboliką: prie dalies laivų vaizdų aptinkami saulės ženklai ir motyvai, panašūs į religinius simbolius. Panašūs laivų ir saulės įvaizdžių deriniai žinomi ir Skandinavijos uolų mene, todėl laivai galėjo reikšti ne tik kelionę ar prekybą, bet ir ritualines, mitologines prasmes.

  • Omano dykumoje aptiko mįslingus uolų simbolius: ką jie reiškia ir kodėl mokslininkai sunerimo?

    Omano dykumoje aptiko mįslingus uolų simbolius: ką jie reiškia ir kodėl mokslininkai sunerimo?

    Omane, Al Khaboura apylinkėse Al Batinos provincijoje, ekspedicijos dalyviai užfiksavo iki šiol nežinomą uolų raižinių vietą. Ant pavienių didelių riedulių ir platesnių uolienų plokštumų aptikti gerai išsilaikę piešiniai bei ženklai, galintys būti labai senos kilmės.

    Omano paveldo ir turizmo ministerija pranešė, kad objektai jau registruoti ir pradėti pirminiai tyrimai. Tyrėjai uolienų paviršiuje pastebėjo gyvūnų ir žmonių figūras bei geometrinius simbolius, kurių prasmė kol kas neatskleista.

    Pasak specialistų, raižiniai atlikti žymint, išgremžiant ir taškiniu būdu iškaldinėjant uolą, todėl matyti kruopšti technika ir ilga tokios kūrybos tradicija. Tokie vaizdiniai dažnai interpretuojami kaip kasdienybės, socialinių ryšių ir tikėjimų atspindžiai, tačiau tikslios išvados priklauso nuo datavimo ir konteksto.

    Kodėl šie radiniai svarbūs?

    Omano pusiasalis laikomas vienu svarbiausių regionų, padedančių suprasti Artimųjų Rytų priešistorę. Uolų menas čia svarbus tuo, kad daug senųjų bendruomenių nepaliko rašto, o raižiniai tampa vienu iš nedaugelio būdų atsekti simbolinį mąstymą ir komunikaciją.

    Archeologai pabrėžia, kad uolų piešiniai skiriasi nuo įprastų radinių, tokių kaip keramika ar įrankiai, nes leidžia pažvelgti į idėjas ir ženklų sistemas. Būtent dėl to geometriniai motyvai kelia daugiausia klausimų, nes jų funkcija gali būti ritualinė, informacinė arba susijusi su teritorijos žymėjimu.

    Ką mokslininkai darys toliau?

    Omano institucijos skelbia, kad darbai bus tęsiami: planuojama išsami dokumentacija, konservavimas ir detalesnė analizė. Svarbiausi uždaviniai yra nustatyti raižinių chronologiją ir įvertinti galimus ryšius su kitomis žinomomis vietomis regione.

    Ne mažiau svarbi ir apsauga, nes net sausame dykumų klimate uolienų paviršių veikia erozija, temperatūrų svyravimai bei vėjas. Specialistai sieks užtikrinti, kad vietovė būtų apsaugota nuo aplinkos poveikio ir galimos žmogaus veiklos, kuri dažnai tampa papildoma grėsme tokiems objektams.