Ieškinys dėl 2022 metų anglies rinkos
Varšuvos apygardos teismą pasiekė biržoje listinguojamos bendrovės „Bumech“ ieškinys prieš Lenkijos valstybę. Įmonė, valdanti ir administruojanti Przedsiębiorstwo Górnicze Silesia (PG Silesia) anglies kasyklą, reikalauja maždaug 1,15 mlrd. eurų žalos atlyginimo.
„Bumech“ teigia, kad prieš kreipdamasi į teismą siūlė taikų susitarimą, tačiau valstybė su tuo nesutiko. Pasak bendrovės, ginčas kilo dėl priemonių, kurios, įmonės vertinimu, 2022 metais iškreipė konkurenciją Lenkijos akmens anglies rinkoje.
Valstybės nurodymas importuoti anglį
Ieškinyje akcentuojama, kad 2022 metais tuometinis ministras pirmininkas pavedė dviem valstybės kontroliuojamoms įmonėms vykdyti intervencinį anglies importą. Minimos bendrovės PGE Paliwa ir Węglokoks, kurioms, anot „Bumech“, buvo užtikrintos valstybės finansinės garantijos.
Bendrovė taip pat nurodo, kad importuotojams buvo žadėtas visų sąnaudų padengimas, įskaitant nuostolius, patirtus parduodant anglį pigiau nei jos įsigijimo ir atgabenimo kaštai. Be to, „Bumech“ teigimu, importui buvo suteiktas logistikos prioritetas uostuose ir geležinkeliuose, o tai papildomai spaudė rinką.
Kas sudaro reikalaujamą sumą?
Įmonės pateikiamas reikalavimas susideda iš dviejų dalių: realios žalos ir negauto pelno. Bendra suma, konvertavus į eurus, siekia apie 1,15 mlrd. eurų.
Pasak „Bumech“, dalis pretenzijos siejama su 2023–2025 metų laikotarpiu, kai, bendrovės vertinimu, 2022 metais priimtų sprendimų pasekmės turėjo ilgalaikį poveikį pardavimams, kainodarai ir kasyklos veiklos planavimui.
Anglies importo šuolis po embargo
2022 metais anglies importas į Lenkiją šoktelėjo daugiau nei 60 proc. ir pasiekė rekordinius 20 mln. tonų. Didžiąją dalį sudarė energetinė anglis, kurios importuota daugiau nei 17 mln. tonų.
Toks augimas sietas su embargu angliai iš Rusijos, energetikos krize ir būtinybe skubiai sukaupti atsargas namų ūkiams bei energetikos sektoriui. Vėlesniais metais importo mastai mažėjo: 2025 metais į šalį įvežta mažiau nei 5,5 mln. tonų anglies.
„Bumech“ nurodo, kad dėl minėtų valstybės sprendimų pasekmių kreipėsi ir į Europos Komisiją, ragindama įvertinti galimus konkurencijos iškraipymus. Tuo pat metu teisme bus sprendžiama, ar valstybės veiksmai sudaro pagrindą priteisti žalos atlyginimą ir kokio dydžio nuostoliai laikytini pagrįstais.