CP v2

Tag: PGE Energia Odnawialna

  • Lenkijos „PGE Energia Odnawialna“ ir Enea Operator susitarė: vėjo parkai gaus papildomų pajamų

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „PGE Energia Odnawialna“ pasirašė dvi sutartis su Enea Operator dėl intervencinės reaktyviosios galios reguliavimo paslaugos. Susitarimai apima Rybice ir Resko II vėjo elektrinių parkus, kurie be elektros gamybos turės atlikti ir tinklo stabilumui svarbias funkcijas.

    Abi įmonės teigia, kad tai yra naujas bendradarbiavimo etapas tarp skirstymo tinklo operatoriaus ir atsinaujinančios energetikos gamintojų. Paslaugos tikslas – padėti valdyti įtampos lygius tinkle, ypač laikotarpiais, kai vėjo ir saulės elektrinės pagamina daug energijos.

    Papildomos pajamos už lankstumą

    Pagal sutartis vėjo parkai galės teikti intervencinę paslaugą, kuri skirta reaktyviajai galiai reguliuoti ir taip palaikyti tinklo parametrus. Praktikoje tai reiškia, kad operatorius galės efektyviau naudoti vėjo parkų technines galimybes, o gamintojai už papildomus reguliavimo veiksmus gaus atlygį.

    „PGE Energia Odnawialna“ vadovas Krzysztofas Mülleris pabrėžė, kad tokios paslaugos leidžia diversifikuoti pajamų šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų. Bendrovė tai įvardija kaip žingsnį, kuriuo atsinaujinančių išteklių portfelis palaipsniui paverčiamas lankstesniais, sistemai naudingais aktyvais.

    „Šio tipo paslaugos leidžia komercializuoti turimų aktyvų lankstumą ir didinti atsparumą rinkos pokyčiams“, – sakė K. Mülleris.

    Bendrovė taip pat nurodo vertinanti galimybes panašius modelius taikyti platesniam savo portfeliui. Pasak jos, tai gali apimti ne tik vėjo elektrinių parkus, bet ir kitas atsinaujinančios energetikos technologijas, jei tai leidžia jų techniniai parametrai ir darbo režimas.

    Kam reikalinga reaktyviosios galios reguliacija

    Intervencinė reaktyviosios galios reguliavimo paslauga skirta didinti skirstomojo tinklo prisitaikymo galimybes ir tiksliau valdyti įtampas. Tokios priemonės tampa vis aktualesnės didėjant nepastovios generacijos daliai, kai elektros srautai tinkle gali greitai kisti.

    Enea Operator teigia, kad paslauga padės mažinti perkrovų riziką ir rečiau taikyti ne rinkos priemones, kai atsinaujinančių išteklių gamyba turi būti ribojama dėl tinklo apribojimų. Operatorius šį instrumentą sieja su platesniu lankstumo mechanizmų paketu, kuriame numatomi ir kiti intervenciniai sprendimai bei tarifiniai pokyčiai.

    „Tai vienas iš pagrindinių lankstumo mechanizmų, kuriuos vystome, kad tinklas išliktų stabilus sparčiai augant atsinaujinančių išteklių daliai“, – sakė Enea Operator vadovas Marekas Szymankiewiczius.

    Rinkoje tokie susitarimai dažnai vertinami kaip signalas, kad atsinaujinančios energetikos objektai vis labiau integruojami į sistemos valdymą. Be papildomų pajamų gamintojams, tai gali prisidėti ir prie efektyvesnio tinklo išnaudojimo, o ilgainiui – prie mažesnės būtinybės riboti vėjo ar saulės elektrinių gamybą piko valandomis.

  • „PGE“ pasirašė sutartį dėl 800 MWh energijos kaupiklio: projektas Gryfine startuos iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl didelio masto baterijų energijos kaupiklio statybos Gryfine, šalia esamų grupės aktyvų Nowe Czarnowo teritorijoje. Projektą įgyvendins dviejų Lenkijos bendrovių konsorciumas „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“.

    Planuojama, kad energijos kaupiklis, pavadintas Gryfino projektu, turės iki 400 MW galią ir ne mažesnę kaip 800 MWh talpą. „PGE“ teigimu, objektas turėtų būti pradėtas eksploatuoti 2028 metų pabaigoje.

    Sutarties vertė viršija 1 mlrd. zlotų; konvertuojant į eurus tai sudaro apie 270 mln. eurų. Projekto apimtis apima projektavimą, įrangos tiekimą, statybą, montavimą, paleidimą ir perdavimą eksploatacijai „iki rakto“, taip pat 36 mėnesių garantinį aptarnavimą.

    Kam reikalingas toks energijos kaupiklis?

    Didelio masto energijos kaupimo sistemos yra vienas svarbiausių sprendimų, padedančių elektros tinklams prisitaikyti prie augančios vėjo ir saulės elektrinių dalies. Kai gamyba iš atsinaujinančių išteklių viršija paklausą, energija gali būti sukaupta, o vėliau atiduota į tinklą piko valandomis ar trūkumo metu.

    400 MW galia reiškia, kad kaupiklis galėtų tiekti į tinklą elektros srautą, prilygstantį stambiai elektrinei, o 800 MWh talpa rodo, kiek energijos jis gali sukaupti. Paprastai tariant, toks pajėgumas leistų, esant maksimaliam iškrovimui, veikti maždaug 2 valandas, o tai ypač svarbu trumpalaikiams sistemos disbalansams ir kainų šuoliams amortizuoti.

    Tokie objektai taip pat prisideda prie elektros sistemos stabilumo, nes gali teikti dažnio reguliavimo ir rezervų paslaugas. Praktikoje tai reiškia greitesnį reagavimą į staigius gamybos ar vartojimo pokyčius ir mažesnę riziką, kad tinklui prireiks brangesnių avarinių sprendimų.

    Kas statys ir kaip vyks įgyvendinimas?

    „PGE“ nurodo, kad generalinį rangovą atrinko konkurso būdu, o pasirinktas konsorciumas sudarytas iš „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“. Bendrovės akcentuoja, kad tai vienas didžiausių jų projektų, o pasirinkimas esą rodo augančias vietos rinkos kompetencijas įgyvendinant sudėtingą energetikos infrastruktūrą.

    Projektas numatytas kaip kompleksinis „iki rakto“ sprendimas, todėl rangovų atsakomybė apima ne tik statybą, bet ir visą technologinį parengimą, integraciją bei paleidimo darbus. Už investicijos įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga „PGE Energia Odnawialna“.

    Nors „PGE“ detaliai neįvardija naudojamos baterijų chemijos ar tiekėjų, Europoje didelio masto kaupikliams dažniausiai pasirenkamos ličio jonų technologijos dėl brandos, efektyvumo ir greito reagavimo. Pastaraisiais metais rinkoje stiprėja ir alternatyvūs sprendimai, tačiau didžiausi projektai iki šiol dažniausiai remiasi ličio jonų platformomis.

    Platesnis kontekstas: investicijos į tinklų lankstumą

    Didelio masto energijos kaupikliai Europoje sparčiai daugėja dėl kelių priežasčių: augančios atsinaujinančios generacijos, didėjančio poreikio balansuoti sistemą ir siekio mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro rezervų. Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien tik naujų vėjo ar saulės elektrinių nepakanka, jei lygiagrečiai neinvestuojama į tinklų pralaidumą ir lankstumą.

    „PGE“ Gryfino kaupiklis, sprendžiant iš planuojamos galios ir talpos, būtų vienas didesnių tokio tipo projektų regione. Tokios investicijos paprastai vertinamos kaip infrastruktūra, kuri leidžia efektyviau išnaudoti jau pastatytus atsinaujinančios energijos pajėgumus ir sumažinti energijos „išmetimą“ tada, kai tinklas nebesugeba priimti perteklinės gamybos.

    Eksploatacijos pradžia numatyta 2028 metų pabaigoje, todėl artimiausiais metais rinka stebės, kaip bus sprendžiami tiekimo grandinės, prijungimo prie tinklo ir reguliaciniai klausimai. Būtent jie dažnai lemia, ar ambicingi energijos kaupimo projektai įgyvendinami pagal grafiką.