CP v2

Tag: PGZ

  • „PGZ“ plečia gynybos gamybą: beveik 2,3 mlrd. eurų investicijų ir 155 mm amunicijos užsakymai iki 2030

    Lenkijos valstybės valdoma gynybos pramonės grupė „PGZ“ skelbia spartinanti investicijas, kuriomis siekiama sukurti naujus ir išplėsti esamus gamybos pajėgumus. Valstybės turto ministerija nurodė, kad šių projektų bendra vertė siekia apie 2 320 000 000 eurų.

    Ministerija aiškina, kad investicijos vykdomos „PGZ“ ir jos grupės įmonėse, o dalis jų finansuojama iš Kapitalo investicijų fondo. Toks modelis leidžia valstybei nukreipti kapitalą į strateginius projektus, ypač tais atvejais, kai reikalingas greitas pajėgumų didinimas.

    155 mm amunicija iki 2030

    Didelė investicijų dalis siejama su 155 mm kalibro artilerijos amunicijos gamyba – tai NATO standartas, tapęs ypač paklausus po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Pasak ministerijos, dėl produkcijos realizavimo amunicijos srityje sudarytos dvi vykdomosios sutartys, numatančios 155 mm amunicijos tiekimą iki 2030 metų.

    „Bendra šiuo metu „PGZ“ ir „PGZ“ grupės įmonių investicijų vertė, skirta naujiems pajėgumams sukurti ir esamiems padidinti, siekia apie 2,32 mlrd. eurų, o amunicijos srityje sudarytos dvi sutartys dėl 155 mm amunicijos tiekimo iki 2030 metų“, – nurodė Valstybės turto ministerija.

    Ką reiškia Kapitalo investicijų fondas

    Kapitalo investicijų fondas yra valstybinis tikslinis fondas, kurio lėšas administruoja Valstybės turto ministerija. Jo esmė – valstybei, per ministeriją, įsigyjant ar pasirašant akcijas ir dalis, sustiprinti valstybei priklausančių įmonių finansinį pagrindą.

    Praktiškai tai reiškia, kad investiciniai projektai gali būti finansuojami ne vien per įmonių pelną ar skolinimąsi, bet ir per papildomą valstybės kapitalą. Tokia schema dažnai taikoma, kai kalbama apie kritinę infrastruktūrą, tiekimo saugumą ir ilgalaikius pajėgumus, kuriuos sudėtinga greitai sukurti vien rinkos priemonėmis.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Europos gynybos pramonė pastaraisiais metais susiduria su užduotimi didinti gamybos apimtis ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, ypač amunicijos ir komponentų srityse. 155 mm šaudmenų segmentas tapo vienu svarbiausių dėl didelio sunaudojimo ir poreikio užtikrinti tiek kariuomenių atsargas, tiek ilgalaikius kontraktus.

    „PGZ“ sprendimas investuoti į pajėgumus ir turėti ilgalaikį produkcijos realizavimo pagrindą iki 2030 metų rodo, kad Lenkija gynybos pramonę vertina kaip strateginę sritį. Tai taip pat gali stiprinti regiono tiekimo grandines, jei dalis pajėgumų bus orientuota į platesnius NATO poreikius.

  • MON pripažino keturių PGZ įmonių projektus strateginiais: investicijos startuos greičiau

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija (MON) pirmą kartą keturių valstybinės ginkluotės grupės PGZ įmonių investicijoms suteikė „esminių investicijų“ statusą. Jį gavo „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“ projektai, o tai turėtų sutrumpinti administracines procedūras prieš statybų pradžią.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai 2025 metais įsigaliojo specialusis įstatymas, skirtas strateginėms ir esminėms gynybos investicijoms. Pagal jį, gavus tokį statusą, statybos darbus galima pradėti paprasčiau – dažnai pakanka tik informuoti vaivadą ir vaivadijos statybos priežiūros inspekciją.

    Kas keičiasi įmonėms?

    Esminių investicijų statusas Lenkijoje reiškia greitesnį kelią nuo projekto parengimo iki realių darbų aikštelėje. PGZ argumentuoja, kad tai leis sparčiau plėsti infrastruktūrą, didinti gamybos pajėgumus ir stiprinti technologines kompetencijas, kurios svarbios kariuomenės aprūpinimui.

    Toks reguliavimas atspindi platesnę Europos tendenciją: gynybos pramonė vis dažniau traktuojama kaip kritinė infrastruktūra, kuriai taikomi pagreitinti sprendimai. Pastaraisiais metais ES ir NATO valstybės akcentuoja amunicijos, oro gynybos ir jūrinių technologijų gamybos didinimą, nes išryškėjo tiekimo grandinių ir pajėgumų trūkumai.

    Ką gamina šios keturios įmonės?

    „PIT-Radwar“ siejama su radarų ir oro gynybos sprendimais, todėl greitesnės investicijos gali būti reikšmingos modernizuojant Lenkijos priešlėktuvinius pajėgumus. „Mesko“ yra viena svarbiausių amunicijos ir raketinės ginkluotės gamintojų, o „Nitro-Chem“ specializuojasi sprogmenų bei jų komponentų srityje.

    „OBR CTM“ (Gdynėje veikiantis jūrinių technologijų centras) dirba su sprendimais, aktualiais kariniam laivynui ir jūrinei gynybai. PGZ viešai pabrėžia, kad būtent šių bendrovių kompetencijos yra strategiškai svarbios, todėl sprendimas traktuojamas kaip signalas apie ilgalaikę valstybės paramą gamybos plėtrai.

    „Šiandien MON speciali komanda pirmą kartą suteikė esminių investicijų statusą gynybos poreikiams. Sveikinimai „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“,“ – sakė gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kokios ribos taikomos „esminėms investicijoms“?

    Specialusis įstatymas numato, kad tokie projektai gali būti vykdomi tik valstybei priklausančiuose sklypuose arba teritorijose, kurios yra perduotos nuolatiniam valdymui ar ilgalaikei nuomai gynybos ir vidaus reikalų struktūroms, joms pavaldžioms įstaigoms ar specialiosioms tarnyboms. Praktikoje tai riboja galimybes rinktis vietą, bet kartu supaprastina sprendimus dėl žemės nuosavybės.

    Įstatymas taip pat palieka aplinkosauginius „saugiklius“ – kai kuriais atvejais vis tiek gali prireikti regioninės aplinkos apsaugos institucijų sprendimų, pavyzdžiui, jei projektas turėtų neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Tačiau bendras tikslas – kad gynybos pajėgumams svarbūs objektai neužstrigtų dėl ilgo derinimų ciklo.

    MON sprendimas dėl PGZ įmonių investicijų laikomas precedentu, kuris gali atverti kelią panašiems statusams ir kitiems gynybos pramonės projektams. Tai ypač aktualu, kai Lenkija ir kitos regiono valstybės siekia greičiau didinti amunicijos, jutiklių, oro gynybos ir jūrinių sprendimų gamybą, reaguodamos į saugumo situaciją Rytų Europoje.

  • Lenkija planuoja įsigyti keturis „Airbus“ A330 MRTT: kodėl jų priežiūrai Okęcie pritrūks vietos

    Lenkijos gynybos ministerija derasi dėl keturių daugiafunkcių transporto ir oro papildymo degalais lėktuvų „Airbus“ A330 MRTT įsigijimo iki 2030 metų. Šios platformos būtų skirtos karių ir krovinių pervežimui, medicininei evakuacijai bei kitų orlaivių degalų papildymui ore.

    Projektui numatoma pasitelkti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentą SAFE, kuriuo siekiama palengvinti bendrus Europos gynybos pirkimus. Kartu su Lenkija analogiškus A330 MRTT planuoja įsigyti ir Ispanija, todėl derybos vyksta platesniame bendradarbiavimo kontekste.

    Kur bus atliekami sunkieji patikrinimai?

    Derybose aptariamas ne tik orlaivių pirkimas, bet ir jų techninės priežiūros apimtis bei vieta. A330 MRTT priklausys didžiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų orlaivių kategorijai, todėl priežiūrai reikalinga infrastruktūra tampa vienu svarbiausių klausimų.

    „Airbus“ vadovas Lenkijoje Sebastianas Magadzio teigė, kad dėl techninės priežiūros vyksta pažengusios derybos su Bydgoščiuje veikiančia įmone Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, priklausančia gynybos pramonės grupei PGZ. Galutinė darbų apimtis, anot jo, priklausys nuo susitarimų, kuriuose dalyvauja ir Lenkijos oro pajėgos, ir pramonė, ir tiekėjas.

    „Dėl priežiūros esame pažengusiose derybose su WZL2 Bydgoščiuje, priklausančia PGZ. O konkreti priežiūros, remonto ir modernizacijų apimtis Lenkijoje priklausys nuo tolesnių derybų su trimis pusėmis“, – sakė Sebastianas Magadzio.

    Okęcie patirtis ir infrastruktūros riba

    „Airbus“ Lenkijoje turi bazę Varšuvoje, kur jau daugiau nei dešimtmetį aptarnaujami lengvieji transporto lėktuvai C-295M, dažnai vadinami CASA. Varšuvos centras prižiūri ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių C-295M orlaivius, o tai sukūrė tvirtą patirties pagrindą.

    Vis dėlto A330 MRTT dydis riboja galimybes Varšuvos Okęcie teritorijoje. A330 MRTT sparnų mojis siekia daugiau nei 60 metrų, o fiuzeliažo ilgis yra beveik 59 metrai, todėl sunkiesiems patikrinimams reikia itin didelio angaro ir atitinkamos logistikos.

    „Sunkieji patikrinimai, atliekami po ketverių ar aštuonerių eksploatacijos metų, greičiausiai bus perkelti į Bydgoščių, nes „Airbus Poland“ neturi tinkamos infrastruktūros ir angaro dydžio tokiems darbams“, – aiškino Sebastianas Magadzio.

    Pasak jo, Okęcie tiesiog nėra pakankamai vietos pastatyti tokio masto angarą. Bydgoščius šiuo požiūriu vertinamas kaip logiška alternatyva, ypač atsižvelgiant į vietos įmonės patirtį aptarnaujant C-130 „Hercules“ tipo transporto lėktuvus.

    Kodėl A330 MRTT svarbūs?

    MRTT tipo orlaiviai sukurti iš plataus fiuzeliažo keleivinių lėktuvų, pritaikant juos karinėms užduotims. A330 MRTT gali būti greitai sukonfigūruotas krovinių gabenimui, keleivių transportui arba medicininei evakuacijai, o tuo pačiu metu išlieka pilnavertė degalų papildymo ore platforma.

    Lenkijai tai reikštų didesnį strateginį mobilumą ir galimybę ilgiau ore išlaikyti naikintuvus ar kitus orlaivius, ypač pratybų ir sąjungininkų operacijų metu. Toks pajėgumas taip pat stiprina sąveikumą su NATO partneriais, kurie MRTT tipo platformas naudoja kaip vieną pagrindinių logistikos ir oro operacijų atramų.

    Kol kas galutiniai sprendimai dėl aptarnavimo modelio dar nėra priimti, tačiau kryptis aiškėja: lengvesnės priežiūros ir mobilios techninės komandos galėtų remtis Varšuvos kompetencija, o sunkesni darbai labiau tikėtini Bydgoščiuje. Tai leistų Lenkijai turėti ne tik naują didelį orlaivį, bet ir vietinę kompetenciją jo eksploatacijai per visą tarnybos laikotarpį.

  • PGZ programai jūroje po vadovo pasitraukimo: derybos su Švedija dėl Ratownika ir kas toliau?

    Lenkijos valstybinėje gynybos pramonės grupėje PGZ įvyko permainos: iš pareigų pasitraukė už jūrinę sritį atsakingas viceprezidentas Janas Grabowskis. Jo pasitraukimas sutapo su keliais dideliais karinio laivyno projektais, todėl kyla klausimas, kokioje stadijoje paliekamos derybos ir statybos.

    Vienas iš svarbiausių darbų – gelbėjimo laivas povandeninėms operacijoms, Lenkijoje žinomas kaip Ratownik. Tai specializuotas laivas, skirtas pirmiausia povandeninių laivų įgulų gelbėjimui ir darbams po vandeniu, o civilinėms užduotims jis būtų pritaikomas tik iš dalies.

    Ratownik Lenkijai ir Švedijai

    PGZ priklausanti karo laivų statykla Gdynėje Ratownik Lenkijos kariniam laivynui stato pagal sutartį, pasirašytą 2024 metų pabaigoje. Projekto vertė viršija 1 milijardą zlotų, o tai sudaro apie 230 milijonų eurų, įskaitant logistinį paketą.

    Pagal viešai aptariamą grafiką reali statyba jau pradėta: 2025 metų lapkritį pradėtas plieno pjovimas, o 2026 metų vasarį paklotas kylis. Laivo nuleidimas į vandenį numatomas 2027 metų vasaros ir rudens sandūroje, o statybų pabaiga planuojama 2029 metais.

    Tuo pat metu PGZ derasi su Švedija dėl analogiško gelbėjimo laivo įsigijimo. Šis galimas sandoris yra platesnio Varšuvos ir Stokholmo gynybos bendradarbiavimo dalis, nes Lenkija pasirašė sutartį dėl trijų „Saab“ A26 projekto povandeninių laivų įsigijimo, kurios vertė siekia daugiau nei 18 milijardų zlotų, arba apie 4,1 milijardo eurų.

    Ką keičia švedų reikalavimai?

    Janas Grabowskis teigė, kad susitikimuose su Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV aptarti pirminiai reikalavimai švedų gelbėjimo laivui galėjo lemti didelius projekto pakeitimus. Buvo svarstoma kitokia saturacinė sistema ir didesnis kranas, o tai reikštų gerokai didesnę laivo vandentalpą.

    „Po pokalbių Kylcuose susitarėme, kad Švedija peržiūrės savo poreikius taip, kad gelbėjimo laivas būtų panašus į mūsų Ratownik pagal projektą ir vandentalpą“, – sakė Janas Grabowskis.

    Pasak jo, kuo labiau laivai būtų suvienodinti, tuo paprasčiau būtų organizuoti jų priežiūrą ir remontus, o tai didintų tikimybę, kad dalis aptarnavimo darbų vyktų Lenkijos statykloje. Tokia logika atitinka ir pastarųjų metų Europos kryptį stiprinti gynybos tiekimo grandines, trumpinti logistiką ir remtis regioniniais pramonės pajėgumais.

    Platesni PGZ planai jūroje

    Be gelbėjimo laivo temos, PGZ siekia įsitvirtinti Švedijos rinkoje ir su kitais pasiūlymais, skirtais ne tik kariniam laivynui. Akcentuojama galimybė teikti sprendimus ir kitoms valstybės tarnyboms, kurios saugo sienas ir vykdo jūrines užduotis, jei Švedija artimiausiu metu imtų modernizuoti tokią flotilę.

    Lenkijoje PGZ jūrinė sritis taip pat turi kitų didelių įsipareigojimų: vyksta fregatų statyba pagal Miecznik programą, o statyklose atliekami ir jau eksploatuojamų laivų remontai. Dėl to vadovų kaita gali tapti jautriu momentu, nes vienu metu tenka valdyti ir naujos statybos terminus, ir remonto pajėgumus, ir tarptautines derybas.

    Artimiausiu metu lemiamu veiksniu taps tai, ar Švedijos FMV iš tiesų priims sprendimą artėti prie Lenkijos Ratownik koncepcijos. Jei taip nutiktų, PGZ galėtų gauti ne tik papildomą užsakymą, bet ir ilgalaikių aptarnavimo darbų perspektyvą, ypač jei bus vystomas bendras eksploatacijos ciklo palaikymas kartu su „Saab“.

  • MSPO parodė kryptį: „PGZ“ pristatė „Niedźwiedź“, sutarta dėl „Piorun“ ir „Patriot“ komponentų

    Kielcuose vykusi tarptautinė gynybos pramonės paroda MSPO dar kartą parodė, kad Lenkijos ginkluotės sektorius juda į spartesnės gamybos, didesnio eksportinio potencialo ir glaudesnės partnerystės su JAV bei Europos tiekėjais kryptį. Renginyje pristatyti nauji platformų projektai, pasirašytos sutartys ir bendradarbiavimo memorandai, kurie turėtų tiesiogiai sustiprinti Lenkijos kariuomenės pajėgumus.

    MSPO tradiciškai tampa vieta, kur viešai įvardijami prioritetai ir pramonės galimybės, ypač atsižvelgiant į regione išaugusias saugumo rizikas ir NATO planavimo ciklus. Šių metų akcentai apėmė pėstininkų kovos mašinų raidą, oro gynybos amunicijos papildymą ir technologines grandines, susijusias su „Patriot“ sistema bei žvalgyba iš kosmoso.

    „Mes prisiimame visišką atsakomybę už stiprios ir saugios Lenkijos kūrimą. Niekas mūsų nesustabdys stiprinant sienas, kariuomenės galią ir kario aprūpinimą“, – sakė gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    „Niedźwiedź“: sunkesnė ir universalesnė platforma

    Viena labiausiai aptartų naujienų buvo „Polska Grupa Zbrojeniowa“ pristatytas naujas sunkusis pėstininkų kovos mašinos projektas „Niedźwiedź“. Skelbiama, kad platforma yra maždaug 12 tonų sunkesnė nei „Borsuk“, o toks augimas siejamas su didesniais apsaugos reikalavimais, įskaitant atsparumą minoms ir balistiniams poveikiams.

    Gamintojų teigimu, transporto priemonė projektuojama taip, kad tilptų trijų žmonių įgula ir aštuoni desantininkai. Kartu akcentuojamas modulinis principas: platforma turi būti pritaikyta skirtingoms kovinėms bokštelio konfigūracijoms, įskaitant 30 ar 40 milimetrų kalibro sprendimus, o ateityje ir didesnius.

    „Tai modernus ir tikrai puikus produktas. Šis lenkiškas „Niedźwiedź“ buvo sukurtas per dvylika mėnesių“, – sakė premjeras Donaldas Tusk.

    „Piorun“ papildymas ir „Patriot“ grandinės plėtra

    Parodoje daug dėmesio sulaukė ir oro gynyba. Skelbta apie sutartį, pagal kurią Lenkija įsigis kelis tūkstančius nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų „Piorun“ bei kelis šimtus paleidimo komplektų, o tiekimą iki 2030 metų turėtų užtikrinti „Mesko“.

    Sutarties vertė nurodyta apie 700 000 000 eurų, o dalis lėšų siejama su Europos Sąjungos SAFE iniciatyva, skirta gynybos pramonės finansavimui ir pajėgumų didinimui. Šis užsakymas laikomas reikšmingu tiek atsargų papildymui, tiek gamybos apimčių stabilizavimui ilgesniam laikotarpiui.

    „Didžiuojamės „Piorun“. Taip pat SAFE dėka „Piorun“ tapo ir eksporto produktu“, – sakė Donaldas Tusk.

    Be to, parodoje viešai aptartas ir „Piorun 2“ raidos etapas. Minėta, kad naujoje versijoje numatomi techniniai pakeitimai, susiję su valdymo elementais ir taikinių aptikimo bei nukreipimo sprendimais, taip pat su kovinės dalies konstrukcija, kas paprastai siejama su didesniu efektyvumu ir patikimumu skirtingomis sąlygomis.

    Kitas svarbus blokas susijęs su „Patriot“ sistemos tiekimo grandine. Skelbta, kad Wojskowe Zakłady Elektroniczne pasirašė du susitarimus su JAV partneriais „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“, apimančius komponentus, skirtus perėmimo raketoms PAC-3 MSE bei naujos kartos LTAMDS radarų energijos kaupimo sprendimams.

    Žvalgyba iš kosmoso ir nauji memorandumai

    MSPO metu akcentuota ir kosmoso technologijų svarba žvalgybai bei situacijos stebėsenai. Pranešta apie pirmuosius Žemės paviršiaus vaizdus, gautus iš palydovo EYCORE-1, o tai pateikta kaip visos technologinės grandinės veikimo patvirtinimas nuo radaro ir antenos iki duomenų apdorojimo žemėje.

    Taip pat skelbta apie „PGZ“ susitarimą su „ICEYE“, kuriuo numatomas bendradarbiavimas dėl palydovinių technologijų paslaugų ir sprendimų, padedančių žvalgybai bei duomenų rinkimui gynybos reikmėms. Tokie projektai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kai šalys siekia didinti strateginį autonomiškumą žvalgybos ir ryšių srityse.

    Renginio organizatoriai ir pramonės atstovai pabrėžė, kad pasirašytų dokumentų spektras platus: nuo šarvuotų platformų ir logistikos transporto iki robotikos, bepiločių sistemų, optoelektronikos ir jūrinių sprendimų. MSPO kontekste tai rodo siekį vienu metu auginti tiek didžiųjų platformų gamybą, tiek aukštos pridėtinės vertės komponentų kompetencijas.

  • Lenkija pristatė naują pėstininkų kovos mašiną: kodėl buvęs „Ratel“ dabar vadinsis Niedźwiedź

    Lenkija tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pristatė naują sunkesnę pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“ versiją, kuri oficialiai pavadinta Niedźwiedź. Pavadinimą paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėžęs, kad demonstratorius sukurtas per 12 mėnesių.

    Naujoji mašina kurį laiką liko be vardo ne dėl kūrėjų abejonių, o dėl teisinių niuansų. Anksčiau bandyta naudoti pavadinimą „Ratel“, tačiau jis, kaip skelbta, jau buvo rezervuotas kito gynybos pramonės gamintojo, todėl Lenkijos pramonė privalėjo jo atsisakyti.

    „Netrukus suteiksime jam vardą. Taip, tai bus Niedźwiedź. Šis lenkiškas Niedźwiedź – modernus ir iš tiesų puikus produktas – sukurtas per 12 mėnesių“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Borsuk ir sunkesnė kryptis

    Niedźwiedź kuriamas Huta Stalowa Wola gamykloje, priklausančioje valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ. Tai koncepcinis žingsnis nuo plaukiojančios platformos prie sunkesnio, geriau apsaugoto varianto, kurio atsiradimą ilgainiui skatino diskusijos apie išgyvenamumą šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Plaukiojančio „Borsuk“ programa Lenkijoje vystoma daugiau nei dešimtmetį, o serijinės tiekimo sutartys jau sudarytos. Šiame kontekste Niedźwiedź matomas kaip tos pačios šeimos plėtra, orientuota į didesnę masę, aukštesnį apsaugos lygį ir kitus kovinės platformos sprendinius.

    Ką žinoma apie Niedźwiedź

    Skelbiama, kad demonstratorius kol kas yra labai ankstyvos stadijos ir bandymuose juda ribotu greičiu, nes nuvažiavo tik pirmuosius kilometrus. PGZ taip pat nurodė, kad vėliau bus statomas dar vienas egzempliorius, kuris jau turėtų prototipo statusą ir būtų skirtas išsamesniems bandymams.

    Mašina, kaip teigiama, gali vežti trijų žmonių įgulą ir iki aštuonių desanto karių, o tai būtų daugiau nei „Borsuk“ platformoje. Konstrukciškai ji ilgesnė už „Borsuk“ ir turi septynias atraminių ratų poras, kai plaukiojančiame variante jų yra šešios.

    PGZ pateikė ir pagrindinius orientacinius mobilumo rodiklius: iki 500 kilometrų nuotolis bei iki 65 kilometrų per valandą maksimalus greitis, tačiau pabrėžiama, kad tikslūs parametrai bus tikslinami bandymų metu. Taip pat nurodoma, kad demonstratoriuje naudojamas 800 kilovatų galios variklis ir „Allison“ transmisija, o ginkluotei pasirinktas nuotoliniu būdu valdomas bokštelis ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka.

    Kada jis galėtų pasiekti kariuomenę?

    PGZ vadovybės viešuose pasisakymuose įvardijama, kad po tobulinimo ir bandymų mašina potencialiai galėtų patekti į kariuomenės ginkluotę apie 2029–2030 metais. Toks grafikas priklausys nuo derybų, bandymų rezultatų ir galimų kariuomenės pasiūlytų pakeitimų, nes demonstratoriaus stadijoje techniniai sprendimai dar koreguojami.

    Pats pavadinimo pasirinkimas Lenkijos gynybos pramonėje taip pat vertinamas kaip komunikacinė detalė, kuri turėtų padėti atskirti projektą nuo „Borsuk“ ir kartu išlaikyti aiškų ryšį su vietine kilme bei platformų šeima. Nors diskusijos dėl terminų, apibūdinančių svorį ir paskirtį, tebevyksta, oficialus vardas jau įtvirtintas.

  • PGZ laukia akcininkų pertvarka: ministerija siekia kapitalo ir sinergijų, bet sprendimų dar nėra

    Lenkijos valstybinės gynybos pramonės grupės PGZ artimiausiu metu gali laukti pokyčiai akcininkų struktūroje. Valstybės turto ministerija praneša svarstanti pertvarką, kuri, pasak ministro Wojciecho Balczuno, turėtų sustiprinti grupės finansavimo galimybes ir sukurti daugiau sinergijų su kitomis valstybės valdomomis įmonėmis.

    Ministerija pabrėžia, kad galutinių sprendimų dar nėra, o prieš juos bus atliekamos verslo ir teisinės analizės. Šiuo metu PGZ akcininkų gretose jau yra valstybės kontroliuojami subjektai, todėl svarstomi pokyčiai būtų labiau struktūros „sutvarkymas“ ir galimas papildomų partnerių įtraukimas.

    Kapitalas – pagrindinis motyvas

    Vienas svarbiausių pertvarkos argumentų – didesnis priėjimas prie kapitalo. Pastaraisiais metais Lenkija smarkiai didino gynybos išlaidas, o PGZ vykdo didelės apimties užsakymus šalies ginkluotosioms pajėgoms, tačiau ministerija vertina, kaip grupė išlaikys augimą pasikeitus vidaus užsakymų tempui.

    Ministro teigimu, PGZ tikslas – tapti tarptautiniu koncernu ir stabiliai plėstis už Lenkijos ribų. Tam reikėtų didesnio finansinio pajėgumo, aukštesnio kreditorių pasitikėjimo ir aiškesnės, investuotojams suprantamos nuosavybės struktūros.

    „Turime mąstyti ilguoju laikotarpiu. PGZ turi tapti tarptautiniu koncernu ir parduoti savo produktus visuose žemynuose“, – sakė Wojciech Balczun.

    „Orlen“ scenarijus – kol kas tik spėlionės

    Viešojoje erdvėje aptariamas scenarijus, kad į PGZ akcininkų gretas galėtų įžengti energetikos ir degalų grupė „Orlen“. Vis dėlto ministras konkrečių įmonių neįvardija ir pabrėžia, kad šiame etape per anksti kalbėti apie konkrečius dalyvius.

    Ministerija akcentuoja, kad sinergijų paieška tarp valstybės valdomų įmonių vyksta plačiau ir nėra apribota vienu galimu sandoriu. Tai reiškia, kad svarstoma ne tik, kas galėtų prisidėti prie PGZ, bet ir kokią pridėtinę vertę tokia partnerystė sukurtų tiek gynybos pramonei, tiek kitoms strateginėms grandims.

    PGZ atnaujina vertinimą

    Pertvarkos pasirengimas jau apima PGZ vertės atnaujinimą. Ministerija nurodo, kad prieš bet kokius sprendimus bus reikalingos išsamios finansinės, verslo ir teisinės procedūros, o į procesą ketinama įtraukti ir valstybės teisinius patarėjus.

    Ministras taip pat pripažįsta, kad galimas sprendimas galėtų turėti ir fiskalinį poveikį, tačiau esminis kriterijus būtų nauda pačiai įmonių grupei. Platesniame kontekste tai siejama su valstybės portfelio peržiūra, kai dalis aktyvų gali būti konsoliduojami, perduodami kitoms institucijoms arba, jei nebeturi ekonominio pagrindo, restruktūrizuojami.

  • „PGZ“ pristatė „Piorun 2“: ką žada nauja Lenkijos nešiojama oro gynybos raketa

    Lenkijos gynybos pramonė tarptautinėje parodoje MSPO Kielcuose pirmą kartą viešai parodė nešiojamos priešlėktuvinės sistemos „Piorun 2“ kryptį. Projektą pristatė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ kartu su gamintoju „Mesko“, pabrėždami, kad tai yra ankstesnio „Piorun“ evoliucija, o ne visiškai naujas kompleksas.

    „Piorun“ šeima pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių Lenkijos eksportinių ginkluotės produktų, o kovos Ukrainoje patirtis išryškino trumpųjų nuotolių oro gynybos svarbą. Būtent todėl „Piorun 2“ akcentuojamas kaip atsakas į sparčiai besikeičiančias grėsmes, pirmiausia dronų ir sparnuotųjų raketų plitimą.

    Kuo skirsis „Piorun 2“?

    Pristatymo metu nurodyta, kad naujoji versija turėtų išlaikyti panašius matmenis kaip pirmtakas, tačiau gauti kitus skrydžio ir taikymo parametrus. Svarbiausias pažadas – didesnis efektyvus nuotolis, nors kol kas tikslūs skaičiai neatskleidžiami.

    Kaip kontekstas, anksčiau skelbta, kad pirmosios kartos „Piorun“ efektyvus nuotolis siekia apie 6,5 kilometro, o maksimalus taikinių perėmimo aukštis – apie 4 kilometrus. „Piorun 2“ turėtų pagerinti šiuos rodiklius, tačiau, kaip akcentuota, proveržis bus labiau nuoseklus nei revoliucinis.

    Gamintojai taip pat kalba apie proporciškai valdomus vairus, kurie leistų sklandesnę skrydžio trajektoriją ir mažesnius energijos nuostolius. Tai tiesiogiai susiję su geresniu manevringumu, kuris ypač svarbus gaudant mažus, staigiai manevruojančius oro taikinius.

    Dar vienas paketas – patobulinta nukreipimo galvutė ir optimizuoti sekimo algoritmai. Tokie patobulinimai paprastai siejami su geresniu atsparumu trikdžiams ir stabilesniu taikinio išlaikymu sudėtingomis sąlygomis, kai ore vienu metu veikia daug objektų.

    Pranešta ir apie pakeitimus skeveldrinėje kovinėje dalyje. Nors masė, tikėtina, išliks panaši, akcentuojama kitokia įdėklo konstrukcija, turinti suformuoti tolygesnes skeveldras ir geriau padengti taikinio zoną.

    Kodėl šis pristatymas svarbus?

    Apie „Piorun 2“ kūrimą viešojoje erdvėje buvo kalbama jau ne vienus metus, tačiau dabar pramonė demonstruoja apčiuopiamą etapą – darbinius modelius ir įvardija konkrečias modernizavimo kryptis. Tai signalas, kad programa pereina iš koncepcinės stadijos į brandesnį bandymų ir parengties etapą.

    Šiandien trumpųjų nuotolių oro gynyba Europoje yra viena jautriausių spragų, todėl nešiojami kompleksai vėl atsidūrė prioritetų sąrašuose. NATO šalys siekia papildyti sluoksniuotą oro gynybą priemonėmis, kurios greitai dislokuojamos, pigesnės nei dideli kompleksai ir tinka kovai su dronais bei sraigtasparniais.

    „Piorun“ sėkmė tarptautinėje rinkoje sustiprino ir „Piorun 2“ potencialą, nes pirkėjams svarbi tęstinumo logika, atsarginių dalių grandinė ir apmokymo paprastumas. Jei naujoji versija išlaikys panašų ergonomikos ir eksploatacijos principą, modernizavimas kariuomenėms gali kainuoti mažiau nei visiškas sistemos keitimas.

    „Nauja versija buvo tobulinama remiantis patirtimis, sukauptomis Ukrainos fronte“, – pabrėžė projekto pristatyme dalyvavę pramonės atstovai.

    Kol kas „Piorun 2“ grafikas, bandymų etapai ir serijinės gamybos apimtys nėra detalizuojami. Vis dėlto pats viešas pristatymas rodo, kad Lenkija siekia išlaikyti lyderystę nešiojamų oro gynybos sistemų segmente ir pasiūlyti rinkai patobulintą sprendimą, pritaikytą dabartinėms grėsmėms.

  • Naujas lenkų pėstininkų kovos automobilis: premjera dar neįvyko, o dėl pavadinimo – minų laukas

    Naujas BVP be vardo

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė PGZ ir Huta Stalowa Wola pristato naują pėstininkų kovos automobilį, kuris bus didesnis ir geriau apsaugotas nei amfibinis Borsuk. Naujasis modelis kuriamas kaip platforma su didesniu balistinės ir priešmininės apsaugos rezervu, todėl plaukimo reikalavimo jis nebeturi.

    Tačiau dar iki premjeros techninė diskusija persipynė su semantika: kaip vadinti mašiną, kuri aiškiai sunkesnė ir tvirčiau šarvuota, bet kurios nei kariuomenė, nei gamintojas nenori apibrėžti žodžiu sunkus. Dėl to projekto komunikacija, regis, pateko į reputacinį minų lauką.

    Darbinis Ratel ir priverstinis atsitraukimas

    Prieš metus Huta Stalowa Wola viešai rodė būsimojo BVP modelį ir naudojo darbinį pavadinimą Ratel. Pavadinimas turėjo logikos: ratelis yra Afrikoje gyvenantis plėšrus žvėrelis, giminaitis barsukui, o naujasis automobilis laikytas tarsi „išaugusiu“ Borsuk.

    Vėliau PGZ atstovai ėmė tvirtinti, kad Ratel buvo tik neoficialus, vidinis terminas. Vis dėlto viešuose renginiuose pavadinimas buvo matomas, o galiausiai jo atsisakyta aiškinant, kad jis jau anksčiau buvo įregistruotas kito Europos gynybos pramonės gamintojo.

    Papildomai situaciją komplikuoja ir istorinis kontekstas: Ratel vardą anksčiau turėjo Pietų Afrikos ratinis pėstininkų kovos automobilis, gamintas praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Tai dar labiau mažina tikimybę, kad toks vardas būtų patogus ilgam ir tarptautinei rinkodarai.

    Sunkus, naujas ar papildomai šarvuotas?

    Neformaliuose pokalbiuose Huta Stalowa Wola darbuotojai neretai vartoja apibūdinimą „sunkus Borsuk“, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra oficialus pavadinimas. Pats apibrėžimas suprantamas: naujasis automobilis vizualiai panašus ir turėtų dalintis dalimi komponentų su Borsuk, bet yra didesnis ir labiau apsaugotas.

    Tuo pat metu PGZ retorikoje ryškėja bandymas keisti akcentą: vietoje sunkus siūlomas apibūdinimas papildomai šarvuotas, pabrėžiant mobilumą. Skelbta, kad variklis, kurio galia viršija 1 000 arklio galių, turėtų leisti važiuoti iki 65 kilometrų per valandą greičiu kietos dangos keliu.

    Kita linija sklinda iš kariuomenės pusės: siūloma vartoti formuluotę naujas pėstininkų kovos automobilis. Pramonė tai vertina dvejopai: viena vertus, tai įprasta karinė terminija, kita vertus, toks pavadinimas palieka daugiau erdvės ateityje spręsti dėl galimų alternatyvų ir pirkimų iš užsienio.

    Užuominos apie „mešką“

    Intrigos dar prideda viešai parodytas vaizdo siužetas, kurio pabaigoje pasirodė meškos galvos logotipas. Tai paskatino spėliones, ar naujasis BVP galėtų gauti su meška susijusį vardą, kuris būtų lengvai įsimenamas ir tiktų lenkiškai ginklų sistemų tradicijai.

    „Mums patinka kryptis, susijusi su meška, tačiau šiandien tai nėra diskusijos objektas“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Pramonės požiūriu, aiškus ir trumpas pavadinimas yra daugiau nei estetika: jis reikalingas viešajai komunikacijai, vidaus dokumentacijai ir eksporto rinkodarai. Kol kas naujasis automobilis lieka be oficialaus vardo, o pati pavadinimo paieška tapo ne mažiau sudėtinga nei techninių kompromisų derinimas.

  • Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ plečia veiklą už šalies ribų ir kartu su britų koncernu „BAE Systems“ pradeda projektą Jungtinėje Karalystėje. Kraśnike pasirašytas ketinimų protokolas numato investicijas į energetinių medžiagų, pirmiausia trotilo, gamybą.

    Projektą įgyvendinti ketina PGZ priklausanti bendrovė Nitro-Chem, šiuo metu Lenkijoje pagaminanti apie 10 000 tonų trotilo per metus. Planuojama, kad Jungtinėje Karalystėje atsirasiantys papildomi pajėgumai siektų dar apie 2 000 tonų per metus.

    Partneriai pabrėžia, kad tai nėra gamybos perkėlimas iš Lenkijos, o papildomų pajėgumų sukūrimas. Tokia diversifikacija, anot projekto šalininkų, didina tiekimo grandinės atsparumą ir mažina riziką, jog kritinė produkcija būtų sutrikdyta vien dėl to, kad visa ji sutelkta vienoje valstybėje.

    „Mes neišvežame gamybos iš Lenkijos. Mes kuriame papildomus pajėgumus“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę atstovai.

    Gynybos planavimo logika siejama su karo Ukrainoje patirtimis: Europos valstybės didina amunicijos ir sprogmenų gamybą, siekdamos atkurti atsargas ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų pajėgumų. Trotilas ir kitos energetinės medžiagos yra vienas svarbiausių amunicijos gamybos komponentų, todėl bet koks gamybos didinimas vertinamas kaip tiesioginis indėlis į kolektyvinę gynybą.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja ir geografinį aspektą: dalies kritinės gamybos dislokavimas toliau nuo rytinės NATO sienos laikomas papildoma saugumo priemone. Tokiu būdu, blogiausio scenarijaus atveju, sumažėtų rizika, kad gamybos pajėgumai taptų lengviau pasiekiamu taikiniu.

    „Turime vertinti visus scenarijus, o gamybos pajėgumų išdėstymas pas strateginį partnerį didina mūsų valstybės atsparumą“, – sakė Lenkijos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    PGZ ir „BAE Systems“ bendradarbiavimas taip pat traktuojamas kaip platesnių pramoninių ryšių gilinimas: greta investicijų numatoma žinių ir praktikos mainai gamybos saugos, procesų valdymo bei technologinės optimizacijos srityse. Tai gali atverti kelią ir kitiems bendriems projektams, susijusiems su gynybos technologijomis.

    Ekspertai pažymi, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu išgyvena spartaus plėtros etapą, o valstybių prioritetas – užsitikrinti ilgalaikes sutartis, žaliavų tiekimą ir patikimus gamybos pajėgumus. Šiame kontekste papildoma trotilo gamyba Jungtinėje Karalystėje gali tapti dar vienu elementu, didinančiu NATO šalių pasirengimą ir tiekimo stabilumą.