Tag: PGZ

  • Lenkija skiria 979 mln zlotų gynybos pramonei: didins „Piorun“ gamybą ir statys „Jelcz“ gamyklą

    Lenkijos vyriausybė paskelbė apie naują didelės apimties investicijų paketą gynybos pramonei – beveik 979 mln. zlotų (apie 230 mln. eurų) bus skirta valstybinei „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) priklausančioms įmonėms „Mesko“ ir „Jelcz“.

    Apie tai pranešė Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, o pasirašytos sutartys, anot jo, turi sustiprinti tiek Lenkijos kariuomenę, tiek vietos pramonės pajėgumus.

    Didžioji dalis lėšų bus nukreipta į dvi kryptis: nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų sistemų „Piorun“ gamybos plėtrą ir naujos karinių sunkvežimių gamyklos steigimą.

    Šie sprendimai svarbūs ne tik gynybos sektoriui – dalis investicijų siejama ir su regiono pramonės atgaivinimu, nes nauja gamyba numatyta bankrutavusios įmonės teritorijoje.

    „Piorun“ gamybą planuoja didinti iki 2028 metų

    Įmonei „Mesko S.A.“ numatyta beveik 369 mln. zlotų parama. Lėšos bus skirtos gamybos linijoms plėsti, kad būtų galima didinti „Piorun“ ir naujesnės versijos „Piorun 2“ gamybą.

    Skelbiama, kad po investicijų metinė „Piorun“ komplektų gamyba iki 2028 metų pabaigos turėtų išaugti iki maždaug 2 500.

    Nauja „Jelcz“ gamykla Racibórze – iki 700 karinių transporto priemonių per metus

    Antram investicijų gavėjui, įmonei „Jelcz“, numatyta 300 mln. zlotų. Tikslas – Racibórze įkurti visiškai naują gamybinį padalinį, iš esmės pastatyti naują gamyklą.

    Planuojama, kad ši gamykla galėtų pagaminti apie 700 karinių transporto priemonių per metus, o jos atidarymas numatomas iki 2029 metų pabaigos.

    Nurodoma, kad finansavimas daugiausia ateis iš Kapitalo investicijų fondo – daugiau nei 668 mln. zlotų, o likusią dalį prie projektų turėtų prisidėti pačios įmonės.

    Bankrutavusios „Rafako“ teritorija gali gauti „antrą gyvenimą“

    „Jelcz“ investicija turi ir papildomą aspektą: nauja gamyba planuojama buvusiuose bankrutavusios bendrovės „Rafako“ cechuose Racibórze. Tai reikštų naujas darbo vietas ir aiškesnę ateitį pramoniniam regionui.

    „Rafako“ ilgus metus gamino katilus elektrinėms ir buvo svarbi energetikos pramonės žaidėja, tačiau sumažėjus užsakymams bendrovė pateko į rimtas finansines problemas. Teigiama, kad 2025 metų sausį teismas galutinai paskelbė įmonės bankrotą, o jos turtas atsidūrė bankroto masėje.

    Ministras W. Balczunas viešai aiškino, kad ieškota išeities, ką daryti su apmirusiomis gamyklos erdvėmis, o sprendimu tapo karinės gamybos perkėlimas. Vietoje energetikos įrangos, anot planų, iš cechų turėtų išriedėti modernios transporto priemonės Lenkijos kariuomenei.

    Taip pat nurodoma, kad 2026 metų birželį „Jelcz“ teisiškai perėmė dalį „Rafako“ turto. Iš penkių didelių gamybinių halų trijose turėtų būti vykdoma sunkvežimių gamyba, dar vienoje numatyta veikla, susijusi su šarvuočiais „Rosomak“, o likusi erdvė turėtų būti skirta darbams su antidronų programa.

  • Lenkijos gynybos pramonė plečia įdarbinimą: patyrusiems specialistams – iki 20 tūkst. zl

    Lenkijos gynybos pramonė intensyvina darbuotojų paiešką – augant užsakymams ir investicijoms, įmonėms reikia vis daugiau žmonių įvairiose srityse. Patyrę specialistai sektoriuje, kaip nurodoma, gali uždirbti net iki 20 tūkst. zlotų bruto per mėnesį.

    Kaip skelbia Bankier.pl, didelės apimties atrankos matomos, pavyzdžiui, Lenkijos ginkluotės grupėje (Polska Grupa Zbrojeniowa), kur šiuo metu dirba apie 23,5 tūkst. darbuotojų. Įmonė, vykdydama naujas investicijas, nuosekliai didina komandą.

    Vien skiltyje „Kariera“ tuo metu buvo skelbiami 242 darbo pasiūlymai. Daugiausia jų – tokiose įmonėse kaip „Jelcz“ (65), „PIT-RADWAR S.A.“ (56) ir „PGZ Stocznia Wojenna“ (28).

    Darbuotojų ieško ir kiti sektoriaus žaidėjai: „Huta Stalowa Wola“, „ROSOMAK S.A.“, „Zakłady Mechaniczne Tarnów“ bei „MESKO“ – bendrai minima 89 pozicijų atranka.

    Kokių specialistų ieško įmonės

    Darbdavių paieškos apima ne tik inžinerines ar gamybines specialybes – sąrašas platus, o daliai pozicijų nebūtinai reikia techninio išsilavinimo. Tarp dažniausiai minimų pareigybių – CNC staklių operatoriai, įvairių specializacijų montuotojai, elektrikai, suvirintojai, automobilių mechanikai.

    Taip pat ieškomi konstruktoriai, projektų inžinieriai, programuotojai, kibernetinio saugumo specialistai, sistemų ir tinklų administratoriai, IT ir SAP analitikai.

    Be techninių vaidmenų, atrankose figūruoja ir kontrolingo, žmogiškųjų išteklių, pirkimų, logistikos, administracijos specialistai, teisininkai, sandėlininkai bei laborantai.

    Atlyginimai: nuo kelių tūkstančių iki 20 tūkst. zlotų

    Remiantis „Grupa Progres“ analize, kurią cituoja Bankier.pl, atlygis Lenkijos gynybos sektoriuje labiausiai priklauso nuo pareigų, patirties ir turimų kvalifikacijų. Minimi pavyzdiniai mėnesiniai bruto atlyginimų rėžiai.

    Gamybinėse pozicijose nurodomi 8–11 tūkst. zlotų bruto per mėnesį. Patyrusiems inžinieriams ir techniniams ekspertams atlygis gali svyruoti labai plačiai – nuo 2 iki 20 tūkst. zlotų bruto.

    Daugiau nei 14 tūkst. zlotų bruto, kaip teigiama, gali uždirbti specialistai, įtraukti į strateginių projektų įgyvendinimą. Didžiausi atlyginimai paprastai siejami su didesne patirtimi, reikalingais leidimais ar specifiniais įgūdžiais, kurių paklausa šiuo metu didžiausia.

  • Lenkija nori gaminti ir prižiūrėti „Shield AI“ X-BAT – „lojalų sparnuotį“ F-35 naikintuvams

    Lenkija siekia ne tik įsigyti, bet ir savo teritorijoje gaminti bei prižiūrėti amerikiečių kuriamą viršgarsinį kovinį droną X-BAT, kuris būtų „lojalus sparnuotis“ naikintuvams F-35. Šį projektą vysto bendrovė Shield AI, o dronui numatomas vertikalus kilimas ir nusileidimas (VTOL) bei autonominis valdymas, paremtas dirbtiniu intelektu.

    Kaip nurodoma pateiktame tekste, JAV karinis jūrų laivynas programai skyrė 150 mln. JAV dolerių, o tiek pat ketina investuoti ir pats gamintojas – taip bendra įsipareigojimų suma išauga iki 400 mln. JAV dolerių. Pirmieji X-BAT skrydžio bandymai planuojami dar šiais metais, o įvedimas į tarnybą numatomas iki 2029 metų.

    Lenkijos pusėje į procesą įsitraukia valstybinės gynybos pramonės įmonės: Lenkijos ginkluotės grupė (PGZ) ir karinės aviacijos gamykla WZL-2. Per tarptautinę gynybos parodą MSPO Kielcuose jos pasirašė ketinimų protokolą su Shield AI dėl gamybos, tiekimo ir eksploatacinės priežiūros pajėgumų kūrimo Lenkijoje.

    Toks modelis Lenkijai reikštų ne vien naują ginkluotės platformą, bet ir pramoninių kompetencijų stiprinimą – nuo gamybos iki remonto, priežiūros ir modernizavimo. Tekste pabrėžiama, kad tai vertinama kaip žingsnis nuo „gatavo sprendimo pirkėjo“ link aktyvaus pramoninio partnerio vaidmens.

    Kas yra X-BAT ir kuo jis išsiskiria

    X-BAT apibūdinamas kaip autonominis daugiafunkcis kovinis orlaivis, galintis kilti ir leistis vertikaliai, todėl jam nebūtini klasikiniai kilimo–tūpimo takai. Tokia savybė leistų veikti nuo laivų, salų ar sunkiai pasiekiamų vietovių, taip išplečiant panaudojimo scenarijus.

    Tekste pateikiami ir baziniai matmenys: sparnų mojis – beveik 12 metrų, ilgis – beveik 8 metrai. Nurodoma, kad X-BAT profilio forma optimizuota viršgarsiniam greičiui – iki 1,2 Macho.

    Taip pat pažymima, kad orlaiviui numatytas GE Aerospace F110 karinis variklis (plačiau žinomas kaip naudojamas ir F-16), o valdymo bei autonomijos funkcijas vykdytų Hivemind sistema. Akcentuojama, kad DI sprendimai leistų veikti net esant intensyviai radioelektroninei kovai, kai trikdoma GPS ar ryšys.

    „Lojalus sparnuotis“ F-35 ir „skraidantis arsenalas“

    Tekste X-BAT pristatomas kaip platforma, galinti papildyti Lenkijos planuojamą F-35 pajėgumą. „Lojalaus sparnuočio“ koncepcija grindžiama tuo, kad pilotuojami naikintuvai veikia kartu su autonominiais bepiločiais, kurie gali perimti dalį rizikingų užduočių.

    Teigiama, kad F-35 dėl stealth reikalavimų vidiniuose skyriuose gali gabenti ribotą raketų skaičių, todėl kartu veikiantys dronai galėtų tapti savotišku „išoriniu arsenalu“. X-BAT vidinės ginkluotės talpos, kaip rašoma, prilygsta F-35 ginkluotės skyriams, o nešama ginkluotės masė nurodoma virš 900 kilogramų.

    Publikacijoje minimi ir pavyzdžiai, kokia ginkluotė teoriškai galėtų būti integruojama: oras–oras raketos AIM-120 AMRAAM ir AIM-174, taip pat tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos, tokios kaip AGM-158 JASSM. Tai pateikiama kaip argumentas, kodėl X-BAT galėtų atlikti tiek apsaugos, tiek smogiamąsias funkcijas.

    Gamyba ir aptarnavimas Lenkijoje – ką tai keistų

    Lenkijos pramoninis įsitraukimas apimtų ne tik pačių platformų gamybą, bet ir eksploatacijos palaikymą. Tekste išskiriama, kad bendradarbiavimas buvo papildytas trišaliu susitarimu tarp WZL, GE Aerospace ir Shield AI dėl variklių aptarnavimo.

    Minima, kad Lenkijoje turėtų atsirasti MRO (priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto) bazė F110 varikliams. Tokie pajėgumai reikštų ilgalaikę kompetenciją ir įtrauktų šalies pramonę į platesnę tiekimo grandinę.

    Taip pat pabrėžiama praktinė priežastis, kodėl „lojalūs sparnuočiai“ patrauklūs: jie galėtų padėti spręsti kiekybinius ir personalo iššūkius karinėse oro pajėgose. Tekste cituojamas buvęs Lenkijos oro pajėgų inspektorius Tomasz Drewniak, perspėjantis apie pilotų trūkumą ir ilgas bei brangias rengimo programas.

    Autonominių dronų panaudojimas, kaip teigiama, teoriškai leistų vienam pilotui valdyti kelias nepilotuojamas platformas, o dalį rizikos perkelti nuo žmonių į techniką. Tuo pat metu tekste primenama, kad ketinimų protokolas dar nėra galutinis pirkimo kontraktas, tačiau ankstyvas įsitraukimas į programą vertinamas kaip strategiškai naudingas.

  • PGZ investicijos buvusio „Rafako“ teritorijose: mokesčių lengvatos iki 90 mln. eurų ir nauja gamyba

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ paskelbė apie planus buvusiose „Rafako“ teritorijose Racibórze plėtoti naujus gamybos pajėgumus, o investicijoms suteiktos reikšmingos mokesčių lengvatos. Katovicų specialioji ekonominė zona pranešė, kad bendra lengvatų suma gali siekti iki maždaug 90 mln. eurų, o planuojamų projektų vertė sudaro apie 300 mln. eurų.

    PGZ teigimu, Racibórze numatoma kurti naują gamyklą, siejamą su „Jelcz“ ir „Rosomak“ gamyba, maksimaliai panaudojant esamą infrastruktūrą ir specialistų kompetencijas. Ši kryptis pristatoma kaip reindustrializacijos žingsnis po „Rafako“ veiklos pabaigos ir bandymas grąžinti pramoninį užimtumą regione.

    „Laikomės įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme įsitraukdami į šį projektą. Artimiausiomis dienomis pasirašysime investicinę sutartį su partneriais, o iki mėnesio pabaigos teismui pateiksime prašymą dėl „Jelcz“ ir RFK sujungimo“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Grupė nurodo, kad su buvusiomis „Rafako“ valdomis susiję teisiniai ir turto įsigijimo klausimai išlieka vienu pagrindinių tempo ribojimų. PGZ akcentuoja, kad pilnam investicijų mastui būtini sprendimai dėl turto įsigijimo, nes kol kas dalis infrastruktūros valdoma ir naudojama kitais teisiniais pagrindais.

    PGZ įmonė „Jelcz“ jau yra gavusi teisinį pagrindą naudotis dalimi turto ir vykdo patalpų pritaikymo darbus planuojamai gamybai. Įmonės vadovybė pabrėžia, kad mokesčių lengvatos yra strategiškai svarbios, nes leidžia daugiau lėšų nukreipti į tolesnius plėtros etapus ir vietos tiekimo grandinę.

    „Galimybė reinvestuoti sutaupytas lėšas leis mums finansuoti kitus projekto etapus ir didinti gamybos pajėgumus. Tai taip pat investicija į regioninę ir vietos tiekimo grandinę“, – sakė „Jelcz“ vadovas Mateuszas Ptakas.

    Planuojama, kad Racibórze artimiausiu metu startuos ir konkreti gamybinė veikla, įskaitant specialiosios paskirties transporto priemonių surinkimą Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. „Rosomak“ vadovybė šį etapą įvardija kaip pereinamąjį tašką iš pasirengimo į realią plėtrą, kuri apims ir jau veikiančius pajėgumus Siemianowice Śląskie, ir naują kryptį Racibórze.

    Mokesčių paskatos apima ne tik Racibórzo projektą. Panašios lengvatos numatytos ir Gliwicų projektui, kur „Bumar-Łabędy“ ketina plėsti šarvuotos technikos gamybos centrą, taip didinant nacionalinės gynybos pramonės gamybinius pajėgumus.

    PGZ komunikacijoje pabrėžiama ir platesnė tendencija: didėjant gynybos finansavimui, vis daugiau dėmesio skiriama pramoniniam pajėgumui, gamybos lokalizavimui ir tiekimo grandinių atsparumui. Grupė taip pat akcentuoja siekį didesnę plėtros dalį finansuoti nuosavomis lėšomis, mažinant priklausomybę nuo tiesioginio biudžeto finansavimo.

    Be investicinių planų, PGZ pranešė apie artėjančią socialinę kampaniją, kuri turėtų skatinti užsakymus nukreipti į Lenkijos gynybos pramonę ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą, kad į saugumą investuojami mokesčių mokėtojų pinigai kuria ilgalaikę ekonominę grąžą. PGZ šiuos projektus pristato kaip praktinį pavyzdį, kaip saugumo poreikiai persipina su pramonės atgaivinimu.

  • „Jelcz“ dvigubina karinių sunkvežimių gamybą: 130 mln eurų investicijos ir planas B tiekimui

    Lengvata mokesčiams – postūmis plėtrai

    Lenkijos karinių sunkvežimių gamintoja „Jelcz“ skelbia apie spartų gamybos didinimą ir naują strateginį planą, kuris turėtų sumažinti riziką vėluoti pristatymus kariuomenei. Bendrovė gavo pelno mokesčio (CIT) lengvatą, kuri leis daugiau lėšų nukreipti į investicijas.

    Įmonės teigimu, ši priemonė aktuali vykdant plėtrą Racibože, kur iki 2029 metų planuojamos išlaidos viršija 570 mln. Lenkijos zlotų. Perskaičiavus, tai sudaro apie 130 mln. eurų, o investicijų apimtis, kaip pabrėžiama, priklausys ir nuo turto perėmimo sąlygų.

    Racibožas kaip planas B kariuomenei

    „Jelcz“ vadovas Mariuszas Ptakas aiškina, kad naujoji vieta Racibože numatoma ne tik kaip laikinas sprendimas gamybos pajėgumams padidinti. Pagrindinis tikslas – užtikrinti tiekimo tęstinumą Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, jei vienoje gamybos vietoje kiltų sutrikimų.

    „Jei vienoje vietoje iškiltų problemų, Racibožas mums yra planas B. Iki šiol tokio saugiklio neturėjome, o tai atsiliepdavo tiekimų vykdymui“, – sakė „Jelcz“ vadovas Mariuszas Ptakas.

    Pasak bendrovės, Racibože pradžioje bus vystomas surinkimas, tačiau ilgalaikis tikslas – pereiti prie pilnos gamybos. Tam būtina sąlyga – objekto, kuris šiuo metu nuomojamas, įsigijimas, nes tik tuomet planuojama pradėti didelės apimties modernizaciją.

    Ką apimtų investicijos ir gamybos tikslai

    Plėtros plane numatomas modernus įrangos parkas, suvirinimo cechai, mechaninio apdirbimo ir štampavimo pajėgumai, taip pat pilno masto dažykla. Įmonė akcentuoja, kad gamykla turėtų nuosekliai evoliucionuoti nuo surinkimo iki savarankiško visų transporto priemonių gamybos ciklo.

    „Jelcz“ tikslas Racibože – pasiekti maždaug 700 transporto priemonių per metus pajėgumą. Įmonė pripažįsta, kad šiuo metu yra susidariusių įsipareigojimų kariuomenei, kuriuos planuojama iš esmės sumažinti per artimiausius kelis ketvirčius.

    Be Racibožo, tęsiami ir kiti projektai: ruošiama nauja gamykla Milošycuose, o esamame padalinyje Jelče-Laskovicuose planuojama pertvarka. Pastaroji vieta ateityje galėtų tapti prototipų kūrimo ir bandymų baze, kad prototipai nebestabdytų pagrindinės gamybos ritmo.

    Spartus augimas ir eksporto ambicijos

    Įmonė skelbia, kad pernai pagamino apie 500 transporto priemonių, o šiemet taikosi į 900–1 000 vienetų. Tai reikštų maždaug dvigubą augimą per metus, kurį „Jelcz“ sieja ir su vidiniais gamybos pokyčiais, ir su bendradarbiavimu su kitais šalies tiekėjais.

    Vadovybė pabrėžia, kad iki šiol eksporto plėtrą ribojo ne produktas, o pajėgumai. Didėjant gamybos apimtims ir atsirandant papildomai gamybos vietai, bendrovė tikisi tapti labiau matoma ir užsienio rinkose, kartu plėsdama produktų portfelį.

    Gynybos pramonės kontekste įmonė taip pat kalba apie tiekimo grandinių trumpinimą ir didesnę komponentų gamybos dalį šalies viduje. Argumentas paprastas: mažiau priklausomybės nuo tarptautinių grandinių reiškia daugiau stabilumo, kai paklausa ir pristatymų terminai yra kritiškai svarbūs.

  • Lenkijos gynybos pramonėje vietinio turinio neužtenka: verslas ragina keisti visą valstybės politiką

    Lenkijoje įsibėgėjanti vietinio turinio politika gynybos pramonėje pristatoma kaip būdas didinti šalies atsparumą ir daugiau vertės palikti vietos ekonomikai. Vis dėlto konferencijoje Katovicuose vykusioje diskusijoje „Pramonė gynybai“ dalis pramonės atstovų įspėjo, kad vien reikalavimų dėl vietinių komponentų nepakaks, jei nebus iš esmės peržiūrėta valstybės pramonės politika.

    Valstybinė Lenkijos ginkluotės grupė PGZ pabrėžė, kad vietinio turinio idėja nėra nukreipta prieš užsienio tiekėjus. Pasak PGZ atstovės, esmė yra įtvirtinti tiekimo grandinėse mažas ir vidutines įmones, kad jos taptų nuolatiniais partneriais, o ne vienkartiniais subrangovais.

    Ne išstumti, o įtraukti

    PGZ atstovai akcentavo, kad gynybos pirkimuose svarbu žiūrėti ne tik į mažiausią kainą, bet ir į ilgalaikį poveikį ekonomikai bei technologiniam savarankiškumui. Vietinio turinio priemonės, jų teigimu, gali sutrumpinti tiekimo grandines ir sumažinti priklausomybę nuo trikdžių, kurie pastaraisiais metais tapo dažnesni visoje Europoje.

    PGZ nurodė, kad jau daugiau kaip metus įvairiuose miestuose rengia susitikimus su vietos verslu ir ieško potencialių tiekėjų. Valstybinė grupė teigė, jog daug jos įmonių po tokių susitikimų pradėjo bendradarbiauti su keliais naujais partneriais, nors patekimas į gynybos sektorių dažnai reiškia griežtus formalius barjerus.

    Verslas mato ploną ledą

    Privataus sektoriaus atstovai kalbėjo, kad vietinio turinio reikalavimai praktikoje gali tapti sunkiai įgyvendinami. PZL Sędziszów vadovas atkreipė dėmesį, jog daug įmonių, norinčių patekti į gynybos tiekimo grandines, susiduria su sertifikavimo, atitikties ir administracinėmis kliūtimis, o dalis jų gali neįvykdyti valstybės nustatytų kriterijų.

    PGZ poziciją ginantys dalyviai pabrėžė, kad vietinis turinys neturėtų būti suvokiamas kaip vartai į rinką, kurie atsiveria tik atitikus visus procentinius rodiklius. Valstybinė grupė akcentavo, jog gynybos pramonė nėra šimtaprocentiškai savarankiška, todėl partnerystė su išoriniais tiekėjais išliks, tačiau siekiama, kad daugiau darbų ir kompetencijų būtų kuriama šalies viduje.

    Raginimai platesnei reformai

    Ponar Wadowice vadovas diskusijoje teigė, kad vien vietinio turinio politika gali neduoti laukto rezultato be „kopernikiškos revoliucijos“ valstybės požiūryje į pramonę. Jo vertinimu, būtini radikalūs biurokratijos mažinimo sprendimai, kitaip mažoms ir vidutinėms įmonėms kelias į gynybos sektorių ir toliau bus pernelyg brangus bei lėtas.

    „Jeigu valstybė nepradės veikti visiškai kitaip, man kyla rimtų abejonių, ar vietinio turinio pastangos mums padės“, – sakė Marekas Warzecha.

    Diskusijoje nuskambėjo ir platesnė mintis, kad gynybos sektorius Lenkijoje turėtų tapti vienu ekonomikos bei technologinės pažangos variklių. Buvęs gynybos srities viceministras Tomaszas Zdzikotas teigė, jog viešajame sektoriuje reikia kultūrinio pokyčio, nes sprendimų priėmėjai dažnai renkasi globalius tiekėjus vien tam, kad išvengtų papildomų klausimų dėl vietinių sprendimų pasirinkimo.

    Kaip galimas sprendimas buvo įvardyta tarpinės institucijos arba „patikimos trečiosios šalies“ idėja, kuri padėtų suderinti kariuomenės poreikius su rinkos galimybėmis ir kartu apsaugotų jautrią informaciją. Kartu pabrėžta, kad tokios priemonės veiks tik tada, jei vietinio turinio kryptis turės ilgalaikį politinį palaikymą, nes gynybos kontraktai paprastai tęsiasi dešimtmečiais.

    Politinis stabilumas, anot dalyvių, yra ypač svarbus tada, kai kalbama apie priverstinės pramoninės partnerystės formas, kurios skirtingais laikotarpiais įgauna naujas išraiškas. Teisininkas Krzysztofas Wiateris pabrėžė, kad be politinio sutarimo vietinio turinio taisyklės gali tapti nepastovios, o tai stabdytų investicijas ir technologijų perkėlimą į šalies vidų.

    Buvęs PGZ vadovas Wojciechas Dąbrowskis priminė, kad panašios krypties politika kitose valstybėse davė rezultatų tik tada, kai buvo nuosekliai tęsiama ir koreguojama pagal rinkos realybę. Kaip pavyzdį jis nurodė Indijos „Make in India“ iniciatyvą, kuri, jo teigimu, per kelerius metus padėjo šaliai pereiti nuo didelio importo prie didesnės vietinės gamybos ir eksporto ambicijų.

    Lenkijos atvejis, pasak diskusijos dalyvių, priklausys nuo to, ar valstybė sugebės suderinti du tikslus: užtikrinti kariuomenei greitą ir patikimą aprūpinimą bei tuo pačiu sukurti sąlygas vietos įmonėms auginti kompetencijas. Jei vietinio turinio reikalavimai virs vien formaliais barjerais, dalis privataus sektoriaus gali likti už borto, o tai sumažintų pačios politikos efektą.

  • Lenkijos gynybos ministerija spartina investicijas: PGZ teiks naujus prašymus ir žada aktyviai naudotis lengvatomis

    Lenkijoje įsigaliojusi speciali tvarka, skirta strateginėms gynybos investicijoms, pradeda veikti ir pramonėje. Lenkijos gynybos ministerija rugsėjo viduryje pirmą kartą suteikė daliai projektų statusą, kuris leidžia greičiau pradėti statybas ir supaprastina administracines procedūras.

    Pirmieji sprendimai pritaikyti keturioms valstybės valdomos Lenkijos ginkluotės grupės PGZ įmonėms. Tarp jų – „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“, o paties koncerno vadovybė skelbia, kad tai tik pradžia.

    Daugiau prašymų ir spartesnės procedūros

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius teigia, kad grupė ir jos įmonės rengia naujus prašymus dėl analogiškų sprendimų. Jo teigimu, mechanizmas svarbus todėl, kad sutrumpina laiką iki realių darbų pradžios, o gynybos pramonėje kiekviena savaitė gali turėti reikšmės.

    „Šiuo mechanizmu naudosimės labai aktyviai, nes nuolat rengiame naujus investicinius projektus ir pereiname į jų sprendimų bei įgyvendinimo etapą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Konkrečių projektų, kuriems suteiktas statusas, nei PGZ, nei ministerija detaliai neįvardijo. Vis dėlto pabrėžiama, kad sprendimai susiję ne su viena atskira investicija, o su kelių projektų paketais, priklausomai nuo įmonės.

    Kas keičiasi pramonei ir valstybei

    Pagal šią tvarką statusą gavusios investicijos gali būti pradėtos greičiau, nes trumpėja leidimų ir derinimų grandinė. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko administraciniams procesams ir daugiau galimybių sparčiai didinti gamybos pajėgumus.

    PGZ vadovas kaip pavyzdį yra minėjęs „Mesko“ planus plėsti amunicijos gamybos infrastruktūrą, įskaitant 155 milimetrų artilerijos šaudmenų komponentus. Šis kalibras yra NATO standartas, todėl gamybos plėtra tiesiogiai siejama su tiekimo saugumu ir pramoniniu savarankiškumu.

    Tokie sprendimai vertinami platesniame kontekste: po Rusijos karo prieš Ukrainą Europos šalys didina gynybos biudžetus, o gamybos „butelio kakleliu“ vis dažniau tampa ne finansavimas, o pajėgumai, žaliavos ir leidimų procesai. Todėl spartinimo priemonės tampa vienu iš būdų greičiau užpildyti sandėlius ir vykdyti ilgalaikius kontraktus.

    Specialioji tvarka ir jos ribos

    Gynybos investicijų spartinimą įtvirtino Lenkijos teisės aktas, taikomas strateginėms ir klestinčioms gynybos bei viešojo saugumo reikmėms. Jis taip pat siejamas su Nacionaline atgrasymo ir gynybos programa Tarcza Wschód, orientuota į infrastruktūrą prie sienos su Rusija ir Baltarusija.

    Numatyta, kad dalis procedūrų gali būti supaprastintos, tačiau investicijos vis tiek turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, ypač tais atvejais, kai galimas poveikis saugomoms teritorijoms, pavyzdžiui, Natura 2000. Taip pat akcentuojama, kad tokie projektai paprastai įgyvendinami valstybės valdomuose ar jos kontroliuojamuose sklypuose.

    PGZ siunčia signalą, kad šia sistema ketina naudotis nuosekliai, o tai gali reikšti tolesnį Lenkijos gynybos pramonės gamybinių pajėgumų augimą. Atsižvelgiant į regiono saugumo situaciją, tokie sprendimai tampa ne tik administracine naujove, bet ir strateginiu instrumentu, leidžiančiu greičiau paversti planus realiais pajėgumais.

  • „PGZ“ plečia gynybos gamybą: beveik 2,3 mlrd. eurų investicijų ir 155 mm amunicijos užsakymai iki 2030

    Lenkijos valstybės valdoma gynybos pramonės grupė „PGZ“ skelbia spartinanti investicijas, kuriomis siekiama sukurti naujus ir išplėsti esamus gamybos pajėgumus. Valstybės turto ministerija nurodė, kad šių projektų bendra vertė siekia apie 2 320 000 000 eurų.

    Ministerija aiškina, kad investicijos vykdomos „PGZ“ ir jos grupės įmonėse, o dalis jų finansuojama iš Kapitalo investicijų fondo. Toks modelis leidžia valstybei nukreipti kapitalą į strateginius projektus, ypač tais atvejais, kai reikalingas greitas pajėgumų didinimas.

    155 mm amunicija iki 2030

    Didelė investicijų dalis siejama su 155 mm kalibro artilerijos amunicijos gamyba – tai NATO standartas, tapęs ypač paklausus po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Pasak ministerijos, dėl produkcijos realizavimo amunicijos srityje sudarytos dvi vykdomosios sutartys, numatančios 155 mm amunicijos tiekimą iki 2030 metų.

    „Bendra šiuo metu „PGZ“ ir „PGZ“ grupės įmonių investicijų vertė, skirta naujiems pajėgumams sukurti ir esamiems padidinti, siekia apie 2,32 mlrd. eurų, o amunicijos srityje sudarytos dvi sutartys dėl 155 mm amunicijos tiekimo iki 2030 metų“, – nurodė Valstybės turto ministerija.

    Ką reiškia Kapitalo investicijų fondas

    Kapitalo investicijų fondas yra valstybinis tikslinis fondas, kurio lėšas administruoja Valstybės turto ministerija. Jo esmė – valstybei, per ministeriją, įsigyjant ar pasirašant akcijas ir dalis, sustiprinti valstybei priklausančių įmonių finansinį pagrindą.

    Praktiškai tai reiškia, kad investiciniai projektai gali būti finansuojami ne vien per įmonių pelną ar skolinimąsi, bet ir per papildomą valstybės kapitalą. Tokia schema dažnai taikoma, kai kalbama apie kritinę infrastruktūrą, tiekimo saugumą ir ilgalaikius pajėgumus, kuriuos sudėtinga greitai sukurti vien rinkos priemonėmis.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Europos gynybos pramonė pastaraisiais metais susiduria su užduotimi didinti gamybos apimtis ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, ypač amunicijos ir komponentų srityse. 155 mm šaudmenų segmentas tapo vienu svarbiausių dėl didelio sunaudojimo ir poreikio užtikrinti tiek kariuomenių atsargas, tiek ilgalaikius kontraktus.

    „PGZ“ sprendimas investuoti į pajėgumus ir turėti ilgalaikį produkcijos realizavimo pagrindą iki 2030 metų rodo, kad Lenkija gynybos pramonę vertina kaip strateginę sritį. Tai taip pat gali stiprinti regiono tiekimo grandines, jei dalis pajėgumų bus orientuota į platesnius NATO poreikius.

  • MON pripažino keturių PGZ įmonių projektus strateginiais: investicijos startuos greičiau

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija (MON) pirmą kartą keturių valstybinės ginkluotės grupės PGZ įmonių investicijoms suteikė „esminių investicijų“ statusą. Jį gavo „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“ projektai, o tai turėtų sutrumpinti administracines procedūras prieš statybų pradžią.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai 2025 metais įsigaliojo specialusis įstatymas, skirtas strateginėms ir esminėms gynybos investicijoms. Pagal jį, gavus tokį statusą, statybos darbus galima pradėti paprasčiau – dažnai pakanka tik informuoti vaivadą ir vaivadijos statybos priežiūros inspekciją.

    Kas keičiasi įmonėms?

    Esminių investicijų statusas Lenkijoje reiškia greitesnį kelią nuo projekto parengimo iki realių darbų aikštelėje. PGZ argumentuoja, kad tai leis sparčiau plėsti infrastruktūrą, didinti gamybos pajėgumus ir stiprinti technologines kompetencijas, kurios svarbios kariuomenės aprūpinimui.

    Toks reguliavimas atspindi platesnę Europos tendenciją: gynybos pramonė vis dažniau traktuojama kaip kritinė infrastruktūra, kuriai taikomi pagreitinti sprendimai. Pastaraisiais metais ES ir NATO valstybės akcentuoja amunicijos, oro gynybos ir jūrinių technologijų gamybos didinimą, nes išryškėjo tiekimo grandinių ir pajėgumų trūkumai.

    Ką gamina šios keturios įmonės?

    „PIT-Radwar“ siejama su radarų ir oro gynybos sprendimais, todėl greitesnės investicijos gali būti reikšmingos modernizuojant Lenkijos priešlėktuvinius pajėgumus. „Mesko“ yra viena svarbiausių amunicijos ir raketinės ginkluotės gamintojų, o „Nitro-Chem“ specializuojasi sprogmenų bei jų komponentų srityje.

    „OBR CTM“ (Gdynėje veikiantis jūrinių technologijų centras) dirba su sprendimais, aktualiais kariniam laivynui ir jūrinei gynybai. PGZ viešai pabrėžia, kad būtent šių bendrovių kompetencijos yra strategiškai svarbios, todėl sprendimas traktuojamas kaip signalas apie ilgalaikę valstybės paramą gamybos plėtrai.

    „Šiandien MON speciali komanda pirmą kartą suteikė esminių investicijų statusą gynybos poreikiams. Sveikinimai „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“,“ – sakė gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kokios ribos taikomos „esminėms investicijoms“?

    Specialusis įstatymas numato, kad tokie projektai gali būti vykdomi tik valstybei priklausančiuose sklypuose arba teritorijose, kurios yra perduotos nuolatiniam valdymui ar ilgalaikei nuomai gynybos ir vidaus reikalų struktūroms, joms pavaldžioms įstaigoms ar specialiosioms tarnyboms. Praktikoje tai riboja galimybes rinktis vietą, bet kartu supaprastina sprendimus dėl žemės nuosavybės.

    Įstatymas taip pat palieka aplinkosauginius „saugiklius“ – kai kuriais atvejais vis tiek gali prireikti regioninės aplinkos apsaugos institucijų sprendimų, pavyzdžiui, jei projektas turėtų neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Tačiau bendras tikslas – kad gynybos pajėgumams svarbūs objektai neužstrigtų dėl ilgo derinimų ciklo.

    MON sprendimas dėl PGZ įmonių investicijų laikomas precedentu, kuris gali atverti kelią panašiems statusams ir kitiems gynybos pramonės projektams. Tai ypač aktualu, kai Lenkija ir kitos regiono valstybės siekia greičiau didinti amunicijos, jutiklių, oro gynybos ir jūrinių sprendimų gamybą, reaguodamos į saugumo situaciją Rytų Europoje.

  • Lenkija planuoja įsigyti keturis „Airbus“ A330 MRTT: kodėl jų priežiūrai Okęcie pritrūks vietos

    Lenkijos gynybos ministerija derasi dėl keturių daugiafunkcių transporto ir oro papildymo degalais lėktuvų „Airbus“ A330 MRTT įsigijimo iki 2030 metų. Šios platformos būtų skirtos karių ir krovinių pervežimui, medicininei evakuacijai bei kitų orlaivių degalų papildymui ore.

    Projektui numatoma pasitelkti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentą SAFE, kuriuo siekiama palengvinti bendrus Europos gynybos pirkimus. Kartu su Lenkija analogiškus A330 MRTT planuoja įsigyti ir Ispanija, todėl derybos vyksta platesniame bendradarbiavimo kontekste.

    Kur bus atliekami sunkieji patikrinimai?

    Derybose aptariamas ne tik orlaivių pirkimas, bet ir jų techninės priežiūros apimtis bei vieta. A330 MRTT priklausys didžiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų orlaivių kategorijai, todėl priežiūrai reikalinga infrastruktūra tampa vienu svarbiausių klausimų.

    „Airbus“ vadovas Lenkijoje Sebastianas Magadzio teigė, kad dėl techninės priežiūros vyksta pažengusios derybos su Bydgoščiuje veikiančia įmone Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, priklausančia gynybos pramonės grupei PGZ. Galutinė darbų apimtis, anot jo, priklausys nuo susitarimų, kuriuose dalyvauja ir Lenkijos oro pajėgos, ir pramonė, ir tiekėjas.

    „Dėl priežiūros esame pažengusiose derybose su WZL2 Bydgoščiuje, priklausančia PGZ. O konkreti priežiūros, remonto ir modernizacijų apimtis Lenkijoje priklausys nuo tolesnių derybų su trimis pusėmis“, – sakė Sebastianas Magadzio.

    Okęcie patirtis ir infrastruktūros riba

    „Airbus“ Lenkijoje turi bazę Varšuvoje, kur jau daugiau nei dešimtmetį aptarnaujami lengvieji transporto lėktuvai C-295M, dažnai vadinami CASA. Varšuvos centras prižiūri ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių C-295M orlaivius, o tai sukūrė tvirtą patirties pagrindą.

    Vis dėlto A330 MRTT dydis riboja galimybes Varšuvos Okęcie teritorijoje. A330 MRTT sparnų mojis siekia daugiau nei 60 metrų, o fiuzeliažo ilgis yra beveik 59 metrai, todėl sunkiesiems patikrinimams reikia itin didelio angaro ir atitinkamos logistikos.

    „Sunkieji patikrinimai, atliekami po ketverių ar aštuonerių eksploatacijos metų, greičiausiai bus perkelti į Bydgoščių, nes „Airbus Poland“ neturi tinkamos infrastruktūros ir angaro dydžio tokiems darbams“, – aiškino Sebastianas Magadzio.

    Pasak jo, Okęcie tiesiog nėra pakankamai vietos pastatyti tokio masto angarą. Bydgoščius šiuo požiūriu vertinamas kaip logiška alternatyva, ypač atsižvelgiant į vietos įmonės patirtį aptarnaujant C-130 „Hercules“ tipo transporto lėktuvus.

    Kodėl A330 MRTT svarbūs?

    MRTT tipo orlaiviai sukurti iš plataus fiuzeliažo keleivinių lėktuvų, pritaikant juos karinėms užduotims. A330 MRTT gali būti greitai sukonfigūruotas krovinių gabenimui, keleivių transportui arba medicininei evakuacijai, o tuo pačiu metu išlieka pilnavertė degalų papildymo ore platforma.

    Lenkijai tai reikštų didesnį strateginį mobilumą ir galimybę ilgiau ore išlaikyti naikintuvus ar kitus orlaivius, ypač pratybų ir sąjungininkų operacijų metu. Toks pajėgumas taip pat stiprina sąveikumą su NATO partneriais, kurie MRTT tipo platformas naudoja kaip vieną pagrindinių logistikos ir oro operacijų atramų.

    Kol kas galutiniai sprendimai dėl aptarnavimo modelio dar nėra priimti, tačiau kryptis aiškėja: lengvesnės priežiūros ir mobilios techninės komandos galėtų remtis Varšuvos kompetencija, o sunkesni darbai labiau tikėtini Bydgoščiuje. Tai leistų Lenkijai turėti ne tik naują didelį orlaivį, bet ir vietinę kompetenciją jo eksploatacijai per visą tarnybos laikotarpį.