CP v2

Tag: PGZ

  • Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija galutinai nusprendė neperduoti Ukrainai likusių savo naikintuvų MiG-29. Apie tai viešai kalbėdamas pareiškė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, aiškindamas, kad derybos dėl papildomos partijos nutrūko.

    Pasak ministro, Varšuva siūlė mainų principu paremtą susitarimą, kurį neformaliai įvardijo kaip „MiG-29 mainais už dronus“. Lenkijos planas esą buvo perduoti iki 9 senesnių MiG-29, o Ukraina turėjo suteikti technologines žinias ir patirtį bepiločių srityje.

    „Ukraina iš pradžių sutiko, bet susitarimų neįgyvendino, todėl MiG-ų Ukrainai nebus“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija anksčiau jau perdavė Ukrainai 14 MiG-29, kurie buvo reikšminga parama oro gynybai, ypač intensyvių raketų ir dronų atakų fone. Ukrainos komentatoriai pažymi, kad papildomi orlaiviai būtų padėję kompensuoti netektis ir didinti parengtį, tačiau šiuo metu prioritetu tampa turimų lėktuvų išlaikymas ore.

    Ukrainos viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų: dalis analitikų jį vertina kaip politinį signalą apie atvėsusius santykius, kiti akcentuoja pragmatinę pusę. Pastaroji siejama su tuo, kad Lenkijos gynybos pramonė siūlo alternatyvią paramą, kuri gali būti ne mažiau svarbi už naujus orlaivius.

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi prisidėti prie Ukrainos orlaivių techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos užtikrinimo. Tai ypač aktualu Ukrainai pereinant prie mišrios aviacijos struktūros, kai greta sovietinės kilmės MiG-29 vis didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir Vakarų naikintuvai F-16.

    „Šiandien taip pat aptariame Ukrainos F-16 ir MiG-29, kuriuos Ukrainai pristatė mūsų partneriai, paramą, remontą ir priežiūrą“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Toks techninės priežiūros modelis gali tapti kritiškai svarbus, nes karo sąlygomis aviacijos pajėgumą lemia ne tik turimų lėktuvų skaičius, bet ir atsarginių dalių tiekimas, remonto grandinės, variklių resursai bei galimybė greitai grąžinti orlaivius į rikiuotę. Praktikoje tai neretai reiškia, kad patikimas servisas gali turėti panašų efektą kaip ir keli papildomi lėktuvai.

    Oficialios Kyjivo reakcijos į Lenkijos ministro pareiškimus viešai kol kas nebuvo. Vis dėlto situacija rodo, kad net ir esant politinių nesutarimų rizikai, karinė-techninė partnerystė gali būti tęsiama kitomis formomis, ypač ten, kur abiejų pusių interesas yra apčiuopiamas ir tiesiogiai susijęs su gynybiniais pajėgumais.

  • PERN plečia valdybą nuo liepos 1 dienos: prisijungė Jakubas Dulski, buvęs PGZ ir PZU vadovas

    Nauja kadencija ir platesnė komanda

    PERN eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė nuo liepos 1 dienos naujai kadencijai paskirti bendrovės valdybą. Kartu buvo išplėsta valdybos sudėtis, o nauju nariu tapo Jakubas Dulski.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad susirinkimas patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitas ir suteikė valdybos bei stebėtojų tarybos nariams patvirtinimą už pareigų vykdymą. Po sprendimų PERN valdyba dirba penkių narių sudėtyje.

    Kas yra Jakubas Dulski?

    Pasak PERN, į valdybą prisijungęs Jakubas Dulski yra baigęs Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetą. Anksčiau jis dirbo Lenkijos teisingumo ministerijoje ir Ministrų tarybos pirmininko kanceliarijoje.

    „Prie PERN valdybos prisijungė ponas Jakubas Dulski“, – pranešė bendrovė.

    PERN nurodo, kad Dulski buvo valdybos departamento direktorius Lenkijos gynybos pramonės grupėje PGZ, vėliau ėjo Pramonės plėtros agentūros viceprezidento pareigas. Pastaruoju metu jis dirbo draudimo grupės PZU prezidento patarėju.

    Strateginė reikšmė energetiniam saugumui

    PERN yra strateginė Lenkijos valstybės valdoma bendrovė, svarbi šalies energetiniam saugumui. Ji atsakinga už naftos transportavimą vamzdynais į perdirbimo gamyklas ir už naftos bei degalų atsargų kaupimą ir saugojimą.

    Bendrovė valdo daugiau kaip 2 500 kilometrų naftos ir naftos produktų vamzdynų tinklą. Taip pat ji eksploatuoja 19 degalų bazių, kurių bendra talpa viršija 2 800 000 kubinių metrų.

    PERN administruoja ir keturias naftos bazes, kurių bendra talpa viršija 4 200 000 kubinių metrų. Tokia infrastruktūra leidžia užtikrinti tiekimo stabilumą bei greičiau reaguoti į rinkos ar geopolitinius sutrikimus.

  • Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Eurosatory 2026 Paryžiuje

    Parodoje „Eurosatory 2026“ Paryžiuje Lenkijos gynybos pramonė siekia parodyti, kad gali pasiūlyti ne tik pavienius ginklus, bet ir pilnus sprendinius sausumos bei oro pajėgoms. Didžiausią dėmesį traukia valstybinis koncernas PGZ ir privati WB Group, kuri specializuojasi bepiločiuose sprendimuose.

    Ši paroda tradiciškai laikoma viena svarbiausių Europoje, kur vyksta ne vien technologijų pristatymai, bet ir derybos dėl eksporto bei bendrų gamybos programų. Pastaraisiais metais didžiausią paklausą skatina karas Ukrainoje ir spartus Europos šalių gynybos biudžetų augimas.

    PGZ akcentuoja sausumos techniką

    PGZ stende pristatomi įvairių grupės įmonių gaminiai, kuriuos kuria ir gamina tokios bendrovės kaip Mesko, PIT-Radwar, Huta Stalowa Wola ir Belma. Lenkija siekia pabrėžti, kad gali pasiūlyti modernizacijos kelią nuo atskirų sistemų iki integruotos ginkluotės.

    Vienas ryškiausių eksponatų yra vadinamasis eksporto „Borsuk“ variantas, kuriame derinama lenkiška vikšrinė platforma su slovakišku nuotoliniu bokšteliu. Tokia koncepcija siunčia aiškią žinutę pirkėjams: bazinė platforma gali būti pritaikoma skirtingiems bokšteliams ir ginkluotei, priklausomai nuo šalies poreikių.

    Paryžiuje taip pat pristatomas ratinis taktinės paskirties 4×4 šarvuotis „Waran“ su nuotoliniu ginklo moduliu, kurį galima komplektuoti 30 arba 40 mm kalibro automatine patranka. Platforma sukurta bendradarbiaujant su Čekijos partneriais, o eksportui svarbu tai, kad modulinė architektūra leidžia greitai keisti konfigūracijas.

    „Piorun“ ir kova su dronais

    Didelį susidomėjimą kelia Mesko gaminamas nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas „Piorun“, jau eksportuotas į kelias Europos šalis ir Ukrainą. Šių sistemų paklausa išaugo dėl poreikio turėti mobilią, palyginti nebrangią oro gynybą, kuri galėtų dengti tiek padalinius, tiek kritinę infrastruktūrą.

    Lenkijos gamintojai parodoje akcentuoja ir prieštankinius sprendimus, įskaitant lazeriu valdomos raketos eksporto versiją „Jack-S“, kuri siejama su „Pirat“ projektu. Tokios sistemos atitinka tendenciją, kai kariuomenės ieško lengvesnių, pėstininkams pritaikytų priemonių, galinčių papildyti brangesnes sunkias prieštankines raketas.

    Kita ryški kryptis yra kova su bepiločiais. PIT-Radwar demonstruoja radarų sprendimus, skirtus mažiems dronams aptikti, o tokie produktai ypač aktualūs dėl sparčiai išplitusių mažų, pigiai gaminamų bepiločių, kurie dažnai naudojami žvalgybai ir atakoms.

    Belma pristato nuotoliniu būdu valdomas sausumos platformas ir minavimo sprendinius, kurie atspindi dar vieną aktualią pamoką iš šiuolaikinių konfliktų: autonomiškos arba nuotolinės sistemos mažina riziką kariams ir leidžia užduotis atlikti ten, kur žmogui būtų pernelyg pavojinga.

    WB Group daugiausia dėmesio skiria bepiločių ekosistemai, tarp jų ir „Warmate“ klajojančiai amunicijai bei žvalgybiniams dronams „FlyEye“ ir „FT5 Łoś“. Tokie sprendimai atitinka rinkos kryptį, kai valstybės perka ne vien atskirus dronus, o visą grandinę nuo sensorių iki ryšio, valdymo ir duomenų perdavimo sistemų.

    Ekspertai pabrėžia, kad gynybos pramonėje vis svarbesnės tampa gamybos apimtys ir tiekimo grandinių patikimumas. Todėl parodose kaip „Eurosatory“ gamintojai konkuruoja ne tik techninėmis charakteristikomis, bet ir gebėjimu greitai pristatyti užsakymus, užtikrinti aptarnavimą bei gamybos lokalizavimą partnerių šalyse.

  • Lenkijos ir Čekijos gynybos pramonė jungiasi: Lenkijoje planuoja gaminti variklius karinei technikai

    Lenkijos ir Čekijos gynybos pramonės įmonės plečia bendradarbiavimą: čekų grupė CSG per savo padalinį Lenkijoje pasirašė ketinimų protokolą su WSK PZL-Kalisz, priklausančia Lenkijos gynybos koncernui PGZ. Susitarimo tikslas – Lenkijoje vystyti variklių ir kitų jėgos pavaros komponentų gamybą aukšto mobilumo karinėms platformoms.

    Tokio tipo technika skirta veikti sudėtingomis sąlygomis, kur įprasti visureigiai ar sunkvežimiai dažnai praranda pravažumą. Gamyba Lenkijoje leistų trumpinti tiekimo grandines, spartinti remonto ciklus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, ypač kai Europoje auga paklausa gynybos pramonei.

    Technologijų perdavimas ir serviso centras

    Pagal ketinimų protokolą CSG deklaruoja technologijų perdavimą, kuris turėtų padėti Lenkijos pramonei įsisavinti modernesnių jėgos agregatų gamybą. Numatyta, kad Kalisze atsirastų ne tik gamybos kompetencijos, bet ir komponentų serviso bei modernizacijos pajėgumai, orientuoti į Lenkijos kariuomenės poreikius.

    „Toliau giliname bendradarbiavimą su Lenkijos gynybos pramone. WSK PZL-Kalisz turi turtingą istoriją ir didelį potencialą“, – sakė CSG Polska operacijų vadovas Łukasz Malicki.

    Toks modelis, kai gamyba derinama su vietiniu remontu ir modernizacija, tampa vis svarbesnis valstybėms, siekiančioms didesnio operacinio savarankiškumo. Praktikoje tai reiškia greitesnį detalių tiekimą, aiškesnį atsarginių dalių planavimą ir daugiau kontrolės visame gyvavimo cikle – nuo pagaminimo iki atnaujinimų.

    Platesnė kryptis – nuo sausumos iki dronų

    Šis susitarimas siejamas su anksčiau pasirašyta CSG ir PGZ bendradarbiavimo kryptimi, kuri apima ne tik sausumos platformas. Tarp minimų sričių – bendri projektavimo ir gamybos darbai, susiję su varikliais bepiločiams orlaiviams bei naujos kartos sparnuotosioms raketoms.

    WSK PZL-Kalisz nurodo turinti ilgametę patirtį variklių gamyboje, aptarnavime ir modernizacijoje įvairioms karinėms platformoms, o taip pat vykdanti užsakymus Lenkijos gynybos institucijoms. Įmonė pabrėžia, kad esama infrastruktūra ir specialistų komanda sudaro prielaidas didinti apimtis ir plėsti veiklą.

    Europos kontekste tokie susitarimai atspindi platesnę tendenciją stiprinti regioninius pramonės pajėgumus ir kurti atsparesnes tiekimo grandines. Gynybos sektoriuje tai ypač aktualu dėl didėjančių užsakymų, ilgesnių gamybos eilių ir poreikio kuo daugiau kritinių kompetencijų turėti arčiau galutinio naudotojo.

  • Naujas neardomųjų bandymų centras „Gamrat“: RTG laboratorija per 9 mėnesius stiprina gynybos pramonę

    Lenkijos specialiosios gamybos bendrovėje „Gamrat“ Jasle pradėjo veikti naujas Neardomųjų bandymų centras, skirtas pramoninei radiografijai ir kokybės kontrolei. Laboratorija leis tikrinti, be kita ko, raketinių variklių komponentus, aukštos energijos gaminius ir kompozitiniais degalais paremtas pavaros sistemas.

    Projekto esmė – iki šiol naudotos RTG patikros grandies modernizavimas ir išplėtimas, pereinant nuo vienos rankiniu būdu valdomos darbo vietos prie visiškai automatizuoto sprendimo. Naujasis kompleksas sudarytas iš trijų nepriklausomų rentgeno kabinų, kurios leidžia lygiagrečiai vykdyti patikras ir didinti pralaidumą.

    Kaip veikia atnaujinta RTG patikra

    Sistema integruota su bendra transportavimo įranga, kuri automatizuotai atlieka palečių užkrovimą, pozicionavimą ir iškrovimą be operatoriaus įsikišimo. Valdymo algoritmai paskirsto srautus pagal tuo metu laisvas kabinas ir subalansuoja apkrovą, kad būtų mažiau prastovų.

    Radiografinė programinė įranga užtikrina vaizdinimo kokybės kontrolę, parametrų fiksavimą ir automatinį patikros dokumentavimą. Tokia praktika gynybos ir aviacijos tiekimo grandinėse svarbi ne tik dėl atsekamumo, bet ir dėl rezultatų pakartojamumo, kai gaminiai tikrinami skirtingais etapais ar skirtingose vietose.

    Reikšmė gynybos pramonei

    Neardomieji bandymai yra vienas kritinių žingsnių, kai reikia patikimai įvertinti detalių vidinę struktūrą jų neardant, ypač dirbant su sudėtingais metalų lydiniais ar kompozitais. Tokie sprendimai mažina riziką gamyboje, sutrumpina broko nustatymo laiką ir padeda greičiau patvirtinti gaminius serijinei gamybai.

    Centro atidarymas siejamas su platesniu tikslu didinti regiono gamybos ir tyrimų pajėgumus bei trumpinti terminus, kurie tampa esminiai sparčiai augant užsakymams gynybos sektoriuje. Skelbiama, kad investicija įgyvendinta per 9 mėnesius, o didžiąją darbų dalį atliko vietos pramonė.

    „Naujo Neardomųjų bandymų centro atidarymas didina ne tik „Gamrat“ tyrimų ir gamybos potencialą, bet ir visos PGZ grupės pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos pramonės grupės vadovas Adam Leszkiewicz.

    Projekto rangovu įvardijama Lenkijos bendrovė „Casp System“, dirbanti neardomųjų bandymų infrastruktūros srityje. Investicijos vertė siekė apie 2 500 000 eurų, o finansavimas, kaip nurodoma, buvo užtikrintas iš įmonės lėšų, akcentuojant vietos tiekimo grandinę.

    „Gamrat“ specializuojasi kietojo raketinio kuro, artilerinių ir minosvaidžių parakų bei pirotechnikos gamyboje, taip pat turi laboratorinę bazę fizikinėms ir cheminėms savybėms analizuoti. Naujas centras turėtų papildyti šiuos pajėgumus, sustiprindamas gaminių kontrolę nuo ankstyvų etapų iki galutinės patikros.

  • Čekija išbandė pirmą „Embraer“ C-390 Millennium: lėktuvas vėluoja, bet vilioja ir Lenkiją

    Pirmasis skrydis Brazilijoje

    Čekijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmasis transporto lėktuvas C-390 Millennium artėja prie realios tarnybos pradžios: Brazilijoje, gamintojo bandymų programoje, įvyko pirmasis šiai šaliai skirto orlaivio skrydis. Socialiniame tinkle X paskelbtuose įrašuose buvo matyti skrydžio vaizdai ir nuotraukos iš gamyklos.

    Pasak ministerijos, orlaivis į Čekiją turėtų atskristi metų viduryje. Tai reiškia, kad ankstesnis planas, numatęs pristatymą dar 2025 metais, nebuvo įgyvendintas, tačiau institucija teigia apie terminų pokytį žinojusi iš anksto.

    Ką gali C-390 Millennium

    „Embraer“ C-390 Millennium dažniausiai pristatomas kaip daugiafunkcis vidutinio dydžio karinis transporto lėktuvas, skirtas ne vien karių perdislokavimui. Juo galima gabenti ir sunkesnę karinę įrangą, o taip pat vykdyti užduotis, kurioms reikalingas greitas reagavimas.

    Gamintojo skelbiamoje specifikacijoje nurodoma, kad maksimalus krovinio svoris siekia iki 26 tonų, o desantininkų kabinoje telpa iki 64 pilnai ekipuoti kariai. Priklausomai nuo krovinio, skrydžio nuotolis gali siekti apie 2 000 kilometrų su pilna apkrova, apie 2 720 kilometrų su 23 tonomis ir daugiau nei 5 000 kilometrų su 14 tonų kroviniu.

    Čekijos gynybos ministerija yra minėjusi, kad platforma gali būti naudinga ir civilinėms ar mišrioms užduotims, pavyzdžiui, paieškos ir gelbėjimo operacijoms bei gaisrų gesinimui. Toks požiūris atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje pirmenybę teikti universaliems sprendimams, kurie tinka ir gynybai, ir krizių valdymui.

    Sutartis ir bazė Prahoje

    Čekija sutartį dėl dviejų „Embraer“ C-390 Millennium įsigijimo su Brazilijos gamintoju pasirašė 2024 metų spalį. Pagal planą, perėmus orlaivius, jie turėtų papildyti 24-ąją transporto aviacijos bazę.

    Ši bazė įsikūrusi Prahos Kbely oro uoste, iš kurio naujieji lėktuvai vykdytų numatytas transporto užduotis, įskaitant karių ir sunkiosios technikos pervežimą. Tokia dislokacija leidžia patogiai organizuoti skrydžius tiek šalies viduje, tiek į tarptautines operacijų zonas.

    Ar C-390 sudomins Lenkiją?

    „Embraer“ neslepia, kad C-390 Millennium mato ir kaip potencialų pasirinkimą Lenkijai. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija 2024 metų pavasarį viešai nurodė, kad vykdomos analizės dėl strateginio nuotolio oro transporto, medicininės evakuacijos ir degalų papildymo ore pajėgumų įsigijimo.

    Nuo to laiko galutinių sprendimų nebuvo paskelbta, tačiau gamintojas stiprina savo pozicijas regione per pramoninio bendradarbiavimo kryptį. Skelbta, kad 2025 metų gruodį Varšuvoje pasirašyti ketinimų dokumentai su Lenkijos gynybos pramonės grupe PGZ, kuri būtų viena svarbiausių partnerių, jei Lenkija pasirinktų C-390 programą.

    Toks gamintojo žingsnis atspindi platesnę Europos gynybos rinkos logiką, kur pirkėjai vis dažniau prašo ne tik orlaivio, bet ir aiškaus aptarnavimo, mokymų bei pramoninio dalyvavimo paketo. Čekijos pirmojo lėktuvo skrydis šiuo požiūriu tampa svarbiu signalu, kad programa juda į praktinį etapą, nors grafikas ir koreguojamas.

  • „Grupa Azoty“ stebėtojų tarybos pirmininkas traukiasi: įvardijo priežastis ir datą

    Lenkijos chemijos koncernas „Grupa Azoty“ pranešė, kad Adamas Leszkiewiczius atsistatydina iš bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigų ir kartu atsisako stebėtojų tarybos pirmininko posto. Sprendimas pateiktas gegužės 14 dieną, o įsigalios gegužės 31 dieną 2026 metais.

    Bendrovės pranešime nurodoma, kad A. Leszkiewiczius kaip tokio žingsnio priežastis įvardijo itin intensyvius profesinius iššūkius ir didelį užduočių kiekį kasdieniame darbe. Taip pat akcentuota, kad balandžio 29 dieną stebėtojų taryba įvertino įmonės ataskaitas, užbaigusias 2025 metus.

    Kas yra Adamas Leszkiewiczius

    A. Leszkiewiczius į „Grupa Azoty“ stebėtojų tarybą įėjo gegužės 15 dieną 2025 metais ir iš karto tapo jos pirmininku. Iki tol, nuo kovo 2024 metų, jis vadovavo įmonei kaip valdybos pirmininkas, tačiau šias pareigas paliko 2025 metų gegužę.

    Po pasitraukimo iš „Grupa Azoty“ vadovo posto jis perėjo į Lenkijos gynybos pramonės grupę PGZ, kur tapo jos vadovu. Tai viena svarbiausių Lenkijos valstybės kontroliuojamų gynybos sektoriaus grupių, todėl pareigų apimtis ir atsakomybių mastas paprastai yra itin dideli.

    Patirtis viešajame sektoriuje ir pramonėje

    Vadovas yra sukaupęs patirties tiek viešajame administravime, tiek valstybės valdomose bendrovėse ir chemijos pramonėje. 2007–2009 metais jis ėjo valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas Ministrų kabineto kanceliarijoje, vėliau dirbo Valstybės iždo ministerijoje.

    Nuo 2012 metų A. Leszkiewiczius buvo siejamas su „Grupa Azoty“ struktūromis, įskaitant darbą Kędzierzyno azoto gamykloje, kur ėjo generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas. Jis taip pat vadovavo su chemijos pramone susijusioms sektoriaus organizacijoms, todėl yra gerai žinomas pramonės ir valstybės valdomų įmonių aplinkoje.

    Ką tai reiškia „Grupa Azoty“

    Stebėtojų tarybos pirmininko pasikeitimas paprastai laikomas reikšmingu valdysenos įvykiu, nes ši institucija prižiūri strateginius sprendimus, finansinių rezultatų vertinimą ir vadovybės darbo kontrolę. Nurodyta įsigaliojimo data leidžia manyti, kad iki gegužės pabaigos bus užtikrintas pareigų perdavimas ir tęstinumas.

    Įmonė kol kas nepaskelbė, kas galėtų pakeisti A. Leszkiewiczių šiose pareigose. Rinkoje tokie pokyčiai dažnai vertinami per korporatyvinės valdysenos stabilumo prizmę, ypač kai kalbama apie dideles valstybės kontroliuojamas pramonės grupes.

  • „Nitro-Chem“ gamins „Hydra“ 70 mm raketas Lenkijos kariuomenei: susitarimas su JAV partneriais

    „Nitro-Chem“ gamins „Hydra“ 70 mm raketas Lenkijos kariuomenei: susitarimas su JAV partneriais

    Bydgoščiuje veikianti gynybos pramonės bendrovė „Nitro-Chem“, priklausanti Lenkijos ginkluotės grupei PGZ, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl 70 mm „Hydra“ raketų gamybos. Sutartis sudaryta Varšuvoje su „General Dynamics Ordnance and Tactical Systems“ ir „Paramount Enterprises“.

    PGZ teigimu, projektas gali tapti reikšmingu žingsniu kuriant Lenkijoje gamybos ir logistikos centrą, kuris užtikrintų stabilų šių raketų tiekimą šalies ginkluotosioms pajėgoms. Pirmiausia jis siejamas su Lenkijos užsakytu 96 atakos sraigtasparnių AH-64E „Apache“ paketu, kuriam tokio tipo amunicija yra viena iš standartinių opcijų.

    Kam reikalingos „Hydra“ raketos?

    70 mm „Hydra“ raketos yra plačiai naudojama, palyginti nebrangi nenaudomos valdymo sistemos (nevaldomų) raketų šeima, dažniausiai leidžiama iš sraigtasparnių ir lengvųjų orlaivių. Pastaraisiais metais augant bepiločių grėsmei, daug dėmesio skiriama ir valdomoms šių raketų versijoms su papildomais valdymo moduliais, leidžiančiais tiksliau smogti mažesnėmis sąnaudomis.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius pabrėžė, kad „Hydra“ raketos gali būti naudojamos ne tik „Apache“ ginkluotei, bet ir kaip ekonomiškesnis sprendimas kovoje su dronais, kai prireikia didelio šaudmenų kiekio. Toks argumentas tampa vis aktualesnis NATO šalims, ieškančioms būdų subalansuoti brangių sistemų panaudojimą ir masinių taikinių neutralizavimą.

    „Tai didelė galimybė „Nitro-Chem“ dėl kelių priežasčių: „Hydra“ gali tapti „Apache“ ginkluote, ji pasiteisina kaip pigesnis sprendimas prieš dronus, o jos naudojimą matome ir kare Ukrainoje“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Gamyba: nuo surinkimo iki lokalizacijos

    Pagal planuojamą schemą pradiniame etape „Nitro-Chem“ turėtų vykdyti „Hydra“ 70 mm raketų surinkimą iš komponentų, kuriuos tiektų JAV partneriai. Vėliau numatomas laipsniškas gamybos lokalizavimas, įtraukiant daugiau Lenkijos tiekėjų ir kitų PGZ grupės įmonių.

    Tokio modelio tikslas – per kelerius metus sukaupti daugiau technologinių ir pramoninių kompetencijų šalies viduje bei sumažinti priklausomybę nuo importo, ypač geopolitinės įtampos ar tiekimo grandinių sutrikimų atvejais. Taip pat neatmetama galimybė ateityje dalį pajėgumų skirti sąjungininkų poreikiams, jei susidarytų paklausa regiono rinkoje.

    „Paramount Enterprises“ vadovas Johnas Coney pabrėžė, kad didelės apimties programoms būtina griežta tiekimo grandinės ir logistikos koordinacija. Jo teigimu, bendrovė yra pasirengusi remti ilgalaikį šių pajėgumų vystymą Lenkijoje, stiprinant transatlantinį pramoninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas PGZ grupėje

    „Nitro-Chem“ yra viena žinomiausių PGZ grupės bendrovių, siejama su sprogmenų ir su jais susijusių sprendimų gamyba bei eksportu. PGZ komunikacijoje nurodoma, kad įmonės produkcija pasiekia daugelį rinkų, o tarp klientų minima ir Šiaurės Amerika bei Europa.

    Tuo pat metu įmonėje vyksta valdymo pokyčiai: PGZ skelbė, kad 2026 metų balandžio pabaigoje iš „Nitro-Chem“ vadovo pareigų pasitraukė Arkadiuszas Miszukas, o bendrovėje pradėta naujo vadovo atranka. Grupė sprendimą siejo su tolesniu profesiniu augimu PGZ struktūroje.

    Ekspertai pastebi, kad Europoje spartėjant gynybos pramonės pajėgumų plėtrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sudėtingoms platformoms, bet ir amunicijos gamybos mastui bei patikimumui. Todėl tokie projektai kaip „Hydra“ raketų gamyba dažnai vertinami kaip praktiškas žingsnis, leidžiantis greičiau stiprinti realius kariuomenės pajėgumus ir tiekimo atsparumą.

  • Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos premjero Donaldo Tusko kanceliarijos vadovo pavaduotojas Jakubas Stefaniakas pareiškė, kad SAFE susitarimo pasirašymas yra istorinis momentas, galintis nulemti šalies gynybos ir pramonės kryptį dešimtmečiams. Jo teigimu, programa keičia požiūrį: svarbu ne tik įsigyti ginkluotę, bet ir stiprinti vietos gamybą.

    Pasak J. Stefaniako, SAFE idėja gimė Lenkijoje, o vėliau įgavo europinį formatą. Jis pabrėžė, kad gynybos planavime vis daugiau dėmesio skiriama tiekimui iš vidaus ir pajėgumų kūrimui, kad krizės metu nebūtų priklausoma vien nuo importo.

    Kas yra SAFE ir kuo skiriasi

    Politikas tvirtino, kad SAFE rėmuose siūlomos paskolos yra pigesnės nei anksčiau naudoti finansavimo modeliai, minėdamas apie 3 proc. palūkanas. Jis lygino su ankstesniais skolinimosi sprendimais, kai, anot jo, finansavimo kaina siekė apie 4–6 proc., priklausomai nuo sandorių.

    J. Stefaniakas aiškino, kad esminis skirtumas yra ne vien palūkanos, o pinigų panaudojimo logika. Jo vertinimu, SAFE turi tapti impulsu Lenkijos gynybos pramonei, kad dalis išlaidų sugrįžtų į ekonomiką per užsakymus, darbo vietas ir technologijų plėtrą.

    Kiek įmonių gali laimėti

    Remdamasis pateiktais skaičiais, J. Stefaniakas sakė, kad Lenkijoje apie 12 000 įmonių turi potencialą bendradarbiauti su gynybos sektoriumi. Jo teigimu, papildomos lėšos turėtų būti juntamos ir valstybės valdomoje gynybos pramonės grupėje PGZ artimiausiais metais.

    Politikas priminė, kad PGZ veiklos rezultatai pastaraisiais metais augo, ir pateikė prognozę, jog SAFE poveikis galėtų dar labiau padidinti pelningumą. Jis nurodė, kad 2023 metais PGZ pelnas siekė apie 600 mln. zlotų, tai yra maždaug 140 mln. eurų, o šiemet jis galėtų išaugti kelis kartus.

    Kritika ir rytinės sienos prioritetai

    J. Stefaniakas teigė, kad SAFE, jo manymu, turi „vieną trūkumą“ – tapo politinių ginčų objektu. Anot jo, dalis kritikos kyla ne tiek iš programos turinio, kiek iš vidaus politikos kovų.

    Jis taip pat akcentavo, kad dalis SAFE lėšų bus nukreipta rytinės Lenkijos sienos apsaugai, įskaitant modernias stebėjimo priemones ir skaitmeninius sprendimus. Politikas kalbėjo apie išaugintą karių ir pareigūnų skaičių pasienyje bei apie infrastruktūros modernizavimą.

    Lenkijai Europos Komisija yra priskyrusi 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų paketą, o Varšuva skelbia sieksianti, kad 89 proc. šių lėšų atitektų vietos pramonei ir ekonomikai. J. Stefaniakas taip pat atmetė teiginius, esą didelė SAFE pinigų dalis būtų perkelta į užsienio kapitalo įmones, pabrėždamas nacionalinį interesą.

  • Lenkija užsisako šimtus tūkstančių prieštankinių minų: „Belma“ plečia gamybą 30 kartų

    Lenkijos Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį su Bydgoščiuje veikiančia bendrove „Belma“, priklausančia valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ, dėl prieštankinių minų tiekimo. Sutarties vertė siekia apie 790 000 000 eurų, o pristatymai planuojami 2027–2029 metais.

    Pagal susitarimą numatytos minos, skirtos nuotoliniam minavimui iš specialių minų kasetų, naudojamų tokiose sistemose kaip Baobab ir Kroton. Vienoje kasetėje yra penkios prieštankinės minos, todėl bendras užsakomas kiekis skaičiuojamas ne tik kasetėmis, bet ir pačiomis minomis.

    Kas perkama ir kam skirta?

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kad perkamos dešimtys tūkstančių minų kasetų, pritaikytų nuotolinio minavimo transporto priemonėms. Tai leidžia greitai suformuoti minų lauką, o sistema gali registruoti jo koordinates ir nustatyti veikimo parametrus, kas svarbu tiek taktikai, tiek vėlesniam teritorijos kontrolės ir išminavimo planavimui.

    Šios priemonės siejamos su platesne rytinio NATO ir Europos Sąjungos flango stiprinimo kryptimi, kai prioritetu tampa inžinerinės kliūtys, mobilumas ir greitas teritorijų uždarymas galimos krizės ar karo atveju. Tokie pajėgumai vertinami kaip vienas iš būdų mažinti priešo šarvuotos technikos manevro laisvę.

    „Prieštankinių minų įsigijimo projektas yra rytinio Europos Sąjungos ir NATO flango apsaugos dalis. Tai strateginė Europos saugumo programa, o kartu ir visos Lenkijos valstybės saugumo stiprinimas“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    „Belma“: didžiausias užsakymas istorijoje

    „Belma“ atstovai pabrėžia, kad tai vienas didžiausių iki šiol bendrovei tekusių kontraktų, todėl per pastaruosius metus buvo smarkiai didinami gamybiniai pajėgumai. Skelbiama, kad pajėgumai jau išauginti 30 kartų, o investicijos nukreiptos į dar spartesnį plėtimą.

    Tokia plėtra rodo bendresnę Europos tendenciją: po 2022 metų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą daug valstybių ėmėsi didinti gynybos pramonės apimtis, kad sumažintų kritinių amunicijos ir inžinerinių priemonių trūkumą. Praktikoje tai reiškia ilgalaikius kontraktus, gamyklų modernizavimą ir gamybos grandinių stiprinimą vietoje.

    Kiek minų telpa viename „Baobab“?

    Nuotolinio minavimo sistema „Baobab“ turi kelis minų metimo įrenginius, į kuriuos įstatomos kasetės. Skelbiama, kad vienas toks automobilis gali gabenti iki 600 minų, nes įrenginiuose sutelpa dešimtys kasečių, o kiekvienoje jų yra po penkias minas.

    Senesnė sistema Kroton taip pat naudoja kasečių principą, tačiau vieno vieneto užtaisų talpa mažesnė ir siekia iki 400 minų. Kasečių naudojimas leidžia greičiau papildyti atsargas ir efektyviau veikti didesnio tempo operacijose.

    Užsakymas minoms ir kasetėms vykdomas paraleliai su pačių „Baobab“ platformų įsigijimu. Lenkija anksčiau buvo pasirašiusi sutartis dėl ratinės versijos tiekimo, o taip pat vysto ir kitus variantus, siekdama išplėsti inžinerinių pajėgumų spektrą skirtingoms operacinėms sąlygoms.