CP v2

Tag: PGZ

  • Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ plečia veiklą už šalies ribų ir kartu su britų koncernu „BAE Systems“ pradeda projektą Jungtinėje Karalystėje. Kraśnike pasirašytas ketinimų protokolas numato investicijas į energetinių medžiagų, pirmiausia trotilo, gamybą.

    Projektą įgyvendinti ketina PGZ priklausanti bendrovė Nitro-Chem, šiuo metu Lenkijoje pagaminanti apie 10 000 tonų trotilo per metus. Planuojama, kad Jungtinėje Karalystėje atsirasiantys papildomi pajėgumai siektų dar apie 2 000 tonų per metus.

    Partneriai pabrėžia, kad tai nėra gamybos perkėlimas iš Lenkijos, o papildomų pajėgumų sukūrimas. Tokia diversifikacija, anot projekto šalininkų, didina tiekimo grandinės atsparumą ir mažina riziką, jog kritinė produkcija būtų sutrikdyta vien dėl to, kad visa ji sutelkta vienoje valstybėje.

    „Mes neišvežame gamybos iš Lenkijos. Mes kuriame papildomus pajėgumus“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę atstovai.

    Gynybos planavimo logika siejama su karo Ukrainoje patirtimis: Europos valstybės didina amunicijos ir sprogmenų gamybą, siekdamos atkurti atsargas ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų pajėgumų. Trotilas ir kitos energetinės medžiagos yra vienas svarbiausių amunicijos gamybos komponentų, todėl bet koks gamybos didinimas vertinamas kaip tiesioginis indėlis į kolektyvinę gynybą.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja ir geografinį aspektą: dalies kritinės gamybos dislokavimas toliau nuo rytinės NATO sienos laikomas papildoma saugumo priemone. Tokiu būdu, blogiausio scenarijaus atveju, sumažėtų rizika, kad gamybos pajėgumai taptų lengviau pasiekiamu taikiniu.

    „Turime vertinti visus scenarijus, o gamybos pajėgumų išdėstymas pas strateginį partnerį didina mūsų valstybės atsparumą“, – sakė Lenkijos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    PGZ ir „BAE Systems“ bendradarbiavimas taip pat traktuojamas kaip platesnių pramoninių ryšių gilinimas: greta investicijų numatoma žinių ir praktikos mainai gamybos saugos, procesų valdymo bei technologinės optimizacijos srityse. Tai gali atverti kelią ir kitiems bendriems projektams, susijusiems su gynybos technologijomis.

    Ekspertai pažymi, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu išgyvena spartaus plėtros etapą, o valstybių prioritetas – užsitikrinti ilgalaikes sutartis, žaliavų tiekimą ir patikimus gamybos pajėgumus. Šiame kontekste papildoma trotilo gamyba Jungtinėje Karalystėje gali tapti dar vienu elementu, didinančiu NATO šalių pasirengimą ir tiekimo stabilumą.

  • PGZ perima Rafako halas Racibore: „Jelcz“ ir „Rosomak“ sutaria dėl gamybos starto iki 2026 pabaigos

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pranešė, kad „Jelcz“ ir „Rosomak“ pasirašė vienos iš Racibore esančių buvusios įmonės „Rafako“ halės subnuomos sutartį. Tai dar vienas žingsnis siekiant greitai pritaikyti apleistą pramoninę infrastruktūrą gynybos užsakymams ir sutelkti kelias gamybos kryptis vienoje vietoje.

    PGZ patvirtino, kad Racibore planuojami trys anksčiau skelbti projektai: „Jelcz“ važiuoklių ir specializuotų platformų surinkimas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, šarvuotųjų transporterių „Rosomak“ korpusų suvirinimo linija bei erdvė programai San. Grupė akcentuoja, kad gamybos suartinimas turėtų pagerinti logistiką, suderinti tiekimą ir sumažinti siaurąsias vietas, kurios dažnai riboja gynybos pramonės tempus.

    „Jelcz“ atveju nurodoma, kad pirmieji automobiliai iš naujai paleistos linijos turėtų nuriedėti iki 2026 metų pabaigos. Ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 700 važiuoklių per metus, o tai reikšmingai išplėstų pajėgumus, kurių reikia tiek reguliariems kariuomenės pirkimams, tiek sparčiau augantiems gynybos projektams.

    „Vienoje vietoje sutelktos veiklos suteiks daugiau sinergijos ir leis efektyviau išnaudoti grupės bendrovių potencialą“, – sakė Polska Grupa Zbrojeniowa.

    PGZ pabrėžia, kad buvusios „Rafako“ infrastruktūros pritaikymas leidžia plėstis greičiau ir su mažesnėmis investicijomis, nes dalis patalpų jau pritaikyta didelių gabaritų gamybai. Pagal anksčiau pristatytą planą „Jelcz“ Racibore ketina naudoti kelias sales skirtingoms veikloms, įskaitant surinkimą, dažymo procesus ir metalo apdirbimą bei suvirinimą, kad gamyba būtų kuo labiau pilno ciklo.

    „Rosomak“ numatoma skirti atskirą erdvę korpusų gamybai, o tai turi tiesioginę reikšmę šarvuotų platformų tiekimo grandinei. PGZ signalizuoja, kad tokie sprendimai tampa strateginiai, nes gynybos pramonėje svarbiausia ne tik galutinis produktas, bet ir stabilus komponentų bei korpusų srautas, kurio trūkumas gali sustabdyti surinkimą net turint finansavimą ir užsakymus.

    Raciboro projektai siejami ir su platesniu „Rafako“ turto bei darbuotojų klausimu po įmonės bankroto. Teismo sprendimas dėl bankroto įsigaliojo 2025 metų sausį, o vėliau valstybės institucijos ir su valstybe susijusios bendrovės pradėjo ieškoti modelio, kaip išlaikyti pramoninį potencialą regione ir dalį kompetencijų nukreipti į gynybos sektorių.

    Tam tikslui buvo įsteigta bendrovė Raciborska Fabryka Komponentów (RFK), kurios akcininkais tapo ARP, Towarzystwo Finansowe Silesia ir „Polimex Mostostal“. PGZ anksčiau skelbė apie ketinimus, kad „Jelcz“ ir „Rosomak“ Racibore kurtų padalinius, o įmonės rengia detalesnius verslo planus, kaip organizuoti gamybą, investicijas ir darbuotojų poreikį.

    Šis atvejis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai dėl saugumo situacijos ir augančių karinių užsakymų valstybės ieško būdų greitai didinti pajėgumus, pasitelkdamos esamą pramoninę bazę. Buvusių energetikos ar sunkiosios pramonės objektų perorientavimas į gynybos gamybą leidžia sutaupyti laiko, tačiau kartu reikalauja aiškių tiekimo grandinių, kvalifikuotos darbo jėgos ir ilgalaikių užsakymų, kad investicijos būtų tvarios.

  • „Mesko“ pradeda 155 mm amunicijos parako gamybą: technologijų perdavimas iš CSG stiprina tiekimą

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė „Mesko“, priklausanti PGZ grupei, pradeda parako, skirto 155 mm artilerijos amunicijai, gamybą. Projektas įgyvendinamas po technologijų ir gamybos žinių perdavimo iš CSG grupės, o tai laikoma svarbiu žingsniu plečiant vietines gamybos kompetencijas.

    Pagamintas parakas bus naudojamas moduliariems metamojo užtaiso sprendimams, kurie reikalingi 155 mm kalibro artilerijos šaudmenims. Šis kalibras yra NATO standarto pagrindas, todėl paklausa Europoje pastaraisiais metais išaugo, o tiekimo grandinės tapo strateginiu saugumo klausimu.

    Bandymus atliko su Krab

    Pasak projekto dalyvių, parakas jau praėjo laboratorinius tyrimus ir ugnies bandymus poligono sąlygomis. Šaudymo bandymai buvo atlikti naudojant savaeiges haubicas Krab, siekiant patvirtinti atitiktį reikiamiems parametrams.

    „Džiaugiamės, kad per tokį trumpą laiką „Mesko“ pavyko sukurti gamybinius pajėgumus, reikalingus parakui moduliariniams metamojo užtaiso sprendimams. „Mesko“ pagamintas parakas sėkmingai praėjo ir laboratorinius tyrimus, ir ugnies bandymus naudojant savaeiges haubicas Krab“, – sakė CSG Polska vadovas Wojciechas Grzonka.

    Jis pabrėžė, kad tai patvirtina technologijų perdavimo efektyvumą, o bendradarbiavimas gali apimti ir daugiau sprendimų ateityje. Praktikoje tai reiškia greitesnį pajėgumų didinimą, kai rinkoje trūksta kritinių komponentų, o valstybės siekia užsitikrinti stabilias atsargas.

    Gamyba planuojama Pionkuose

    Serijinė parako gamyba bus vykdoma „Mesko“ padalinyje Pionkuose. Projekto rėmuose buvo perduota techninė dokumentacija, suteikta pagalba paleidžiant naują gamybos liniją, taip pat pagaminta pirmoji bandomoji parako partija.

    „Mesko“ vadovė Renata Gruszczyńska akcentavo, kad tikslas yra sukurti visą ciklą leidžiančius pajėgumus, kad Lenkijos pramonė galėtų savarankiškai gaminti pilnos komplektacijos 155 mm artilerijos amuniciją. Tokia kryptis siejama ne tik su investicijomis į infrastruktūrą, bet ir su būtinais technologiniais sprendimais, kuriuos galima greičiau įdiegti per partnerystes.

    Technologijų perdavimas įvardijamas kaip vienas projektų, susijusių su 2023 metais sudarytais susitarimais dėl didelių 155 mm amunicijos kiekių tiekimo. Augant gynybos pramonės užsakymams regione, vietinė parako gamyba laikoma kritine grandimi, mažinančia priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir trumpinančia gamybos ciklus.

  • Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida plačiai sureagavo į pranešimą, kad Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ surinkimo ir gamybos. Skelbiama, jog projektą Bydgoščiuje įgyvendins Lenkijos ginkluotės grupė PGZ ir Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, bendradarbiaujant su JAV bendrove „Anduril Industries“.

    Daugiausia dėmesio Ukrainos publikacijose sulaukė numatomas šių raketų nuotolis. Komentuota, kad oro paleidimo atveju jis gali siekti apie 900 kilometrų, todėl teoriškai atsiranda galimybė smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, jei kiltų grėsmė Lenkijai ar Baltijos valstybėms.

    Ukrainos portalas Defence Express akcentavo, kad tokios ginkluotės gamyba regione yra reikšmingas signalas atgrasymo politikai, ypač rytiniame NATO flange. Ukrainiečių vertinimu, tai rodo, kad Europa siekia ne tik pirkti, bet ir sparčiai didinti aukšto tikslumo ginklų gamybos apimtis.

    Ukrainos žiniasklaidoje taip pat cituotas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris, komentuodamas susitarimą, pavartojo metaforą apie blogą žinią Rusijai.

    „Dėmesio, turiu blogą žinią Mordorui“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Publikacijose pabrėžiama, kad Lenkija yra viena aktyviausiai į gynybą investuojančių NATO valstybių, o didesnės išlaidos leidžia greičiau plėsti pramoninius pajėgumus. Ukrainos komentatoriai šį projektą vertina kaip praktinį žingsnį, galintį sustiprinti tiek Lenkijos, tiek viso regiono gebėjimą kaupti toliašaudės ginkluotės rezervus.

    Taip pat svarstoma, kad masinė ir palyginti greita gamyba galėtų suteikti daugiau lankstumo tiekimui, jei saugumo situacija regione toliau blogėtų. Kai kuriuose komentaruose keliama prielaida, kad ateityje atsirastų galimybė Ukrainai greičiau įsigyti panašios klasės ginkluotės, tačiau konkrečių sprendimų ar įsipareigojimų kol kas neįvardijama.

  • Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija galutinai nusprendė neperduoti Ukrainai likusių savo naikintuvų MiG-29. Apie tai viešai kalbėdamas pareiškė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, aiškindamas, kad derybos dėl papildomos partijos nutrūko.

    Pasak ministro, Varšuva siūlė mainų principu paremtą susitarimą, kurį neformaliai įvardijo kaip „MiG-29 mainais už dronus“. Lenkijos planas esą buvo perduoti iki 9 senesnių MiG-29, o Ukraina turėjo suteikti technologines žinias ir patirtį bepiločių srityje.

    „Ukraina iš pradžių sutiko, bet susitarimų neįgyvendino, todėl MiG-ų Ukrainai nebus“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija anksčiau jau perdavė Ukrainai 14 MiG-29, kurie buvo reikšminga parama oro gynybai, ypač intensyvių raketų ir dronų atakų fone. Ukrainos komentatoriai pažymi, kad papildomi orlaiviai būtų padėję kompensuoti netektis ir didinti parengtį, tačiau šiuo metu prioritetu tampa turimų lėktuvų išlaikymas ore.

    Ukrainos viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų: dalis analitikų jį vertina kaip politinį signalą apie atvėsusius santykius, kiti akcentuoja pragmatinę pusę. Pastaroji siejama su tuo, kad Lenkijos gynybos pramonė siūlo alternatyvią paramą, kuri gali būti ne mažiau svarbi už naujus orlaivius.

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi prisidėti prie Ukrainos orlaivių techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos užtikrinimo. Tai ypač aktualu Ukrainai pereinant prie mišrios aviacijos struktūros, kai greta sovietinės kilmės MiG-29 vis didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir Vakarų naikintuvai F-16.

    „Šiandien taip pat aptariame Ukrainos F-16 ir MiG-29, kuriuos Ukrainai pristatė mūsų partneriai, paramą, remontą ir priežiūrą“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Toks techninės priežiūros modelis gali tapti kritiškai svarbus, nes karo sąlygomis aviacijos pajėgumą lemia ne tik turimų lėktuvų skaičius, bet ir atsarginių dalių tiekimas, remonto grandinės, variklių resursai bei galimybė greitai grąžinti orlaivius į rikiuotę. Praktikoje tai neretai reiškia, kad patikimas servisas gali turėti panašų efektą kaip ir keli papildomi lėktuvai.

    Oficialios Kyjivo reakcijos į Lenkijos ministro pareiškimus viešai kol kas nebuvo. Vis dėlto situacija rodo, kad net ir esant politinių nesutarimų rizikai, karinė-techninė partnerystė gali būti tęsiama kitomis formomis, ypač ten, kur abiejų pusių interesas yra apčiuopiamas ir tiesiogiai susijęs su gynybiniais pajėgumais.

  • PERN plečia valdybą nuo liepos 1 dienos: prisijungė Jakubas Dulski, buvęs PGZ ir PZU vadovas

    Nauja kadencija ir platesnė komanda

    PERN eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė nuo liepos 1 dienos naujai kadencijai paskirti bendrovės valdybą. Kartu buvo išplėsta valdybos sudėtis, o nauju nariu tapo Jakubas Dulski.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad susirinkimas patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitas ir suteikė valdybos bei stebėtojų tarybos nariams patvirtinimą už pareigų vykdymą. Po sprendimų PERN valdyba dirba penkių narių sudėtyje.

    Kas yra Jakubas Dulski?

    Pasak PERN, į valdybą prisijungęs Jakubas Dulski yra baigęs Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetą. Anksčiau jis dirbo Lenkijos teisingumo ministerijoje ir Ministrų tarybos pirmininko kanceliarijoje.

    „Prie PERN valdybos prisijungė ponas Jakubas Dulski“, – pranešė bendrovė.

    PERN nurodo, kad Dulski buvo valdybos departamento direktorius Lenkijos gynybos pramonės grupėje PGZ, vėliau ėjo Pramonės plėtros agentūros viceprezidento pareigas. Pastaruoju metu jis dirbo draudimo grupės PZU prezidento patarėju.

    Strateginė reikšmė energetiniam saugumui

    PERN yra strateginė Lenkijos valstybės valdoma bendrovė, svarbi šalies energetiniam saugumui. Ji atsakinga už naftos transportavimą vamzdynais į perdirbimo gamyklas ir už naftos bei degalų atsargų kaupimą ir saugojimą.

    Bendrovė valdo daugiau kaip 2 500 kilometrų naftos ir naftos produktų vamzdynų tinklą. Taip pat ji eksploatuoja 19 degalų bazių, kurių bendra talpa viršija 2 800 000 kubinių metrų.

    PERN administruoja ir keturias naftos bazes, kurių bendra talpa viršija 4 200 000 kubinių metrų. Tokia infrastruktūra leidžia užtikrinti tiekimo stabilumą bei greičiau reaguoti į rinkos ar geopolitinius sutrikimus.

  • Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Eurosatory 2026 Paryžiuje

    Parodoje „Eurosatory 2026“ Paryžiuje Lenkijos gynybos pramonė siekia parodyti, kad gali pasiūlyti ne tik pavienius ginklus, bet ir pilnus sprendinius sausumos bei oro pajėgoms. Didžiausią dėmesį traukia valstybinis koncernas PGZ ir privati WB Group, kuri specializuojasi bepiločiuose sprendimuose.

    Ši paroda tradiciškai laikoma viena svarbiausių Europoje, kur vyksta ne vien technologijų pristatymai, bet ir derybos dėl eksporto bei bendrų gamybos programų. Pastaraisiais metais didžiausią paklausą skatina karas Ukrainoje ir spartus Europos šalių gynybos biudžetų augimas.

    PGZ akcentuoja sausumos techniką

    PGZ stende pristatomi įvairių grupės įmonių gaminiai, kuriuos kuria ir gamina tokios bendrovės kaip Mesko, PIT-Radwar, Huta Stalowa Wola ir Belma. Lenkija siekia pabrėžti, kad gali pasiūlyti modernizacijos kelią nuo atskirų sistemų iki integruotos ginkluotės.

    Vienas ryškiausių eksponatų yra vadinamasis eksporto „Borsuk“ variantas, kuriame derinama lenkiška vikšrinė platforma su slovakišku nuotoliniu bokšteliu. Tokia koncepcija siunčia aiškią žinutę pirkėjams: bazinė platforma gali būti pritaikoma skirtingiems bokšteliams ir ginkluotei, priklausomai nuo šalies poreikių.

    Paryžiuje taip pat pristatomas ratinis taktinės paskirties 4×4 šarvuotis „Waran“ su nuotoliniu ginklo moduliu, kurį galima komplektuoti 30 arba 40 mm kalibro automatine patranka. Platforma sukurta bendradarbiaujant su Čekijos partneriais, o eksportui svarbu tai, kad modulinė architektūra leidžia greitai keisti konfigūracijas.

    „Piorun“ ir kova su dronais

    Didelį susidomėjimą kelia Mesko gaminamas nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas „Piorun“, jau eksportuotas į kelias Europos šalis ir Ukrainą. Šių sistemų paklausa išaugo dėl poreikio turėti mobilią, palyginti nebrangią oro gynybą, kuri galėtų dengti tiek padalinius, tiek kritinę infrastruktūrą.

    Lenkijos gamintojai parodoje akcentuoja ir prieštankinius sprendimus, įskaitant lazeriu valdomos raketos eksporto versiją „Jack-S“, kuri siejama su „Pirat“ projektu. Tokios sistemos atitinka tendenciją, kai kariuomenės ieško lengvesnių, pėstininkams pritaikytų priemonių, galinčių papildyti brangesnes sunkias prieštankines raketas.

    Kita ryški kryptis yra kova su bepiločiais. PIT-Radwar demonstruoja radarų sprendimus, skirtus mažiems dronams aptikti, o tokie produktai ypač aktualūs dėl sparčiai išplitusių mažų, pigiai gaminamų bepiločių, kurie dažnai naudojami žvalgybai ir atakoms.

    Belma pristato nuotoliniu būdu valdomas sausumos platformas ir minavimo sprendinius, kurie atspindi dar vieną aktualią pamoką iš šiuolaikinių konfliktų: autonomiškos arba nuotolinės sistemos mažina riziką kariams ir leidžia užduotis atlikti ten, kur žmogui būtų pernelyg pavojinga.

    WB Group daugiausia dėmesio skiria bepiločių ekosistemai, tarp jų ir „Warmate“ klajojančiai amunicijai bei žvalgybiniams dronams „FlyEye“ ir „FT5 Łoś“. Tokie sprendimai atitinka rinkos kryptį, kai valstybės perka ne vien atskirus dronus, o visą grandinę nuo sensorių iki ryšio, valdymo ir duomenų perdavimo sistemų.

    Ekspertai pabrėžia, kad gynybos pramonėje vis svarbesnės tampa gamybos apimtys ir tiekimo grandinių patikimumas. Todėl parodose kaip „Eurosatory“ gamintojai konkuruoja ne tik techninėmis charakteristikomis, bet ir gebėjimu greitai pristatyti užsakymus, užtikrinti aptarnavimą bei gamybos lokalizavimą partnerių šalyse.

  • Lenkijos ir Čekijos gynybos pramonė jungiasi: Lenkijoje planuoja gaminti variklius karinei technikai

    Lenkijos ir Čekijos gynybos pramonės įmonės plečia bendradarbiavimą: čekų grupė CSG per savo padalinį Lenkijoje pasirašė ketinimų protokolą su WSK PZL-Kalisz, priklausančia Lenkijos gynybos koncernui PGZ. Susitarimo tikslas – Lenkijoje vystyti variklių ir kitų jėgos pavaros komponentų gamybą aukšto mobilumo karinėms platformoms.

    Tokio tipo technika skirta veikti sudėtingomis sąlygomis, kur įprasti visureigiai ar sunkvežimiai dažnai praranda pravažumą. Gamyba Lenkijoje leistų trumpinti tiekimo grandines, spartinti remonto ciklus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, ypač kai Europoje auga paklausa gynybos pramonei.

    Technologijų perdavimas ir serviso centras

    Pagal ketinimų protokolą CSG deklaruoja technologijų perdavimą, kuris turėtų padėti Lenkijos pramonei įsisavinti modernesnių jėgos agregatų gamybą. Numatyta, kad Kalisze atsirastų ne tik gamybos kompetencijos, bet ir komponentų serviso bei modernizacijos pajėgumai, orientuoti į Lenkijos kariuomenės poreikius.

    „Toliau giliname bendradarbiavimą su Lenkijos gynybos pramone. WSK PZL-Kalisz turi turtingą istoriją ir didelį potencialą“, – sakė CSG Polska operacijų vadovas Łukasz Malicki.

    Toks modelis, kai gamyba derinama su vietiniu remontu ir modernizacija, tampa vis svarbesnis valstybėms, siekiančioms didesnio operacinio savarankiškumo. Praktikoje tai reiškia greitesnį detalių tiekimą, aiškesnį atsarginių dalių planavimą ir daugiau kontrolės visame gyvavimo cikle – nuo pagaminimo iki atnaujinimų.

    Platesnė kryptis – nuo sausumos iki dronų

    Šis susitarimas siejamas su anksčiau pasirašyta CSG ir PGZ bendradarbiavimo kryptimi, kuri apima ne tik sausumos platformas. Tarp minimų sričių – bendri projektavimo ir gamybos darbai, susiję su varikliais bepiločiams orlaiviams bei naujos kartos sparnuotosioms raketoms.

    WSK PZL-Kalisz nurodo turinti ilgametę patirtį variklių gamyboje, aptarnavime ir modernizacijoje įvairioms karinėms platformoms, o taip pat vykdanti užsakymus Lenkijos gynybos institucijoms. Įmonė pabrėžia, kad esama infrastruktūra ir specialistų komanda sudaro prielaidas didinti apimtis ir plėsti veiklą.

    Europos kontekste tokie susitarimai atspindi platesnę tendenciją stiprinti regioninius pramonės pajėgumus ir kurti atsparesnes tiekimo grandines. Gynybos sektoriuje tai ypač aktualu dėl didėjančių užsakymų, ilgesnių gamybos eilių ir poreikio kuo daugiau kritinių kompetencijų turėti arčiau galutinio naudotojo.

  • Naujas neardomųjų bandymų centras „Gamrat“: RTG laboratorija per 9 mėnesius stiprina gynybos pramonę

    Lenkijos specialiosios gamybos bendrovėje „Gamrat“ Jasle pradėjo veikti naujas Neardomųjų bandymų centras, skirtas pramoninei radiografijai ir kokybės kontrolei. Laboratorija leis tikrinti, be kita ko, raketinių variklių komponentus, aukštos energijos gaminius ir kompozitiniais degalais paremtas pavaros sistemas.

    Projekto esmė – iki šiol naudotos RTG patikros grandies modernizavimas ir išplėtimas, pereinant nuo vienos rankiniu būdu valdomos darbo vietos prie visiškai automatizuoto sprendimo. Naujasis kompleksas sudarytas iš trijų nepriklausomų rentgeno kabinų, kurios leidžia lygiagrečiai vykdyti patikras ir didinti pralaidumą.

    Kaip veikia atnaujinta RTG patikra

    Sistema integruota su bendra transportavimo įranga, kuri automatizuotai atlieka palečių užkrovimą, pozicionavimą ir iškrovimą be operatoriaus įsikišimo. Valdymo algoritmai paskirsto srautus pagal tuo metu laisvas kabinas ir subalansuoja apkrovą, kad būtų mažiau prastovų.

    Radiografinė programinė įranga užtikrina vaizdinimo kokybės kontrolę, parametrų fiksavimą ir automatinį patikros dokumentavimą. Tokia praktika gynybos ir aviacijos tiekimo grandinėse svarbi ne tik dėl atsekamumo, bet ir dėl rezultatų pakartojamumo, kai gaminiai tikrinami skirtingais etapais ar skirtingose vietose.

    Reikšmė gynybos pramonei

    Neardomieji bandymai yra vienas kritinių žingsnių, kai reikia patikimai įvertinti detalių vidinę struktūrą jų neardant, ypač dirbant su sudėtingais metalų lydiniais ar kompozitais. Tokie sprendimai mažina riziką gamyboje, sutrumpina broko nustatymo laiką ir padeda greičiau patvirtinti gaminius serijinei gamybai.

    Centro atidarymas siejamas su platesniu tikslu didinti regiono gamybos ir tyrimų pajėgumus bei trumpinti terminus, kurie tampa esminiai sparčiai augant užsakymams gynybos sektoriuje. Skelbiama, kad investicija įgyvendinta per 9 mėnesius, o didžiąją darbų dalį atliko vietos pramonė.

    „Naujo Neardomųjų bandymų centro atidarymas didina ne tik „Gamrat“ tyrimų ir gamybos potencialą, bet ir visos PGZ grupės pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos pramonės grupės vadovas Adam Leszkiewicz.

    Projekto rangovu įvardijama Lenkijos bendrovė „Casp System“, dirbanti neardomųjų bandymų infrastruktūros srityje. Investicijos vertė siekė apie 2 500 000 eurų, o finansavimas, kaip nurodoma, buvo užtikrintas iš įmonės lėšų, akcentuojant vietos tiekimo grandinę.

    „Gamrat“ specializuojasi kietojo raketinio kuro, artilerinių ir minosvaidžių parakų bei pirotechnikos gamyboje, taip pat turi laboratorinę bazę fizikinėms ir cheminėms savybėms analizuoti. Naujas centras turėtų papildyti šiuos pajėgumus, sustiprindamas gaminių kontrolę nuo ankstyvų etapų iki galutinės patikros.

  • Čekija išbandė pirmą „Embraer“ C-390 Millennium: lėktuvas vėluoja, bet vilioja ir Lenkiją

    Pirmasis skrydis Brazilijoje

    Čekijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmasis transporto lėktuvas C-390 Millennium artėja prie realios tarnybos pradžios: Brazilijoje, gamintojo bandymų programoje, įvyko pirmasis šiai šaliai skirto orlaivio skrydis. Socialiniame tinkle X paskelbtuose įrašuose buvo matyti skrydžio vaizdai ir nuotraukos iš gamyklos.

    Pasak ministerijos, orlaivis į Čekiją turėtų atskristi metų viduryje. Tai reiškia, kad ankstesnis planas, numatęs pristatymą dar 2025 metais, nebuvo įgyvendintas, tačiau institucija teigia apie terminų pokytį žinojusi iš anksto.

    Ką gali C-390 Millennium

    „Embraer“ C-390 Millennium dažniausiai pristatomas kaip daugiafunkcis vidutinio dydžio karinis transporto lėktuvas, skirtas ne vien karių perdislokavimui. Juo galima gabenti ir sunkesnę karinę įrangą, o taip pat vykdyti užduotis, kurioms reikalingas greitas reagavimas.

    Gamintojo skelbiamoje specifikacijoje nurodoma, kad maksimalus krovinio svoris siekia iki 26 tonų, o desantininkų kabinoje telpa iki 64 pilnai ekipuoti kariai. Priklausomai nuo krovinio, skrydžio nuotolis gali siekti apie 2 000 kilometrų su pilna apkrova, apie 2 720 kilometrų su 23 tonomis ir daugiau nei 5 000 kilometrų su 14 tonų kroviniu.

    Čekijos gynybos ministerija yra minėjusi, kad platforma gali būti naudinga ir civilinėms ar mišrioms užduotims, pavyzdžiui, paieškos ir gelbėjimo operacijoms bei gaisrų gesinimui. Toks požiūris atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje pirmenybę teikti universaliems sprendimams, kurie tinka ir gynybai, ir krizių valdymui.

    Sutartis ir bazė Prahoje

    Čekija sutartį dėl dviejų „Embraer“ C-390 Millennium įsigijimo su Brazilijos gamintoju pasirašė 2024 metų spalį. Pagal planą, perėmus orlaivius, jie turėtų papildyti 24-ąją transporto aviacijos bazę.

    Ši bazė įsikūrusi Prahos Kbely oro uoste, iš kurio naujieji lėktuvai vykdytų numatytas transporto užduotis, įskaitant karių ir sunkiosios technikos pervežimą. Tokia dislokacija leidžia patogiai organizuoti skrydžius tiek šalies viduje, tiek į tarptautines operacijų zonas.

    Ar C-390 sudomins Lenkiją?

    „Embraer“ neslepia, kad C-390 Millennium mato ir kaip potencialų pasirinkimą Lenkijai. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija 2024 metų pavasarį viešai nurodė, kad vykdomos analizės dėl strateginio nuotolio oro transporto, medicininės evakuacijos ir degalų papildymo ore pajėgumų įsigijimo.

    Nuo to laiko galutinių sprendimų nebuvo paskelbta, tačiau gamintojas stiprina savo pozicijas regione per pramoninio bendradarbiavimo kryptį. Skelbta, kad 2025 metų gruodį Varšuvoje pasirašyti ketinimų dokumentai su Lenkijos gynybos pramonės grupe PGZ, kuri būtų viena svarbiausių partnerių, jei Lenkija pasirinktų C-390 programą.

    Toks gamintojo žingsnis atspindi platesnę Europos gynybos rinkos logiką, kur pirkėjai vis dažniau prašo ne tik orlaivio, bet ir aiškaus aptarnavimo, mokymų bei pramoninio dalyvavimo paketo. Čekijos pirmojo lėktuvo skrydis šiuo požiūriu tampa svarbiu signalu, kad programa juda į praktinį etapą, nors grafikas ir koreguojamas.