Atrasta vos keli kilometrai nuo paminklo
Pietų Anglijoje, netoli Stounhendžo, archeologai aptiko 5 000 metų senumo medinę konstrukciją, kuri, tyrėjų vertinimu, galėjo būti ankstyvas vėliau iškilusio garsiojo akmenų rato pirmtakas. Apie radinį pranešė britų archeologinių tyrimų bendrovės Wessex Archaeology komanda.
Pasak tyrėjų, išlikę du stambūs stulpaviečių taškai rodo, kad vietoje kadaise stovėjo du mediniai stulpai. Jie buvo išdėstyti maždaug 120 metrų atstumu vienas nuo kito, o visa struktūra orientuota pagal Saulės judėjimą.
Orientuota į saulėgrįžas
Skaičiuojama, kad stulpai galėjo siekti 3–4 metrų aukštį, o jų išdėstymas tiksliai atitiko vasaros saulėgrįžos saulėtekį ir žiemos saulėgrįžos saulėlydį. Tokia orientacija leidžia manyti, kad dar prieš Stounhendžo statybas čia gyvenusios bendruomenės sąmoningai stebėjo dangaus reiškinius.
Šis faktas svarbus platesniame Stounhendžo interpretacijų kontekste, nes pats paminklas taip pat siejamas su saulėgrįžomis. Nors mokslininkai iki šiol diskutuoja, ar Stounhendžas buvo šventykla, ritualų vieta, gydymo centras ar astronominių stebėjimų taškas, jo orientacija į metų virsmus laikoma vienu tvirčiausių argumentų.
„Tokios galimybės, ko gero, pasitaiko tik kartą per karjerą, o gal ir per visą gyvenimą“, – sakė archeologas Philas Hardingas.
Radinius analizavo kelerius metus
Kartu su stulpavietėmis rasta keramikos šukių, gyvūnų kaulų ir įrankių, įskaitant retą disko formos titnaginį peilį. Archeologai neatmeta, kad jo simbolika galėjo būti susieta su Saule ir vietos ritualais.
Tyrėjų teigimu, vietovė galėjo būti didelių religinių ar bendruomeninių susibūrimų centras ir maždaug 500 metų senesnė už Stounhendžą. Pirminiai kasinėjimai šioje vietoje vyko 2015–2017 metais, o vėliau sekė ilga radinių analizė ir duomenų tikslinimas.
Kasimus paskatino platesnė archeologinė programa, vykdyta kartu su Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos infrastruktūros planais. Bulfordo apylinkėse yra karinis miestelis, todėl prieš statybos ir pertvarkos darbus čia atlikti išsamūs tyrimai.
Radinys paskelbtas artėjant vasaros saulėgrįžai, kai į Stounhendžą tradiciškai susirenka tūkstančiai žmonių pasitikti ilgiausios metų dienos. Archeologai pabrėžia, kad nauji duomenys gali padėti tiksliau suprasti, kaip ir kodėl Solsberio lygumose formavosi vienas garsiausių Europos neolito kraštovaizdžių.