Prancūzijos prestižiškiausią literatūros apdovanojimą – 2026 metų Goncourt premiją – pelnė rašytojas Philippe’as Jaenada. Jis įvertintas už romaną „L’Inconnue du quai de Javel“.
Kaip skelbia „Euronews“, sprendimą priėmė Académie Goncourt žiuri, tradiciškai susirinkusi Paryžiaus Drouant restorane. Šiemet verdiktą lydėjo diskusijos apie leidybos grupės „Madrigall“ dominavimą atrankose.
528 puslapių romane autorius grįžta prie jaunos moters žmogžudystės istorijos: ji buvo rasta negyva Senos krantinėje XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Knyga apibūdinama kaip tyrimu paremta istorija, nagrinėjanti seną nusikaltimą.
62 metų P. Jaenada nėra naujokas kriminalinių bylų temoje – jis yra parašęs ir daugiau su tikrais nusikaltimais susijusių knygų, tarp jų „Sulak“ (2013), „La Petite Femelle“ (2015) ir „La Serpe“ (2017).
Kritika dėl „Madrigall“ įtakos
Šių metų Goncourt finalininkų ketvertas buvo paskelbtas spalio 27 dieną. Visi keturi romanai išleisti leidyklų, priklausančių tai pačiai leidybos grupei „Madrigall“.
Tarp finalininkų buvo du „Gallimard“ išleisti kūriniai – Yannicko Haenelio „La Solitude des professeurs est infinie“ ir Clémentine Mélois „Choses que je croyais perdues“. P. Jaenada romanas išleistas „Flammarion“, o Sylvaino Prudhomme’o „De l’autre côté du lac“ – Éditions de Minuit.
Liono nepriklausomo knygyno vadovas Gwilherm Perthuis teigė, kad toks trumpasis sąrašas nepadeda ginti nepriklausomų leidėjų ir knygų įvairovės. Jo vertinimu, apdovanojimų sistema neturėtų nuolat atnešti naudos vienai grupei.
Simbolinis prizas ir reali komercinė nauda
Nors Goncourt premijos laureatui įteikiamas tik simbolinis 10 eurų čekis, apdovanojimas beveik visada tampa stipriu pardavimų varikliu. Ypač prieš Kalėdas laimėjusi knyga dažnai atsiduria geidžiamiausių metų leidinių sąrašuose.
Straipsnyje primenama, kad pernai Goncourt laimėjusios šeimos sagos „La maison vide“ (Éditions de Minuit) pardavimai siekė beveik 640 000 egzempliorių.
Taip pat minima, kad antradienį Renaudot premija atiteko François-Henri Désérable už romaną „Le Palais“, išleistą „Gallimard“. Ši premija istoriškai gimė žurnalistams ir kritikams laukiant Goncourt sprendimo tame pačiame Drouant restorane.
Literatūros pasaulį supurtęs DI skandalas
Pastarosiomis savaitėmis nemažai dėmesio sulaukė ir kitas šio literatūrinio sezono favoritas – Thélysono Orélieno romanas „C’était ça ou mourir“. Vis dėlto Goncourt žiuri jį pašalino iš antrosios atrankos rugsėjo 25 dieną, kilus įtarimams dėl plataus dirbtinio intelekto naudojimo ir vėlesnių plagijavimo kaltinimų.
Autorius vėliau pripažino DI naudojęs „tyrimams“. Ši istorija kurį laiką kėlė diskusijas apie rašymo profesijos ateitį ir kūrybos autentiškumą.
Goncourt premija įsteigta pagal rašytojo Edmondo de Goncourt valią 1892 metais, o pirmą kartą įteikta 1903 metų gruodžio 21 dieną. Paprastai šį apdovanojimą rašytojas gali gauti tik kartą gyvenime, o istorine išimtimi laikomas Romainas Gary – jis premiją laimėjo 1956 metais, o vėliau dar kartą 1975 metais, pasirašęs Émile’o Ajaro slapyvardžiu.