Medžio kelmas po pjovimo neretai tampa ilgai neišsprendžiama problema – jis trukdo vejai, gėlynams ir kiemo darbams, o išrauti be technikos būna sudėtinga.
Lenkijos portalas „Deccoria.pl“ aprašo būdą, kaip kelmą bandyti pašalinti neardant sklypo: pasitelkiamas medieną natūraliai skaidantis grybas – milžininė plaušabudė (Phlebiopsis gigantea).
Šis saprofitinis grybas auga negyvoje medienoje ir, maitindamasis jos medžiagomis, palaipsniui ją suardo. Dėl to kelmas ilgainiui tampa trapus, sutrūkinėjęs ir lengviau išjudinamas iš žemės.
Straipsnyje pabrėžiama, kad toks sprendimas neturėtų nualinti dirvos ir nekenkti šalia augantiems augalams, tačiau reikia kantrybės: mažesnis kelmas gali suirti per maždaug 6 mėnesius, o didesniems dažnai prireikia 1–2 metų.
Kaip naudojama grybiena kelmui ardyti
Praktikoje siūloma įsigyti specialų paruoštą preparatą – grybieną, skirtą kelmų irimui. Tokios priemonės gali būti parduodamos sodo prekių parduotuvėse ar statybinių prekių centruose.
Kad grybas greičiau prasiskverbtų į medieną, pirmiausia rekomenduojama kelmą „paruošti“: išgręžti skylučių arba viršų giliai įpjauti. Nurodoma, kad skylės turėtų būti ne mažesnio kaip 15 cm gylio ir 8–12 mm skersmens.
Tuomet grybienos preparatas skiedžiamas vandeniu pagal gamintojo instrukciją (tekste minimas dažnas variantas – maišymas su 5 litrais vandens), o gautas mišinys supilamas ant kelmo.
Kad kelmas neišdžiūtų, jį siūloma uždengti – pavyzdžiui, kompostu, mulčiu arba tentu. Toliau belieka laukti, kol mediena natūraliai pradės irti.
Ką svarbu žinoti prieš kertant medį
Nors patį kelmą iš sklypo galima šalinti be atskiro leidimo, kitoje situacijoje atsiduriama tada, kai planuojama kirsti visą medį – tam dažnai gali būti taikomi teisės aktų reikalavimai.
Originaliame tekste primenama, kad, remiantis Lenkijoje galiojančiomis taisyklėmis, privačių sklypų savininkams tam tikrais atvejais tenka kreiptis dėl leidimo ar pateikti pranešimą, kai kamieno apimtis 5 cm aukštyje viršija nustatytas ribas.
Pavyzdžiui, nurodomos ribos: 80 cm – tuopoms, gluosniams, uosialapiams ir sidabriniams klevams; 65 cm – paprastajam kaštonui, robinijai ir platanui; 50 cm – daugumai kitų rūšių.
Lietuvoje medžių kirtimo tvarka gali skirtis, todėl prieš kertant verta pasitikrinti savivaldybės reikalavimus ir galiojančias taisykles konkrečioje vietoje.