Tag: Photon Bridge

  • Eindhoveno „Photon Bridge“ pritraukė 10 mln. eurų: lazeriai gali tapti nauju DI centrų „kamščiu“

    Eindhoveno „Photon Bridge“ pritraukė 10 mln. eurų: lazeriai gali tapti nauju DI centrų „kamščiu“

    Eindhovene įsikūręs fotonikos startuolis „Photon Bridge“ pritraukė 10 mln. eurų investiciją, kad kurtų optinius variklius ir lazerių šaltinius, skirtus DI infrastruktūrai bei telekomunikacijoms. Bendrovė siekia spręsti vis aiškiau ryškėjantį iššūkį: plečiantis DI skaičiavimo klasteriams, didėja poreikis milijonams lazerių, reikalingų spartiems optiniams sujungimams.

    Investicinį raundą bendrai vedė Amadeus APEX Technology Fund ir 360 Capital, o esami investuotojai Innovation Industries, Faber ir Brabant Development Agency (BOM) padidino savo įnašus. Anksčiau, 2025 metais, įmonė buvo paskelbusi apie 4,75 mln. eurų pradinio etapo finansavimą, kuriuo pradėtas spartesnis technologijos vystymas.

    „Kiekviena nauja skaičiavimo banga sukuria naujų siaurų vietų tiekimo grandinėje, o lazeriai gali tapti kita“, – sakė APEX Ventures investicijų partneris Ion Hauer.

    „Photon Bridge“ įkurta 2020 metais, o jos tikslas – pergalvoti, kaip dideliu mastu kuriamos didelio našumo fotoninės sistemos. Bendrovė kuria didelės galios, kelių bangos ilgių lazerių šaltinius naujos kartos optiniams sujungimams duomenų centruose, kai optika vis dažniau artinama prie pačių procesorių.

    Duomenų centrams plečiant DI skaičiavimo sistemas nuo tūkstančių iki šimtų tūkstančių lustų, didelę reikšmę įgauna ne vien skaičiavimo galia, bet ir tai, kaip greitai bei efektyviai tarp procesorių juda duomenys. Optiniai sujungimai šioje vietoje dažnai laikomi pranašesniais už elektrinius, nes gali perduoti daugiau informacijos su mažesniais energijos nuostoliais ir didesniu pralaidumu.

    Optika arčiau lustų

    Viena ryškiausių krypčių – vadinamoji co-packaged optics technologija, kai optinė jungtis integruojama greta lustų, trumpinant kelią, kurį turi įveikti signalas. Tokia architektūra didina lazerių, kurie tiekia šviesą optiniams kanalams, paklausą, o tradiciškai telekomunikacijoms skirta tiekimo grandinė nėra pritaikyta puslaidininkių pramonei būdingiems mastams.

    „Šiandienė didelės galios lazerių tiekimo grandinė daugiausia sukurta telekomunikacijoms ir povandeniniams tinklams, kur apimtys nepalyginamai mažesnės. DI gali paversti lazerį puslaidininkių masto produktu“, – teigiama bendrovės komentare.

    Vietoje strategijos didinti kelių lazerių galią iki itin aukšto lygio, „Photon Bridge“ renkasi kitą kelią: sujungia ir multipleksuoja kelių mažesnės galios puslaidininkinių lazerių šviesą. Įmonės vertinimu, tai mažina galios tankį, didina gamybos išeigą, sumažina jautrumą defektams ir leidžia efektyviau didinti apimtis.

    Planai iki masinės gamybos

    Startuolio platforma projektuojama taip, kad užtikrintų didelį bangos ilgių skaičių ir iki 40 mW optinės galios vienam bangos ilgiui vienoje skaiduloje. Taip pat pabrėžiama galimybė gamybą paskirstyti per kelias indžio fosfido technologiją naudojančias puslaidininkių liejyklas, kad būtų lengviau didinti apimtis ir valdyti tiekimo rizikas.

    2025 metų rugsėjį bendrovė, anksčiau žinoma kaip Photon IP, pasikeitė pavadinimą į „Photon Bridge“ ir generaliniu direktoriumi paskyrė Paul Marchal. Įmonė teigia, kad šis pokytis atspindi orientaciją į pramoninį mastą ir artėjimą prie komercializacijos.

    „DI iš esmės keičia, kaip kuriama skaičiavimo infrastruktūra. Duomenų judėjimas tarp šimtų tūkstančių procesorių tampa vienu svarbiausių našumo apribojimų“, – sakė „Photon Bridge“ vadovas Paul Marchal.

    Pasak jo, rinka artėja prie situacijos, kai pramonei kasmet reikės milijonų lazerių šaltinių, todėl vien technologinis proveržis nebepakanka – būtina nuo pradžių projektuoti sprendimą, kuris būtų gaminamas su aukšta išeiga. 360 Capital partneris Cesare Maifredi taip pat akcentuoja, kad milijoninių apimčių gamyboje lemiamu veiksniu tampa būtent išeiga ir pakartojamumas.

    Gautą kapitalą „Photon Bridge“ planuoja skirti produktų vystymui, klientų kvalifikavimo procesams ir pasirengimui tiekimui. Bendrovė nurodo siekianti pirmuosius pavyzdžius pristatyti 2027 metais, o masinę gamybą planuoja pradėti 2028 metais, kartu plečiant komandą Eindhovene.