CP v2

Tag: Picos akmuo

  • Pica kaip iš picerijos namuose: viena taisyklė lemia traškų padą ir aukštą kraštą

    Pica kaip iš picerijos namuose: viena taisyklė lemia traškų padą ir aukštą kraštą

    Naminė pica gali būti ne ką prastesnė už kepamą picerijose, tačiau rezultatas dažniausiai priklauso ne nuo įdarų, o nuo vienos esminės taisyklės. Tešlai reikia stiprios kaitros nuo pirmųjų minučių, todėl picą būtina dėti tik į pilnai įkaitintą orkaitę.

    Kepant iš šaltos orkaitės tešla lėtai šyla, ilgiau džiūsta, o drėgmė iš padažo ir sūrio nespėja greitai išgaruoti. Dėl to padas gali likti minkštas, o kraštai nepakankamai iškilę, net jei naudojami geri ingredientai ir teisingos proporcijos.

    Orkaitę įkaitinkite maksimaliai

    Daugumoje namų orkaičių geriausią efektą duoda 220–270 laipsnių temperatūra, o jei įrenginys leidžia, verta rinktis ir apie 300 laipsnių. Aukšta kaitra padeda greitai apskrudinti dugną ir kraštus, kol viršus dar neperkepė.

    Praktiškai tai reiškia, kad orkaitę verta įkaitinti ilgiau, nei atrodo pakanka pagal indikatorių. Ypač jei naudojamas picos akmuo ar plienas, jiems reikia laiko sukaupti šilumą, kad padas gautų staigų karščio impulsą.

    Kaitinimo režimas taip pat svarbus

    Jei orkaitėje yra picos programa, ją dažnai verta išbandyti, nes ji pritaikyta intensyvesniam tešlos apkepimui. Kitu atveju dažnai pasiteisina apatinis kaitinimas kartu su karšto oro cirkuliacija, nes apačia greičiau sutvirtėja, o temperatūra kameroje pasiskirsto tolygiau.

    Vis dėlto skirtingos orkaitės kaista nevienodai, todėl pirmus kartus verta stebėti kepimą, o ne aklai pasitikėti nustatymais. Jei viršus ruduoja per greitai, o padas dar blyškus, dažnai padeda žemesnė lentynos padėtis ir stipresnė šiluma iš apačios.

    Kepimo laikas ir įdarų kiekis

    Pica paprastai nekepama dešimtis minučių, nes ilgai kepant aukštoje temperatūroje ji perdžiūsta. Orientacinis laikas dažnai siekia apie 10 minučių, tačiau plonesnė tešla iškepa greičiau, o storesnei reikia daugiau laiko.

    Didelę įtaką daro ir įdarų kiekis, nes padažas, sūris ir daržovės išskiria drėgmę. Jei ant picos sudedama per daug produktų, tešla apkraunama ir gali prasčiau iškepti, ypač kai padas plonas.

    Geriausia vadovautis ne laikmačiu, o požymiais: parudavusiais kraštais, apskrudusiu dugnu ir tolygiai išsilydžiusiu sūriu. Padažą verta tepti plonu sluoksniu, kad padengtų pagrindą, bet nesudarytų šlapios plėvelės, o įdarus dėti saikingai, kad kaitra atliktų savo darbą.

  • Šefai pataria: vienas triukas orkaitėje ir pica bus rumena bei traški kaip iš picerijos

    Naminė pica dažnai nuvilia ne dėl tešlos ar ingredientų, o dėl vienos priežasties: namų orkaitė retai pasiekia tokias sąlygas kaip malkomis kūrenamos picos krosnys. Vis dėlto keliais paprastais sprendimais galima priartėti prie rezultato, kai kraštai apskrunda, o padas išlieka traškus.

    Svarbiausias principas yra labai aukšta temperatūra ir maksimaliai įkaitintas paviršius, ant kurio kepama pica. Kuo karščiau, tuo greičiau tešla iškyla ir sutvirtėja, o sūris tirpsta tolygiai, neatskirdamas riebalų, todėl pica atrodo ir skaniau, ir valgosi lengviau.

    Temperatūra lemia beveik viską

    Jei orkaitė leidžia, ją verta įkaitinti iki 250 laipsnių ir picą kepti apie 10 minučių, stebint, kaip keičiasi kraštų spalva. Orkaitėse, kurios pasiekia 270 laipsnių, 30 centimetrų skersmens pica dažnai iškepa per 5–7 minutes.

    Kepant 220–230 laipsnių temperatūroje su įjungtu kaitinimu iš viršaus ir apačios, dažniausiai prireikia 10–12 minučių. Storesnės, amerikietiško stiliaus picos tešla paprastai kepama žemesnėje 200–220 laipsnių temperatūroje ir ilgiau, apie 15–20 minučių, kad vidus spėtų iškepti.

    Didžiausia klaida – šalta skarda

    Viena dažniausių priežasčių, kodėl picos padas lieka minkštas, yra kepimas ant neįkaitintos skardos. Sprendimas paprastas: skardą ar groteles reikia kaitinti kartu su orkaite bent 30 minučių, kad pica patektų ant įkaitusio metalo.

    Praktikoje tai reiškia, kad tešlą geriausia uždėti ant kito paviršiaus, o į orkaitę perkelti tik tada, kai skarda jau įkaitusi. Taip šiluma iš karto „užrakina“ pado struktūrą ir padeda išgauti traškumą, kurio dažniausiai ir tikimasi.

    Popierius gali sugadinti rezultatą

    Dar viena klaida – kepimo popierius, kai temperatūra viršija 230 laipsnių. Tokiomis sąlygomis popierius gali pradėti tamsėti, trupėti ar svilti, o tai ne tik gadina skonį, bet ir apsunkina kepimą.

    Vietoje jo tešlą galima dėti tiesiai ant švarios skardos, lengvai pabarstytos miltais arba plonai pateptos aliejumi. Norint dar geresnio efekto, padeda picos akmuo ar plieninė kepimo plokštė, kuri sukaupia daugiau šilumos ir leidžia iškepti picą greičiau.

    Jei pabaigoje norisi labiau apskrudusių kraštų, trumpam galima įjungti grilio funkciją ir kelias akimirkas stebėti, kad kraštai neperkeptų. Taip išgaunami apetitą keliantys, lengvai parudavę burbuliukai ant picos bortelių.