Lenkijoje vėl suaktyvėjo vadinamosios „vampyrės“ Zosios tyrimai – mokslininkai iš naujo analizuoja XVII amžiuje mirusios jaunos moters palaikus, tikėdamiesi geriau suprasti, kodėl vietos bendruomenė jos bijojo net po mirties.
Zosios kapas, aptiktas 2022 metais Pienio (Kujavijos Pamario vaivadija) kaimo kapinėse, iškart patraukė dėmesį dėl neįprastų „apsaugos“ priemonių, kurios turėjo neva neleisti velionei sugrįžti į gyvųjų pasaulį, rašo „Heritage Daily“.
Archeologai nustatė, kad ant moters kaklo buvo padėtas pjautuvas – ne kaip atsitiktinis kapo įkapių elementas, o kaip simbolinė ir praktiška kliūtis: anuomet tikėta, kad ašmenys ties kaklu sulaikytų mirusįjį, jei šis bandytų pakilti iš kapo.
Dar viena detalė – trikampė spyna, pritvirtinta prie kairės pėdos piršto. Tyrėjų manymu, ji galėjo reikšti „užrakintą“ kelią atgal. Be to, moters burnoje aptiktas varinis (ar daug vario turintis) daiktas. Toks trijų skirtingų „saugiklių“ derinys archeologinėje medžiagoje pasitaiko itin retai.
Ką iki šiol pavyko nustatyti apie Zosią
Ankstesni tyrimai leidžia manyti, kad Zosia mirė XVII amžiaus viduryje, būdama maždaug 17–19 metų. Nurodoma, kad jos ūgis galėjo siekti apie 162–168 centimetrus.
Genetiniai duomenys buvo leidę svarstyti apie galimą skandinavišką kilmę, tačiau stroncio izotopų analizė pateikė kitokią užuominą: labiau tikėtina, kad moteris augo Pienio apylinkėse.
Tai neatmeta migracijos istorijos – tyrėjai kelia prielaidą, kad į šį regioną galėjo būti atsikraustę jos protėviai, tačiau pati Zosia nebūtinai atvyko iš Skandinavijos.
Naujasis tyrimų etapas: ieškoma ligos pėdsakų
Didžiausia mįslė išlieka nepakitusi: kas sukėlė Zosios mirtį ir kodėl ji tapo tokio ryškaus bendruomenės nerimo objektu. Dabar mokslininkai daugiausia dėmesio skiria išsamiai skeleto analizei, ypač šonkauliams ir krūtinkauliui.
Pasitelkdami pažangią įrangą specialistai ieško patologinių pakitimų bei anatominių anomalijų, kurios galėtų atskleisti persirgtas ligas, raidos sutrikimus ar kitas sveikatos problemas.
Viena pagrindinių versijų – kad išskirtinė Zosios sveikatos būklė galėjo išryškinti jos „kitoniškumą“ aplinkinių akyse. XVII amžiuje medicinos žinios buvo ribotos, todėl neaiškūs simptomai ar deformacijos neretai būdavo aiškinami prietarais.
Kodėl svarbūs ir kiti kapai
Tyrėjai neapsiriboja vienu radiniu. Pienio kapinėse iki šiol aptiktas 101 palaidojimas, o bent keliolika jų turi neįprastų bruožų.
Lygindami skirtingus palaikus archeologai ir antropologai tikisi išsiaiškinti, ar „ypatingai“ palaidoti žmonės galėjo turėti panašių sveikatos sutrikimų. Jei tokia sąsaja pasitvirtintų, tai suteiktų daugiau aiškumo, iš kur kilo anuometiniai socialiniai baimės mechanizmai ir „vampyrizmo“ įsivaizdavimas.