Žirklių efektas žemės ūkyje
Eurostato duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungos ūkininkai vidutiniškai gavo mažesnes kainas už savo produkciją, nors jų patiriamos sąnaudos augo. Toks kainų ir kaštų išsiskyrimas rinkoje dažnai vadinamas žirklių efektu, kai pajamos spaudžiamos žemyn, o išlaidos kyla.
Palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sumažėjo 5,8 proc. Tai buvo jau trečias iš eilės ketvirtis, kai fiksuojamas metinis kainų kritimas, didinantis spaudimą ūkių pelningumui.
Kas brango labiausiai?
Tuo pat metu vidutinės žemės ūkyje naudojamų prekių ir paslaugų kainos, į kurias įeina energija, trąšos ir pašarai, pakilo 4,7 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net ir išlaikant panašius gamybos apimtis, bendros savikainos dalis didėjo.
Ryškiausiai brango energija ir tepalai, kurių kainos šoktelėjo 22 proc. Trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės pabrango 13,4 proc., o tai ypač jautru ūkiams, kurių rezultatai tiesiogiai priklauso nuo tręšimo intensyvumo ir sezoniškumo.
Smūgis pienui ir grūdams
Didžiausias kainų kritimas užfiksuotas pieno sektoriuje: vidutinė kaina, kurią gavo ūkininkai, buvo 16,6 proc. mažesnė nei prieš metus. Grūdų kainos, Eurostato vertinimu, sumenko 5,6 proc., taip pat mažindamos augalininkystės ūkių pajamas.
Valstybių pjūvyje produkcijos kainos krito 20 ES šalių. Didžiausias metinis nuosmukis fiksuotas Danijoje, kur jis siekė 17,2 proc., o Airijoje 16,2 proc., o tai rodo, kad spaudimas nėra lokalus ir apima skirtingas ūkininkavimo struktūras.
Sąnaudų kainos augo visose ES valstybėse narėse. Didžiausi šuoliai, lyginant 2026 metų antrąjį ketvirtį su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, užfiksuoti Lietuvoje, kur augimas siekė 16,4 proc., ir Rumunijoje, kur jis sudarė 11,7 proc.
Kokie sprendimai svarstomi?
ES žemės ūkio ministrai, susitikę rugsėjo 28 dieną, akcentavo aukštas gamybos sąnaudas, ypač trąšų ir energijos, bei mažesnes produkcijos kainas, kurios mažina ūkių maržas. Tokia kombinacija dažniausiai greitina sprendimus mažinti investicijas, atidėti technikos atnaujinimą ar riboti gamybą.
Europos Komisija liepos 17 dieną paskelbė 540 mln. eurų paramos paketą, skirtą kompensuoti labiausiai nukentėjusiems ūkininkams ekonominius nuostolius, siejamus su išaugusiomis trąšų ir energijos sąnaudomis. Prancūzijai numatyta apie 107,1 mln. eurų, Ispanijai 50,2 mln. eurų, o tikslines išmokų schemas nustato nacionalinės institucijos.
Ilgesnėje perspektyvoje ES ministrai aptarė Europos Komisijos trąšų veiksmų planą, paskelbtą gegužę, kuriuo siekiama gerinti trąšų prieinamumą ir įperkamumą bei stiprinti vidaus tiekimo atsparumą. Šios priemonės aktualios ir Baltijos regionui, nes trąšų kainų svyravimai tiesiogiai persiduoda savikainai ir konkurencingumui bendroje rinkoje.