CP v2

Tag: Pietinis dujų koridorius

  • Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Energetika ir prekyba – vizito ašis

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas antradienį atvyko į Berlyną pirmojo valstybinio vizito į Vokietiją. Derybų darbotvarkėje dominavo energetinis saugumas ir vadinamasis Vidurinysis koridorius – prekybos maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Centrinę Aziją bei Pietų Kaukazą.

    Vizitas vyksta Europai ir toliau mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. Vokietijai, kuri po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą skubiai perorientavo energijos tiekimą, papildomi dujų šaltiniai išlieka strateginis prioritetas.

    Strateginė partnerystė ir nauji susitarimai

    I. Aliyevas susitiko su kancleriu Friedrichu Merzu dvišalėms deryboms, po kurių įvyko platesnis susitikimas su ministrų kabineto nariais. Šalys pasirašė bendrą strateginės partnerystės deklaraciją ir kelis susitarimus dėl energetikos, transporto, infrastruktūros, prekybos ir investicijų, taip pat mokslo ir technologijų.

    Vokietija tapo antra Europos šalimi po Italijos, pasirašiusia tokio formato susitarimą su Azerbaidžanu. Kartu Berlyne vyko ir bendras verslo forumas, skirtas politinius įsipareigojimus paversti konkrečiais projektais bei investicijomis.

    „Noriu padėkoti prezidentui Ilhamui Aliyevui. Jūs sukuriate galimybę mums gauti didesnius dujų kiekius iš Azerbaidžano. Tai atsispindi ir šiandien pasirašytoje bendroje deklaracijoje“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Azerbaidžanas gali tiekti reikalingą naftos kiekį. Tai galima padaryti tiek iš vidaus šaltinių, tiek pasitelkiant SOCAR prekybos padalinį“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Dujos per Pietinį dujų koridorių

    Vokietija yra viena naujausių Baku dujų pirkėjų: tiekimas į šalį pradėtas 2024 metais per Pietinį dujų koridorių ir tolesnes jungtis Europos tinkle. I. Aliyevas teigė tikintis, kad metiniai pristatymai Vokietijai kitais metais pasieks 2 mlrd. kubinių metrų.

    Kancleris F. Merzas Pietinį dujų koridorių įvardijo kaip patikimą tiekimo kryptį ir pabrėžė ilgalaikės partnerystės siekį. Pasak Azerbaidžano pusės, šalis Europai šiuo metu per metus tiekia apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, o didžiausi gavėjai yra Italija, Graikija, Bulgarija ir Vengrija.

    Aliyevas taip pat pareiškė, kad Baku pasirengęs didinti tiekimą Vokietijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Tokie pareiškimai pateikiami platesniame kontekste, kai ES ieško stabilesnių alternatyvų rusiškam energijos importui ir stiprina tiekimo kelių atsparumą.

    Vidurinysis koridorius ir regiono įtampos

    Ne mažiau svarbi derybų tema – Vidurinysis koridorius, jungiantis Kiniją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją. I. Aliyevas teigė, kad Azerbaidžanas daug investavo į Alato uosto prie Kaspijos jūros pajėgumų plėtrą, o krovinių srautai šiuo maršrutu ženkliai augo.

    Vokietijai, kaip vienai didžiausių Europos pramonės ekonomikų ir Azijos prekių importuotojų, alternatyvūs logistikos keliai tampa svarbūs tiek dėl verslo rizikų valdymo, tiek dėl siekio mažinti priklausomybę nuo tranzito per Rusiją.

    Azerbaidžano vadovas taip pat užsiminė apie regione vykstančius konfliktus, kurie trikdo energijos ir prekybos srautus, ir teigė, jog šalis laikosi subalansuotos pozicijos bei yra pasirengusi remti diplomatines pastangas stabilumui atkurti. Savo ruožtu F. Merzas palankiai įvertino Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą ir paragino užbaigti taikos susitarimo derinimą.

    Vėliau tą pačią dieną I. Aliyevas atskirai susitiko su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Pasak pranešimų, susitikime aptarta dvišalių ryšių plėtra ir regiono saugumo klausimai.

  • Pietiniai energijos koridoriai Europai: kodėl Azerbaidžano dujos ir DI tampa strateginiu deriniu

    Pietiniai energijos koridoriai Europai: kodėl Azerbaidžano dujos ir DI tampa strateginiu deriniu

    Pietiniai koridoriai – naujas Europos akcentas

    Baku vykstančioje Baku Energy Week 2026 konferencijoje daugiausia dėmesio skirta tam, kaip keičiasi pasauliniai energijos srautai ir kokį vaidmenį čia ima atlikti Pietų Kaukazas. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pabrėžė, kad iškastinis kuras artimiausiu metu išliks svarbus, tačiau šalys esą turėtų būti vertinamos ir pagal investicijas į atsinaujinančią energetiką.

    Jo teigimu, Europos energijos rinką vis sunkiau įsivaizduoti be Pietų Kaukazo, o Kaspijos regiono reikšmė auga Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga aktyviai ieško alternatyvių tiekimo maršrutų, o infrastruktūros projektai pietryčių Europoje įgauna papildomą geopolitinį svorį.

    DI ir metano mažinimas – pramonės spaudimo ženklai

    Vienas ryškiausių renginio akcentų – dirbtinis intelektas, kuris vis dažniau pristatomas kaip praktinis įrankis naftos ir dujų sektoriuje. Įmonės demonstravo sprendimus, padedančius optimizuoti gręžybą, prognozuoti įrangos gedimus ir tikslinti žvalgybą, taip mažinant prastovas ir kaštus.

    Kita dominuojanti tema – metano emisijų kontrolė, nes metano nuotėkio mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį energetikoje. Renginyje daug dėmesio skirta nuotėkio aptikimo, emisijų stebėsenos ir anglies valdymo technologijoms, kurios leidžia mažinti nuostolius ir kartu kelti veiklos efektyvumą.

    Dujos kaip „lankstumo“ ramstis pereinamuoju laikotarpiu

    Diskusijose kartota mintis, kad energetikos politikoje vis dar tenka derinti tris tikslus: tiekimo saugumą, kainų prieinamumą ir tvarią, socialiai teisingą transformaciją. Moldovos energetikos ministras Dorinas Junghietu akcentavo jungčių ir priklausomybių atsisakymo svarbą, pabrėždamas, kad net ir spartėjant žaliajai pertvarkai gamtinės dujos išlieka strategiškai reikšmingos.

    „Dujos išliks tam, kad užtikrintų lanksčią gamybą. Azerbaidžanas buvo ir liks vienas iš pagrindinių dujų tiekėjų Europai“, – sakė Dorinas Junghietu.

    Forume taip pat skambėjo vertinimai, kad pietiniai tiekimo maršrutai ir regioninės jungtys taps vienu iš kertinių atsparumo elementų, ypač jei pasaulinėse rinkose kartosis tiekimo sutrikimai. Akcentuota, kad investicijos į infrastruktūrą, skaitmeninimą ir emisijų mažinimą tampa ne atskirais projektais, o vienos strategijos dalimi.

    Bulgarijos skaičius ir platesnė regiono žinutė

    Bulgarijos energetikos viceministras Kirilas Temelkovas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžano dujos jau dabar reikšmingai prisideda prie šalies vartojimo. Jo teigimu, daugiau nei 30 proc. Bulgarijos suvartojimo sudaro Azerbaidžano dujos, o tai išryškina Pietinio dujų koridoriaus ir tarpsisteminių jungčių svarbą pietryčių Europoje.

    „Daugiau nei 30 proc. vartojimo Bulgarijoje tiekiama Azerbaidžano dujomis“, – sakė Kirilas Temelkovas.

    Renginyje taip pat aptartos elektros jungčių perspektyvos tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos, įskaitant „žaliosios energijos koridorių“ idėją. Tokie projektai pristatomi kaip būdas plėsti atsinaujinančios energijos prekybą ir didinti sistemos lankstumą, tačiau jų sėkmė priklausys nuo finansavimo, reguliavimo ir tinklų modernizavimo tempo.

    Kas toliau: daugiau infrastruktūros ir daugiau skaitmeninimo

    Baku Energy Week 2026 pirmoji diena parodė, kad naftos ir dujų sektorius vienu metu sprendžia dvi užduotis: užtikrinti patikimą tiekimą ir įrodyti, kad gali mažinti emisijas bei diegti modernias technologijas. Dėl to DI ir emisijų stebėsena vis dažniau pristatomi kaip būtinybė konkurencingumui, o ne tik inovacijų vitrinos.

    Artimiausiomis dienomis renginyje numatoma toliau nagrinėti SGD infrastruktūrą, atsinaujinančių išteklių integravimą, tranzito koridorius ir regioninį bendradarbiavimą. Europos auditorijai svarbiausia žinutė iš Baku išlieka ta pati: pietiniai energijos koridoriai gali tapti vienu iš pagrindinių tiekimo saugumo ramsčių, o technologijos, ypač DI, vis labiau persikelia iš pristatymų į kasdienę pramonės praktiką.