Tag: Pietryčių Europa

  • „BlackPeak Capital“ startavo su 125 mln. eurų fondu Pietryčių Europos augimo įmonėms

    Bulgarijos privataus kapitalo bendrovė „BlackPeak Capital“ paskelbė apie naujo augimo fondo „BlackPeak Southeast Europe Growth Equity Fund II“ (BPSEEF II) pirmąjį uždarymą, per kurį pritraukė 125 mln. eurų.

    Kaip rašo „EU-Startups“, šis fondas skirtas investuoti į sparčiai augančias Pietryčių Europos įmones, daugiausia Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Serbijoje.

    Tarp pagrindinių investuotojų – ankstesnio fondo rėmėjai, įskaitant Europos investicijų fondą (EIF), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (EBRD), „Erste Asset Management“ ir Tarptautinę finansų korporaciją (IFC).

    „BlackPeak Capital“ valdančiųjų partnerių teigimu, regione daugėja ambicingų įkūrėjų, tačiau jiems dažnai trūksta tokio masto augimo kapitalo ir patirties, kuri leistų sparčiau plėstis tarptautiniu mastu.

    Kas prisidėjo prie fondo

    EIF į BPSEEF II įsipareigojo investuoti 35 mln. eurų. Iš jų 10 mln. eurų skirta pagal Rumunijos atsigavimo kapitalo fondą, o 25 mln. eurų – pagal Bulgarijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    EBRD skyrė 30 mln. eurų, o IFC – 20 mln. eurų. Prie fondo taip pat prisijungė Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros bankas HBOR bei „Universal Pension Fund Doverie“, įvardijamas kaip didžiausias Bulgarijos pensijų fondas, taip pat privatūs regiono investuotojai.

    Fondo tikslai, dydis ir investicijų sumos

    Skelbiama, kad BPSEEF II taikosi į 150 mln. eurų dydį, o vadinamasis „hard cap“ – 200 mln. eurų. Galutinį fondo uždarymą planuojama pasiekti 2027 metais.

    Vienai investicijai numatoma skirti nuo 7 iki 20 mln. eurų. Fondas taip pat gali ieškoti galimybių platesniame Vidurio ir Rytų Europos regione – minimos Lenkija, Vengrija, Slovakija, Baltijos šalys ir kitos Vakarų Balkanų rinkos.

    Fondas ketina įsigyti reikšmingas mažumos arba kontrolines akcijų dalis, bendradarbiauti su įkūrėjais ir prisidėti ne tik kapitalu, bet ir ryšiais bei patirtimi, reikalinga plėtrai į naujas rinkas.

    Ką rodo pirmojo fondo rezultatai

    „BlackPeak Capital“ teigia, kad ankstesnis fondas BPSEEF I startavo 2021 metais ir galutinai siekė 126 mln. eurų – panašiai kaip dabartinis antrojo fondo pirmojo uždarymo rezultatas.

    BPSEEF I investavo į 11 įmonių ir įgyvendino 16 papildomų įsigijimų. Nurodoma, kad per pastaruosius penkerius metus portfelio pajamos augo po 34 proc. kasmet.

    Taip pat pranešama, jog dalis investuoto kapitalo jau grąžinta po sėkmingo „euShipments.com“ pardavimo „Austrian Post“ ir dar dviejų dalinių pasitraukimų iš „GenePlanet“ bei „Wiser Technology“.

    Bendrovė „BlackPeak Capital“ įkurta 2014 metais, o per tris fondus iš viso yra pritraukusi daugiau nei 280 mln. eurų įsipareigojimų. Ji turi komandą ir atstovavimą Sofijoje, Bukarešte, Zagrebe, Belgrade, Liublianoje ir Vienoje.

    Pirmąsias investicijas iš BPSEEF II planuojama pradėti 2027 metų pradžioje, o portfelį sudaryti iš 10–12 įmonių.

  • EBRD skiria naujus vadovus Centrinei Europai ir Baltijos šalims: kas keisis Lietuvai?

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) pranešė paskyręs du naujus regiono vykdomuosius vadovus: Andreeą Moraru Centrinei Europai ir Baltijos šalims bei Grzegorzą Zielińskį Pietryčių Europai. Pokyčiai įsigalios nuo birželio 1 dienos ir žymi platesnį vadovybės atsinaujinimą po ilgametės regiono vadovės Charlotte Ruhe pasitraukimo į pensiją.

    EBRD yra viena svarbiausių tarptautinių institucijų, finansuojančių privataus sektoriaus plėtrą ir infrastruktūros modernizavimą Europoje. Bankas regionuose veikia per investicijas, paskolas ir konsultacijas, o prioritetu išlieka žalioji transformacija, energetinis saugumas ir verslo konkurencingumo stiprinimas.

    Kas vadovaus Baltijos regionui?

    Andreea Moraru iki šiol ėjo EBRD direktorės pareigas Lenkijoje ir Baltijos šalyse, todėl Baltijos rinkas ir jų poreikius pažįsta iš vidaus. Naujosiose pareigose ji koordinuos banko veiklą Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

    EBRD pabrėžia, kad Moraru turi daugiau nei dviejų dešimtmečių patirtį banke, dirbant tiek su konkrečiomis šalimis, tiek su sektoriais. Jos karjeroje akcentuojama gebėjimas auginti investicijų apimtis, telkti tarpkultūrines komandas ir kurti partnerystes su vyriausybėmis, finansų institucijomis bei privačiu verslu.

    Prieš darbą Varšuvoje ji vadovavo EBRD veiklai Graikijoje ir Kipre, kur plėtė banko verslo portfelį Graikijoje ir kartu užbaigė veiklos mažinimo etapą Kipre. EBRD taip pat pažymi jos patirtį valdybų lygmenyje finansų, draudimo, pensijų ir turto valdymo srityse.

    Naujas dėmesys Pietryčių Europai

    Grzegorzas Zielińskis paskirtas vadovauti EBRD operacijoms šešiose Vakarų Balkanų šalyse, taip pat Bulgarijoje, Rumunijoje ir Graikijoje. Jis banke dirba nuo 1998 metų, o karjerą pradėjo energetikos ir komunalinių paslaugų finansavimo srityje, vėliau koordinavo investicijas į atsinaujinančią energetiką ir regioninę energetikos darbotvarkę.

    Pastaraisiais metais Zielińskis ėjo aukštas pareigas tvarios infrastruktūros kryptyje, kur vadovavo EBRD energetikos komandai Europoje. Banko vertinimu, jo patirtis valdant daugiašalius investicinius projektus ir vykdant politikos dialogą turėtų sustiprinti EBRD poveikį Pietryčių Europoje.

    Ką tai gali reikšti Lietuvai?

    Nors personaliniai pokyčiai savaime nekeičia EBRD strategijos, vadovų kaita dažnai lemia akcentų perskirstymą: spartesnį sprendimų priėmimą, aktyvesnį projektų portfelio formavimą ar didesnį dėmesį konkretiems sektoriams. Lietuvai tai aktualu dėl tęsiamų regioninių energetikos ir infrastruktūros projektų, taip pat dėl privataus sektoriaus finansavimo poreikio.

    Pastaraisiais metais EBRD visoje Europoje nuosekliai didina investicijas į atsinaujinančią energetiką, tinklų modernizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Baltijos šalyse šios kryptys susijusios su elektros sistemos stiprinimu, pramonės dekarbonizacija ir finansavimo prieinamumu vidutiniam verslui.

    EBRD skelbia, kad naujieji paskyrimai turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą ir sustiprinti banko gebėjimą įgyvendinti didelio poveikio investicijas bei politikos dialogą regione. Artimiausiais mėnesiais bus aiškiau, kokius prioritetus naujoji vadovybė išskirs kaip pagrindinius Centrinei Europai ir Baltijos šalims.