CP v2

Tag: Pietų Afrikos Respublika

  • Giliausios pasaulio kasyklos: kur kasamas net 4 km gylyje ir kaip šiame fone atrodo Lenkija

    Žemėje lengvai pasiekiamų išteklių mažėja, todėl kasybos bendrovės vis dažniau leidžiasi į vis didesnius gylius. Šiandien giliausiose pasaulio kasyklose darbas vyksta kelių kilometrų gylyje, o tai reiškia ir milžiniškas technologines, ir saugos užduotis.

    Ryškiausias pavyzdys – Pietų Afrikos Respublikoje esanti aukso kasykla „Mponeng“, kur gavybos darbai vyksta maždaug 2,4–4 kilometrų gylyje. Tokiame gylyje uolienų temperatūra gali priartėti prie 60 laipsnių Celsijaus, todėl būtinos galingos vėsinimo bei ventiliacijos sistemos.

    Rekordiniai gyliai Pietų Afrikoje

    „Mponeng“ dažnai įvardijama kaip giliausia pasaulyje veikianti kasykla, tačiau ji nėra vienintelė tokio masto. Toje pačioje šalyje veikia ir „TauTona“, kuri ilgą laiką buvo laikoma rekordininke, kol „Mponeng“ peržengė 4 kilometrų ribą.

    „TauTona“ gavybos zonos siekia apie 3,9 kilometro gylį, o pati infrastruktūra primena požeminį miestą. Dėl didelių atstumų nusileidimas į darbo vietas gali trukti iki valandos, todėl logistika čia tampa ne mažiau svarbi nei pati gavyba.

    Dar vienas dažnai minimas objektas – „Savuka“, priklausanti tam pačiam kasybos regionui ir siekianti apie 3,7 kilometro gylį. Dideli gyliai didina ir seismikos rizikas, todėl tokiose kasyklose nuolat vertinamas uolienų stabilumas ir fiksuojami su gavyba susiję virpesiai.

    Kaip atrodo Lenkija šiame fone?

    Lenkijoje giliausios kasyklos, palyginti su Pietų Afrikos aukso kasyklomis, yra gerokai seklesnės, nes kalbama apie anglies kasybą. Viena giliausių Lenkijos anglies kasyklų – KWK Budryk, kur vienas šachtos gylis nuo 2015 metais siekia apie 1 320 metrų.

    Tarp kitų gilesnių objektų minima KWK ROW Ruch Rydułtowy, kur gavyba vyksta iki maždaug 1 220 metrų, taip pat KWK Zofiówka, kur darbai vykdomi apie 1 125 metrų gylyje. Tai rodo, kad regione dominuoja giluminė anglies kasyba, tačiau jos mastelis vis tiek skiriasi nuo kelių kilometrų gylio aukso gavybos.

    Kodėl kasama vis giliau?

    Pagrindinė priežastis – arčiau paviršiaus esantys telkiniai senka, o likę ištekliai dažnai yra gilesniuose, sudėtingesniuose geologiniuose sluoksniuose. Kartu tobulėja gręžimo, ventiliacijos, šachtų įrengimo ir saugos technologijos, leidžiančios pasiekti anksčiau per brangius ar per pavojingus gylius.

    Vis dėlto gylis reiškia ir augančias sąnaudas: daugiau energijos reikia vėsinimui, oro tiekimui, vandens šalinimui, o darbuotojų sauga priklauso nuo itin griežtų procedūrų. Dėl to giliausios kasyklos dažniausiai veikia ten, kur išgaunamo ištekliaus vertė pakankamai didelė, kad pateisintų tokio lygio investicijas.

  • „Bumech“ pradėjo aukso gavybą Pietų Afrikoje: projektas Maranda pereina į pajamų etapą

    Katovicuose įsikūrusi bendrovė „Bumech“ pranešė pradėjusi pirmąją Maranda kasybos projekto fazę Pietų Afrikos Respublikoje ir jau vykdanti aukso gavybą. Įmonė teigia, kad startui palankios aukštos aukso kainos pasaulio rinkose, todėl projektas greičiau pereina nuo investicijų prie veiklos pajamų.

    Maranda projekte pradėtas oksidinių rūdų iš Burgersdorp telkinio išplovimo procesas, o planuojamas gamyklos pajėgumas siekia 54 000 tonų rūdos per metus. „Bumech“ pažymi, kad oksidinės rūdos leidžia taikyti paprastesnį ir pigesnį aukso atgavimo procesą, o sulfidinės rūdos numatytos vėlesniuose etapuose.

    Gamybos startas ir rinkos fonas

    Aukso gavybos pradžia sutampa su laikotarpiu, kai investuotojai dažniau renkasi auksą kaip saugesnį turtą dėl geopolitinių rizikų, palūkanų normų lūkesčių ir centrinių bankų pirkimų. Tokios tendencijos pastaraisiais metais palaikė aukso kainas ir didino kasybos projektų patrauklumą, ypač tiems, kurie gali greitai pasiekti komercinę gamybą.

    Įmonė akcentuoja, kad projektas nuo įsigijimo paskelbimo iki operacinio pajamų etapo juda itin sparčiai. Pasak „Bumech“, tai leidžia jų patirtis įgyvendinant kasybos ir rūdos paruošimo projektus bei turimos inžinerinės kompetencijos.

    „Pietų Afrikos Respublikos kasybos projektas yra viena pagrindinių „Bumech“ grupės veiklos diversifikacijos krypčių. Lenkijoje sukauptą kasybos ir mechaninio rūdos paruošimo patirtį perkeliame į naują investiciją“, – sakė „Bumech“ valdybos pirmininkas Jonasz Drabek.

    Modernizacija ir našumo didinimas

    Kartu su gamybos startu „Bumech“ ėmėsi priemonių didinti perdirbimo įrenginių našumą. Bendrovės teigimu, patvirtinti sprendimai šalinti pagrindinius technologinius ribojimus, susijusius su malimo sekcija ir siurblių pakeitimu į didesnio našumo įrangą.

    Planuojama, kad modernizavimo darbai bus užbaigti iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pabaigos, o pirmieji didesnio pralaidumo bandymai galėtų įvykti dar tais pačiais metais. Taip pat vertinami tolesni rūdos sodrinimo infrastruktūros plėtros etapai ir kopalnos energijos tiekimo stiprinimas, pasitelkiant turimą įrangą iš „Bumech“ sandėlių.

    AGH įsitraukimas ir kritinių metalų potencialas

    Maranda projektui svarbus ir „Bumech“ grupės padalinio ZWG Iwiny vaidmuo. Šis padalinys gamina metalinius ir guminius komponentus malūnams, srutų siurbliams, smulkintuvams bei kitai įrangai, naudojamai rūdos sodrinimo įmonėse, o dalis produkcijos jau pritaikoma Maranda objekte.

    Bendrovė taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Krokuvos Kalnakasybos ir metalurgijos akademija (AGH). Partnerystė apima technologinių sprendimų kūrimą, gamybos efektyvumo didinimą ir darbus, susijusius su strateginių bei kritinių metalų atgavimu, įskaitant indį ir telūrą, kurie, pasak bendrovės, aptinkami telkinyje.

    „Norėjome bendradarbiauti su pripažinta Lenkijos aukštąja mokykla, todėl pakvietėme AGH. Džiaugiamės, kad profesorė Barbara Tora įsitrauks į projektą“, – sakė Jonasz Drabek.

    Artimiausiais mėnesiais „Bumech“ planuoja optimizuoti išplovimo parametrus, o vėliau pereiti prie flotacijos grandies paleidimo polimetalinėms rūdoms. Bendrovė taip pat mini ketinimus vystyti lydinčių metalų, tokių kaip indis, germanis ir galis, atgavimo technologijas bei atlikti pilną išteklių inventorizaciją pagal JORC standartą 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

  • Mirtinas įtariamas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirė, laivas izoliuotas

    Mirtinas įtariamas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirė, laivas izoliuotas

    Pasaulio sveikatos organizacija ir Pietų Afrikos Respublikos sveikatos institucijos tiria įtariamą reto hantaviruso infekcijos protrūkį kruiziniame laive Atlanto vandenyne. Pranešama, kad mirė trys žmonės, o mažiausiai dar trys patyrė simptomus, vienas jų gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad bent vienas atvejis laboratorijoje jau patvirtintas, o kiti atvejai tikrinami. Medikai bendradarbiauja su vietos tarnybomis, siekdami užtikrinti skubią pagalbą laive esantiems žmonėms ir, jei būtina, organizuoti evakuaciją.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, paprastai plintanti nuo graužikų žmonėms per užkrėstą šlapimą, išmatas ar seiles, taip pat įkvėpus dulkėse pakilusių dalelių valant užterštas patalpas. Dauguma atvejų siejami su prastu vėdinimu, kontaktu su užterštais paviršiais arba graužikų pėdsakais sandėliuose, kajutėse ar maisto laikymo vietose.

    Ligai būdingas staigus karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, pykinimas, o sunkiais atvejais ji gali komplikuotis į plaučių pažeidimą ar inkstų funkcijos sutrikimą. Specifinio, visais atvejais veikiančio gydymo nėra, todėl ankstyvas kreipimasis į medikus ir palaikomasis gydymas yra kritiškai svarbūs.

    „Pasaulio sveikatos organizacija žino apie visuomenės sveikatos įvykį, susijusį su kruiziniu laivu Atlanto vandenyne, ir teikia pagalbą tiriant situaciją“, – sakė organizacijos atstovas.

    „Vykdomi išsamūs laboratoriniai ir epidemiologiniai tyrimai, taip pat atliekamas viruso genetinis ištyrimas, kad būtų aiškiau įvertinta rizika“, – pridūrė jis.

    Laivas sustabdytas prie Žaliojo Kyšulio

    Nyderlandų kompanija „Oceanwide Expeditions“, eksploatuojanti laivą „MV Hondius“, pranešė, kad laivas šiuo metu yra netoli Žaliojo Kyšulio krantų. Vietos tarnybos asistuoja, tačiau žmonėms kol kas neleidžiama išsilaipinti, kol vertinama situacija ir priimami sprendimai dėl medicininės pagalbos.

    Kompanijos teigimu, skubios pagalbos labiausiai reikia dviem įgulos nariams, kuriems pasireiškė simptomai. Vietos sveikatos specialistai jau apžiūrėjo laivą, o sprendimas dėl jų perkėlimo į gydymo įstaigą dar nebuvo galutinai patvirtintas.

    Maršrutas ir kontaktų paieška

    Pietų Afrikos Respublikos sveikatos departamentas nurodė, kad kruizas prasidėjo Argentinoje maždaug prieš tris savaites ir apėmė sustojimus Antarktidoje bei Folklando salose. Kelionė buvo planuota tęsti iki Kanarų salų, tačiau dabar maršrutą koreguoja sveikatos saugos reikalavimai.

    Pirmasis miręs asmuo buvo apie 70 metų vyras, kuris mirė laive, o jo palaikai buvo išgabenti Šventosios Elenos saloje. Vėliau jo žmona sukniubo oro uoste Pietų Afrikos Respublikoje ir mirė ligoninėje, o dar vienas pacientas buvo hospitalizuotas Johanesburge.

    Laive, institucijų duomenimis, tuo metu galėjo būti apie 150 keleivių, o poliariniuose kruizuose paprastai dirba ir dešimtys įgulos narių. Pietų Afrikos Respublikos Nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas pradėjo kontaktų paiešką, siekdamas nustatyti, ar kas nors galėjo būti paveiktas keleiviams ar įgulai trumpam atsidūrus šalies teritorijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia greita diagnostika, aiškus rizikos komunikavimas ir griežtos infekcijų kontrolės priemonės. Kruiziniuose laivuose papildomą iššūkį kelia ribota medicininė infrastruktūra ir glaudus žmonių kontaktas, todėl sprendimai dėl izoliavimo ir evakuacijos dažnai priimami labai greitai.