Tag: Pietų Atlantas

  • Per dvi savaites prie Argentinos aptiko 57 naujas rūšis: giliavandenis kanjonas atvėrė paslaptis

    Per dvi savaites prie Argentinos aptiko 57 naujas rūšis: giliavandenis kanjonas atvėrė paslaptis

    Vos per dvi savaites mokslininkų ekspedicija Pietų Atlante, netoli Argentinos krantų, identifikavo 57 gyvūnų rūšis, kurios iki šiol nebuvo aprašytos moksle. Tyrimai vyko Mar del Plata povandeninio kanjono zonoje, kur gylis siekia apie 3,5 kilometro.

    Misiją vykdė iniciatyva The Nippon Foundation – Nekton Ocean Census, bendradarbiaudama su Schmidt Ocean Institute. Komanda rinko mėginius ir filmavo giliavandenius organizmus, pasitelkdama nuotoliniu būdu valdomą giliavandenį aparatą, pritaikytą darbui didžiuliame slėgyje.

    Kas aptikta kanjono gelmėse

    Pasak tyrėjų, tarp naujai užfiksuotų organizmų dominavo smulkūs vėžiagyviai ir dygiaodžiai. Ekspedicijos duomenimis, buvo aptikta 20 naujų rūšių irklakojų, 22 dygiaodžių, 14 geliančiųjų bei vienas moliuskas – jūrinis sparnasparnis.

    Gelmėse gyvenančios rūšys dažnai būna prisitaikiusios prie nuolatinės tamsos ir menko maisto kiekio, todėl jų sandara gali atrodyti neįprasta: nuo permatomų audinių iki specifinių jutimo organų. Tokios ekosistemos laikomos vienomis mažiausiai ištirtų planetoje, nes jų tyrimas brangus ir techniškai sudėtingas.

    Kodėl rezultatai pasirodo vėliau

    Nors pati ekspedicija vyko anksčiau, atradimų patvirtinimas užtrunka, nes rūšys negali būti „paskelbtos“ vien iš vaizdo įrašų. Taksonomams reikia palyginti mėginius su jau aprašytomis rūšimis, atlikti morfologinius tyrimus, o vis dažniau ir genetines analizes.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vienas svarbiausių tokio darbo aspektų yra tarptautinis bendradarbiavimas, nes kai kuriose organizmų grupėse pasaulyje yra nedaug aktyvių specialistų. Kartu tai tampa galimybe ugdyti jaunuosius taksonomus ir greitinti rūšių atpažinimą.

    „Tarptautinis bendradarbiavimas taksonomijoje yra kritiškai svarbus, ypač grupėse, kuriose aktyvių specialistų yra nedaug“, – sakė CONICET ir Museo Argentino de Ciencias Naturales mokslininkas dr. Danielis Lauretta.

    Žmones įtraukė ir tiesioginė transliacija

    Ekspedicijos metu komanda buvo surengusi ir tiesioginę transliaciją iš giliavandenio nusileidimo, kuri, organizatorių teigimu, pritraukė apie 4 000 000 žiūrovų. Mokslininkai tikisi, kad viešumas padės didinti susidomėjimą mažai pažintomis vandenynų buveinėmis ir jų apsauga.

    Specialistai primena, kad tokie atradimai svarbūs ne vien dėl smalsumo: giliavandenė biologinė įvairovė padeda geriau suprasti, kaip veikia globalios anglies apytakos procesai ir kaip ekosistemos reaguoja į šylančius vandenynus bei deguonies mažėjimą. Kuo tiksliau žinoma, kas gyvena gelmėse, tuo pagrįstesni sprendimai dėl jūrų erdvių valdymo.

    „57 naujų rūšių ir penkių naujų genčių nustatymas per vos dvi savaites parodo, kokia veiksminga gali būti bendradarbiavimu paremta taksonomija“, – teigė Ocean Census mokslinė vadovė dr. Michelle Taylor.

  • Per 14 dienų ekspedicija prie Brazilijos aptiko 31 naują jūrų rūšį: proveržį lėmė laivo mikroskopas

    Dvi savaites trukusi tarptautinė mokslinė ekspedicija Pietų Atlante prie Brazilijos krantų užfiksavo 31 iki šiol neaprašytą jūrų gyvūnų rūšį. Tyrėjai sako, kad toks tempas priartėjo prie rekordinių naujų rūšių atradimų per trumpą laiką.

    Ekspedicijoje dalyvavo apie 20 ekspertų iš JAV, Australijos, Brazilijos ir Japonijos, dirbusių tyrimų laive Falkor. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į vadinamąją vidurinio vandens zoną, esančią tarp paviršiaus ir jūros dugno.

    Ši erdvė laikoma didžiausia Žemės buveine, apimančia didžiąją dalį planetos gyvenamosios aplinkos, tačiau ji išlieka viena mažiausiai ištirtų. Dėl sudėtingų sąlygų, didelių atstumų ir trapios gyvybės daug organizmų čia sunku ne tik sugauti, bet ir išsaugoti tyrimams.

    Tarp naujai užfiksuotų radinių paminėtos devynios medūzų rūšys, septynios sifonoforų rūšys, septynios ketenoforų rūšys, keturios apendikuliarijų lervos, du dideli vienaląsčiai organizmai, taip pat viena amfipodų rūšis ir greitai judantis daugšerėtas kirminas. Dalis šių organizmų yra itin trapūs, todėl jų identifikavimas įprastai užtrunka gerokai ilgiau.

    Proveržį, pasak ekspedicijos komandos, lėmė naujos kartos konfokalinis mikroskopas, sumontuotas pačiame laive. Jis leido tiesiogiai jūroje stebėti gyvų organizmų trimačius ląstelių vaizdus ir greičiau atskirti skirtingas rūšis.

    „Tai atveria visiškai naują tyrimų pasaulį. Matėme, kaip ląstelės sąveikauja, keičiasi medžiagomis ir formuoja struktūras, ir galėjome tai stebėti realiuoju laiku laive, nors įprastai prireikia savaičių paruošimo, kad apskritai pamatytum panašius procesus“, – sakė ekspedicijos vyriausioji mokslininkė, Smitsono instituto daktarė Karen Osborn.

    Pasak mokslininkų, toks realaus laiko stebėjimas gali keisti ir rūšių atpažinimo praktiką: įprastai mėginius tenka gabenti į laboratorijas, fiksuoti, dažyti ir tik tada analizuoti. Laive atlikti aukštos raiškos tyrimai leidžia greičiau suprasti, ką verta tirti detaliau, o ką galima atmesti kaip jau žinomą rūšį.

    Ekspedicijos rezultatai dar kartą primena, kiek mažai žmonija žino apie vandenynų gyvybę, ypač atviroje jūroje ir tarpiniuose vandens sluoksniuose. Tyrėjai pabrėžia, kad nauji instrumentai ir mobilios laboratorijos laivuose tampa vienu svarbiausių būdų sparčiau pildyti vandenynų biologinės įvairovės žemėlapį.