Tag: Pietų Europa

  • „Enzo Ventures“ uždarė 20 mln. eurų antrąjį fondą: taikosi į Pietų Europos startuolius nuo pirmos dienos

    „Enzo Ventures“ uždarė 20 mln. eurų antrąjį fondą: taikosi į Pietų Europos startuolius nuo pirmos dienos

    Barselonoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „Enzo Ventures“ uždarė antrąjį fondą, kurio dydis siekia 20 mln. eurų. Fondas orientuotas į ankstyviausios stadijos investicijas, vadinamąjį pre-seed etapą, kai kuriamas pirmasis produkto prototipas, formuojama komanda ir tikrinama idėjos paklausa.

    Naujasis Fondas II tęsia strategiją, kurią „Enzo Ventures“ pradėjo 2023 metais su pirmuoju 10 mln. eurų fondu. Esminė kryptis išlieka ta pati: ieškoti Pietų Europos įkūrėjų ir diasporos verslininkų dar pačioje pradžioje, kol jų potencialo neperėmė platesnė pasaulinė investuotojų rinka.

    Fokusas į diasporą ir ryšius

    „Enzo Ventures“ diasporos įkūrėjais vadina verslininkus, kurie iš tokių miestų kaip Barselona ar Lisabona persikelia kurti įmonių į Londoną ar Paryžių, bet išlaiko stiprius ryšius su gimtųjų miestų talentų tinklais. Tokie ryšiai dažnai padeda greičiau suburti tarptautines komandas, pritraukti techninius specialistus ir lengviau plėsti veiklą tarp rinkų.

    Fondo požiūris paremtas prielaida, kad įkūrėjų kilmės ekosistema ir jų prieiga prie talentų gali būti ne mažiau svarbi nei tai, kur registruota įmonė. Tai leidžia investuoti į globaliai mąstančius projektus, kurie savo kompetencijų šaknis išlaiko Pietų Europoje, bet parduoda ir auga tarptautiniu mastu.

    Investicijų dydžiai ir pirmieji sandoriai

    Fondas II planuoja teikti investicijas nuo 250 000 iki 600 000 eurų, taip atliepdamas tipinį pre-seed poreikį. Šiame etape kapitalas dažniausiai skiriamas produkto kūrimui, pirmajam pardavimų ciklui, ankstyviems komandos samdymams ir pasirengimui vėlesniam pritraukimo etapui.

    „Enzo Ventures“ skelbia, kad fondas jau investavo į tris startuolius, tarp jų ir Londone įsikūrusią „Cori Clinical“, taip pat projektus Madride ir Ciuriche. Toks geografinis paskirstymas atspindi fondo ambiciją sekti įkūrėjus ten, kur jiems patogiausia kurti verslą, kartu išlaikant Pietų Europos regiono prizmę.

    Kas slypi už strategijos

    „Enzo Ventures“ įkūrė Edgar Vicente ir Iván Fernández Lucas, abu turintys darbo startuolių aplinkoje patirties. Fondo teigimu, jo atsiradimą paskatino spraga Pietų Europoje: ankstyvas kapitalas, kuris būtų palankus įkūrėjams, orientuotas į globalias ambicijas ir pasirengęs prisiimti vadinamąją „nulinių dienų“ riziką, kai dar nėra aiškių finansinių rodiklių.

    „Kai pradėjome investuoti 2023 metais, buvome įsitikinę, kad Pietų Europoje vyksta struktūrinis pokytis“, – sakė „Enzo Ventures“ steigėjas ir valdantysis partneris Edgar Vicente.

    „Naujoji įkūrėjų karta yra ambicingesnė, techniškesnė ir nuo pirmos dienos labiau globali. Nenorėjome kurti fondo pagal tai, kur registruota įmonė, norėjome jį kurti pagal tai, iš kur kilę išskirtiniai įkūrėjai“, – sakė jis.

    Rizikos kapitalo rinkoje didesni pre-seed fondai dažnai reiškia ne tik didesnes investicijas, bet ir platesnę pagalbą: prieigą prie mentorių, talentų, vėlesnių etapų investuotojų bei tarptautinių partnerių. „Enzo Ventures“ teigia, kad Fondas II remiasi tuo, kas pasiteisino pirmame fonde, tačiau dabar tai bus daroma turint daugiau kapitalo ir stipresnę platformą įkūrėjams.

  • „Enzo Ventures“ startuoja su 20 mln. eurų fondu: kaip jis ieškos Pietų Europos įkūrėjų dar pre-seed etape

    Barselonoje ir Madride veikianti rizikos kapitalo bendrovė „Enzo Ventures“ paskelbė pritraukusi antrąjį fondą „Enzo Ventures II“, kurio dydis siekia 20 mln. eurų. Juo ketinama investuoti į ankstyviausios stadijos technologijų startuolius, kuriuos įkūrė Pietų Europos kilmės verslininkai, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie plėtoja verslą.

    Naujojo fondo strategija sutelkta į pre-seed etapą, kai įmonės dažnai dar tik formuoja produktą, komandą ir pirmuosius klientus. „Enzo Ventures“ nurodo, kad pradinės investicijos čekiai sieks maždaug nuo 250 000 iki 600 000 eurų, o sprendimai bus priimami greitai, be ilgo investicinio komiteto proceso.

    Fondas dvigubėja, konkurencija auga

    „Enzo Ventures II“ yra dvigubai didesnis už pirmąjį įmonės fondą, kuris buvo 10 mln. eurų ir pradėjo investuoti 2023 metais. Pasak bendrovės, ankstesnio fondo investuotojai daugiausia grįžo ir į antrąjį, dalis jų padidino įsipareigojimus, o kapitalas sutelktas iš šeimos biurų Ispanijoje, Europoje ir Meksikoje.

    Fondo startas sutampa su platesne Pietų Europos ankstyvos stadijos investicijų banga, kai rinka ieško naujų komandų dar iki didesnių etapų finansavimo. Tokia aplinka didina konkurenciją dėl stipriausių įkūrėjų, todėl fondai vis dažniau deklaruoja tikslą būti pirmaisiais instituciniais investuotojais.

    Kas yra fondo taikinys?

    „Enzo Ventures“ pabrėžia, kad klaida vertinant regioną yra manyti, jog galimybės apsiriboja tik Pietų Europoje registruotomis įmonėmis. Fondas orientuojasi į įkūrėjus iš tokių technologinių centrų kaip Barselona, Madridas, Milanas ar Lisabona, bet įmonės gali būti kuriamos ir Londone, Paryžiuje, Niujorke ar San Franciske.

    „Viena didžiausių klaidų analizuojant rizikos kapitalą Pietų Europoje yra galvoti, kad galimybė apsiriboja regiono įmonėmis. Mes manome priešingai: dalis geriausių įkūrėjų kurs iš San Francisko, Londono ar Ciuricho, o mūsų darbas yra juos rasti anksčiau, nei kas nors sužinos jų vardus“, – sakė vienas iš fondo vadovų Edgaras Vicente.

    Skelbiama, kad fondas jau spėjo atlikti tris pirmąsias investicijas, tarp jų ir į Londone įsikūrusią medicinos technologijų bendrovę „Cori Clinical“. Dar dvi investicijos, susijusios su komandomis Madride ir Ciuriche, planuojamos pristatyti vėliau.

    DI startuoliai ir rezervas tolesniems etapams

    Pastaraisiais metais rinkoje ypač išryškėjo DI sprendimus kuriančių startuolių patrauklumas, tačiau ankstyvoje stadijoje investuotojams svarbiausia tampa ne madinga etiketė, o komandos gebėjimas greitai kurti produktą ir rasti aiškų pritaikymą. „Enzo Ventures“ portfelyje minimos įmonės, dirbančios su DI taikymais, taip pat reguliacinės atitikties ar skolų valdymo modernizavimu.

    „Enzo Ventures“ teigia, kad be pradinės investicijos planuoja numatyti kapitalą ir vėlesniems finansavimo etapams toms portfelio įmonėms, kurios rodo spartų progresą. Taip pat numatoma naudoti specialios paskirties investicines struktūras, kai atsiranda papildomos galimybės dalyvauti sekančiuose finansavimo raunduose.

    „Pirmasis fondas buvo apie įrodymą, kad galime rasti įkūrėjus labai anksti. Antrasis fondas nėra strategijos keitimas, o galimybės tą pačią formulę taikyti didesniu mastu, su geresne prieiga ir per trejus metus išmoktomis pamokomis“, – sakė vienas iš fondo įkūrėjų Ivánas Fernándezas Lucasas.

  • Europa vejasi JAV ekonomiką: kodėl Pietų šalys atsilieka, o Šiaurė didina pranašumą

    Jungtinės Valstijos pastaraisiais dešimtmečiais ekonomiškai paspartėjo greičiau nei Europos Sąjunga, o atotrūkis ES viduje ryškėja. Vis dažniau pripažįstama, kad problema ne vien išorės konkurentai, bet ir pačios Europos gebėjimas augti, diegti inovacijas ir didinti našumą.

    Ekonomistų vertinimu, viena pagrindinių priežasčių yra silpnesnis ES įmonių konkurencingumas, kurį apsunkina nevienodi reikalavimai tarp valstybių ir didelė administracinė našta. Skandinavijos ir kitos Šiaurės Europos valstybės šią problemą kelia ypač aktyviai, ragindamos paprastinti taisykles ir labiau suvienodinti vidaus rinką.

    „Europos Sąjungai būtina didinti konkurencingumą, o verslui šiandien per sunku veikti skirtingų taisyklių ir per gausių reguliavimų sąlygomis“, – sakė Švedijos ambasadorė Lenkijoje Martina Quick.

    Technologinė priklausomybė – silpna vieta

    ES lygiu vis daugiau dėmesio skiriama aukštosioms technologijoms: automatizacijai, DI, kvantinėms technologijoms ir debesijos sprendimams. Tikslas aiškus – atsiremti į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, kurie JAV ekonomikai padėjo išlaikyti spartesnį našumo augimą.

    Europos Komisija pastaruoju metu akcentuoja technologinio suvereniteto kryptį, siekdama mažinti priklausomybę nuo tiekėjų už ES ribų. Daugiausia dėmesio skiriama puslaidininkiams, DI ir debesijos paslaugoms – sritims, kuriose Europa ilgai atsiliko tiek investicijų mastu, tiek pasaulinių lyderių skaičiumi.

    Pietūs atsilieka, Šiaurė išsiskiria

    Skirtumai tarp ES regionų išryškėja lyginant augimą su JAV. Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto skaičiavimais, 2000–2024 metais Pietų Europos šalių grupėje Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje ir Portugalijoje bendrasis vidaus produktas, skaičiuojamas pagal perkamosios galios paritetą, augo 25 proc. punktų lėčiau nei JAV.

    Tuo metu Šiaurės Europos grupė, į kurią įtraukiamos Belgija, Danija, Airija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija, atrodo tvirčiau. Šios valstybės ne tik sparčiau didino ekonomikos apimtį, bet ir išsiskyrė nuoseklesniu našumo gerėjimu, ypač vertinant BVP pagal perkamosios galios paritetą vienai darbo valandai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien bendrų iniciatyvų nepakaks, jei ES nepajudės keliomis kryptimis vienu metu: mažins reguliacinę fragmentaciją, didins investicijas į inovacijas ir stiprins kapitalo bei darbo jėgos mobilumą. Priešingu atveju atotrūkis nuo JAV gali tapti ne ciklinis, o struktūrinis, o ES vidinės „dviejų greičių“ ekonomikos rizika tik augs.

  • Po karo Artimuosiuose Rytuose pauzės kelionių pardavimai vėl šoktelėjo: ką renkasi turistai

    Po trumpalaikio sąstingio, kilus karo veiksmams Artimuosiuose Rytuose, organizuotų poilsinių kelionių pardavimai vėl įgavo pagreitį. Lenkijos turizmo sektoriaus atstovai pabrėžia, kad dabartinės turbulencijos neprilygsta pandemijos laikų sukrėtimui, o kelionių organizatoriai šiandien turi gerokai įvairesnę krypčių pasiūlą.

    Lenkijos turizmo rūmų vadovas Pawełas Niewiadomskis teigia, kad pirmosiomis konflikto savaitėmis klientai rinkosi palaukti ir sprendimus atidėdavo iki paskutinės minutės. Vėliau, nuslūgus pirmajam neapibrėžtumui, rezervacijų tempas vėl pastebimai padidėjo.

    „Gali būti, kad metų pabaigoje, vertinant vasaros sezoną ir žiemos sezono pradžią, matysime pardavimų augimą, kaip ir ankstesniais metais“, – sakė Pawełas Niewiadomskis.

    Jo vertinimu, pastaraisiais metais kelionių rinka auga išskirtinai sparčiai, ypač po pandemijos ribojimų. Ši tendencija siejama su atidėto vartojimo efektu, išaugusiu kelionių poreikiu ir tuo, kad dalis keliautojų nori iš anksto „užsitikrinti“ atostogas, kol kainos nepakilo.

    Kur smuko paklausa labiausiai?

    Labiausiai konfliktas atsiliepė Persijos įlankos regiono kryptims: kelionių pardavimai į šias šalis ryškiai sumažėjo, o pavienės rezervacijos dažniau daromos vėlesniems laikotarpiams. Kartu trumpam buvo sumažėjęs susidomėjimas kai kuriomis Azijos kryptimis, kai kelionėms reikalingi persėdimai Dubajuje, Abu Dabyje ar Dohoje.

    Situacija ėmė stabilizuotis, kai keleiviams buvo pasiūlyti alternatyvūs persėdimų maršrutai, pavyzdžiui, per Stambulą. Tai leido daliai keliautojų grįžti prie planų atostogauti Azijoje, nepaisant išaugusio jautrumo maršrutams ir regioninei rizikai.

    Kas laimi išaugusį susidomėjimą?

    Tarp populiariausių pasirinkimų išsiskiria klasikinės Pietų Europos kryptys, kurias keliautojai vertina kaip labiau prognozuojamas. Didžiausią pardavimų dinamiką, pasak sektoriaus atstovų, šiuo metu fiksuoja Ispanija, Graikija ir Portugalija.

    Po pradinio kritimo palaipsniui atsigavo ir kelionių į Turkiją bei Egiptą paklausa. Pradžioje dalis klientų šias kryptis taip pat laikė galimai rizikingomis, tačiau situaciją stabilizavo aiškesnė informacija apie saugumo vertinimus ir kelionių rekomendacijas.

    Turizmo sektorius taip pat neatmeta, kad dalis žmonių dažniau rinksis poilsį savo šalyje, ypač jei tarptautinė aplinka išliks permaininga. Be to, pastebimas ir augantis užsienio turistų susidomėjimas atostogomis Lenkijoje, o tai gali padėti vidaus turizmo paslaugų teikėjams.

    Kainas amortizuoja valiuta ir kaštai

    Nors augant įtampai regione rinkose svyruoja energijos kainos, turizmo atstovai teigia, kad aviacinio kuro brangimas kol kas nesukėlė reikšmingo organizuotų kelionių kainų šuolio. Įtaką tam daro ir palankesnis valiutos kursas, kuris amortizuoja dalį sąnaudų kelionėms į užsienį.

    Pasak P. Niewiadomskio, kelionių kainos paaugo keliais proc., tačiau tai kol kas nepaveikė paklausos taip stipriai, kaip būtų galima tikėtis didesnio neapibrėžtumo laikotarpiu. Tuo pačiu jis akcentuoja, kad rizikos veiksnys dažniau susijęs ne su fiziniu kuro trūkumu, o su avialinijų sprendimais mažinti dalį maršrutų dėl augančių operacinių sąnaudų.

    Turistinio garantijų fondo duomenimis, praėjusiais metais kelionių organizatorių paslaugomis pasinaudojo beveik 10 000 000 žmonių, tai yra apie 10 proc. daugiau nei metais anksčiau. Konfliktui paveikus dalį krypčių, pavasarį buvo aktyvuoti mechanizmai, leidžiantys keliautojams susigrąžinti pinigus už atšauktas keliones, o grąžinimai buvo finansuojami per Turistinį pagalbos fondą.