CP v2

Tag: Pietų Kinijos jūra

  • JAV naikintuve USS Benfold 4 dienas dingo elektra: 37 laipsniai, neveikė net tualetai

    JAV naikintuve USS Benfold 4 dienas dingo elektra: 37 laipsniai, neveikė net tualetai

    JAV karinio jūrų laivyno naikintuve USS Benfold keturias dienas buvo dingusi elektra, kai laivas vykdė užduotis Pietų Kinijos jūroje. Dėl gedimo laivas laikinai neteko ne tik judėjimo galimybių, bet ir esminių gyvybės palaikymo sistemų.

    Be maitinimo sustojo oro kondicionavimo įranga, kilo problemų su tualetais ir virtuve, o geriamojo vandens atsargos tapo ribotos. Liepos pabaigoje šiame regione dienomis fiksuojama apie 32–37 laipsnių temperatūra, todėl sąlygos įgulai tapo ypač sudėtingos.

    Gedimas, kaip nurodė JAV 7-osios flotilės atstovai, buvo susijęs su generatoriais, o tikslios priežastys tuo metu dar buvo tiriamos. Tokie incidentai karo laivuose laikomi itin jautriais, nes energija būtina tiek laivo sistemoms, tiek įgulos saugumui ir ryšiams.

    „Niekas nenukentėjo, o įgula pademonstravo atsparumą, ryžtą, profesionalumą ir išskirtinį susitelkimą reaguodama į situaciją“, – sakė JAV 7-osios flotilės atstovas Matthew Comer.

    Pagalba buvo organizuota iš kitų JAV laivų: įgulą pasiekė paruoštas maistas ir reikalingos atsargos, o pats USS Benfold galiausiai buvo nutemptas į Subic Bay Filipinuose. Ten pradėti remonto darbai, po kurių laivas grįžo į tarnybą rugpjūčio 8 dieną.

    Incidentas vėl atkreipė dėmesį į JAV laivyno techninės parengties klausimus Indo–Ramiojo vandenyno regione. Tai buvo jau antras atvejis per kelis mėnesius, kai JAV naikintuvas šiame regione neteko elektros ir dalies funkcijų: gegužę panašios problemos kelioms valandoms ištiko USS Higgins.

    USS Benfold priklauso Arleigh Burke klasei, kuri yra viena svarbiausių JAV karinio jūrų laivyno atramų. Šios klasės naikintuvų JAV turi per 70, o tipinė įgula paprastai siekia maždaug 329–359 žmones, todėl patikimas energijos tiekimas jiems yra kritiškai svarbus.

  • Kinija Pietų Kinijos jūroje įrengė 16 MW plaukiojančią vėjo turbiną: ką tai keičia jūrinei energetikai

    Kinija Pietų Kinijos jūroje įrengė 16 MW plaukiojančią vėjo turbiną: ką tai keičia jūrinei energetikai

    Daugiau nei 70 kilometrų nuo pietinės Kinijos pakrantės, kur vėjai paprastai būna stipresni ir pastovesni nei prie kranto, pradėjo veikti plaukiojanti 16 megavatų galios vėjo turbina. Projektas įgyvendintas tokiose vandens gelmėse, kur įprastų, į dugną įtvirtinamų pamatų įrengti neįmanoma.

    Toks sprendimas laikomas reikšmingu lūžiu jūrinės vėjo energetikos sektoriuje, nes leidžia plėtrą nukreipti į gilesnes jūros zonas. Iki šiol didžioji dalis jūrinių parkų buvo statoma seklumose, kur galima montuoti fiksuotas plienines konstrukcijas.

    Kaip veikia plaukiojanti turbina

    Skelbiama, kad turbina sumontuota ant pusiau panardinamos platformos, kuri laikosi jūroje ne dėl į dugną įkaltų polių, o dėl inkaravimo sistemos. Tokios platformos stabilumą palaiko balastavimo sprendimai, kai vanduo tarp vidinių talpų paskirstomas taip, kad konstrukcija išliktų kuo lygesnė net esant bangavimui.

    Inžinerinis iššūkis čia yra ne tik pati platforma, bet ir elektros perdavimas į krantą, nes kabeliai turi nuolat lankstytis kartu su konstrukcijos judėjimu. Dėl to plaukiojančiai jūrinei energetikai reikalingi specialūs dinaminiai povandeniniai kabeliai, suprojektuoti ilgam darbui nuolatinėje įtampoje.

    Galia, mastas ir ką reiškia skaičiai

    16 megavatų turbina priskiriama prie didžiausios galios jūrinių įrenginių, o tokie projektai siejami su mažesne vieno megavato savikaina ilguoju laikotarpiu. Kuo didesnė vieno įrenginio galia, tuo mažiau turbinų reikia tam pačiam parko našumui pasiekti, o tai gali sumažinti dalį montavimo ir priežiūros darbų jūroje.

    Viešai minimi ir metinės gamybos skaičiavimai, siekiantys kelias dešimtis milijonų kilovatvalandžių per metus, tačiau reali generacija priklauso nuo vėjo sąlygų, techninės priežiūros grafiko ir tinklo apribojimų. Dėl skirtingo namų ūkių vartojimo įvairiose šalyse tokie palyginimai su „kiek namų aprūpintų elektra“ paprastai yra tik orientaciniai.

    Kodėl tai svarbu pasaulinei rinkai

    Plaukiojančios vėjo jėgainės atveria galimybę išnaudoti regionus, kur jūros dugnas staigiai gilėja ir tinkamų seklumų beveik nėra. Tai aktualu daugeliui pakrančių, kur vėjo potencialas didelis, tačiau tradicinė jūrinių parkų statyba ribojama geologijos ir gylio.

    Pastaraisiais metais Europoje jau veikia keli plaukiojančių parkų projektai, o sektorius laikomas pereinančiu iš bandymų stadijos į ankstyvą komercinę plėtrą. Kinijos 16 megavatų įrenginys šioje dinamikoje išsiskiria mastu ir ambicija, o jo eksploatacijos rezultatai gali nulemti, kaip greitai didelės galios plaukiojančios turbinos taps rinkos standartu.

    Vis dėlto vienas įrenginys dar nekeičia energetikos sistemos iš esmės: lemiamas veiksnys bus tai, ar tokio tipo platformos pasiteisins audringose jūrų zonose, kokios bus ilgalaikės priežiūros sąnaudos ir kaip sparčiai pavyks didinti gamybos apimtis. Jei technologija patvirtins lūkesčius, giliavandenės zonos gali tapti nauju jūrinės vėjo energetikos plėtros žemėlapiu.