CP v2

Tag: Pietų Tirolis

  • Italijos turguje nusipirkau netikėtą dešrą: šios mėsos Lietuvoje beveik nevalgome

    Kelionės po Pietų Tirolį metu užsukome į Bolzano miesto turgų, kur vietiniai perka ne suvenyrus, o vakarienės ingredientus. Čia kasdien susitinka itališka ir vokiška kultūra, o prekystaliai lūžta nuo sūrių, vytintų mėsos gaminių ir kalnų žolelių.

    Mūsų bazė buvo ūkis „Pfösslerhof“, priklausantis „Roter Hahn“ agroturizmo tinklui, kuris regione siejamas su vietiniu maistu ir ūkių produkcija. Pusryčiams ragavome šviežios duonos, sūrių, vaisių, o netrukus jau vaikščiojome po miesto centrą ieškodami autentiškų skonių.

    Turgaus vitrinose – kalnų skoniai

    Bolzano turguje gausu ne tik prieskonių ar džiovintų pomidorų, bet ir grybų, džiovintų vaisių, vietinių gėrimų. Pardavėjai dažnai siūlo paragauti, todėl per kelias minutes galima susidaryti įspūdį, kuo gyvena regiono virtuvė.

    Didžiausią įspūdį paliko mėsos gaminiai, kurių tradicijos čia formavosi tarp dviejų pasaulių. Pietų Tirolyje paplitęs derinys, kai mėsa lengvai parūkoma, o vėliau brandinama ir vytinama kalnų ore, todėl skonis tampa sodrus, bet ne per sunkus.

    Netikėtas pirkinys – elnienos saliamis

    Tarp klasikinių produktų, tokių kaip „Speck Alto Adige IGP“ ar kietesnės rūkytos dešrelės, akis užkliuvo už neįprastesnio varianto. Pardavėjas pasiūlė paragauti saliamio su elniena, o šis pasirinkimas tapo pagrindine lauktuvių žvaigžde.

    Už du vietinės įmonės gaminius sumokėjome 21 eurą. Kaina nėra maža, tačiau brandintų gaminių kokybė ir skonis ją pateisina, ypač jei ieškote to, ko įprastame prekybos centre dažniausiai nerastumėte.

    Elnienos saliamis pasirodė ryškaus, aiškiai atpažįstamo žvėrienos skonio, su subtilia kadagio nata. Jis nėra riebus, greičiau tvirtas ir mėsingas, todėl geriausiai atsiskleidžia pjaustant labai plonais griežinėliais.

    Dar vienas atradimas – nugarinė kalnų žolelėse

    Antrasis pirkinys buvo nugarinė, apvoliota džiovintose kalnų žolelėse, kur prieskoniai sudaro storą aromatingą plutą. Skonis švelnesnis nei saliamio, sūrumas saikingas, o žolelės suteikia aiškų, bet neįkyrų charakterį.

    Maloniai nustebino ir tekstūra: gaminį lengva plonai supjaustyti net be specialios pjaustyklės. Tokia mėsa tinka tiek vienai riekeliai su duona, tiek vaišių lentelei su sūriais ir vaisiais.

    Praktiškas privalumas keliaujantiems yra tai, kad brandinti gaminiai dažnai būna vakuumuoti ir trumpam gali keliauti be šaldytuvo. Grįžus namo, jie tampa patogiu būdu pasidalinti kelionės įspūdžiais per skonį, ypač kai norisi kažko retesnio nei įprasta kiauliena ar vištiena.

  • Makłowicz polecė restoraną Italijoje: vietoj picos gavau guliašą ir knedlius – sąskaita nustebino

    Pietų Tirolis Italijoje iš pirmo žvilgsnio primena du pasaulius viename: gatvių pavadinimai dažnai pateikiami dviem kalbomis, o kasdienėje kalboje greta itališkų frazių skamba ir vokiškos. Tai autonominis regionas, istoriškai glaudžiai susijęs su Austrija, todėl vietos virtuvė čia natūraliai maišo itališkas ir alpiškas tradicijas.

    Kelių dienų viešnagės metu apsistojome kaimo turizmo ūkyje „Pfösslerhof“, įsikūrusiame netoli Bolzano. Aplinkui plytintys vynuogynai ir kalnų oras nuteikė vienam tikslui: patikrinti, kaip šis regionas atsispindi lėkštėje, jau pačiame miesto centre.

    Restoraną rinkomės pagal keliautojo ir gurmano Roberto Makłowicziaus rekomendaciją. Taip atsidūrėme „Wirtshaus Vögele“, veikiančiame istoriniame pastate Bolzano senamiestyje, kur nuo viduramžių laikų buvo užeiga ir susitikimų vieta keliautojams bei vietiniams.

    Vietoj picos ir makaronų

    Meniu čia labiau primena kulinarinį tiltą tarp Vienos ir Šiaurės Italijos nei klasikinę itališką tratoriją. Greitai tampa aišku, kad šalia raviolių ar kitų itališkų patiekalų dominuoja ir regiono klasika: knedliai, soti mėsa, sezoninės daržovės.

    Kadangi lankėmės gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, pasirinkimą nulėmė sezonas. Užsisakiau baltųjų šparagų su vietiniu Bolzano stiliaus padažu, kuris gaminamas iš kietai virtų kiaušinių, garstyčių, aliejaus, acto ir gausaus kiekio laiškinių česnakų.

    Antrasis patiekalas buvo jautienos guliašas su speku pagardintais knedliais. Tai vienas ryškiausių Pietų Tirolio virtuvės pavyzdžių, kuriame aiškiai matomos austriškos įtakos: tirštas, lėtai troškintas padažas, minkšta mėsa ir sotus priedas iš duonos masės.

    Kiek kainavo pietūs dviem?

    Sąskaita už pietus dviem siekė 59,60 euro. Brangiausia pozicija buvo sezoniniai balti šparagai su šonine ir priedais, kainavę 29 eurus, o guliašas su knedliais kainavo 19 eurų.

    Prie sumos prisidėjo gėrimai: mineralinis vanduo ir taurė vietinio baltojo vyno, po 4 eurus kiekvienas. Taip pat buvo priskaičiuotas įprastas Italijoje mokestis už stalo aptarnavimą, šiame restorane siekęs 1,80 euro asmeniui.

    Vertinant vietą istoriniame centre, aptarnavimo kokybę ir ingredientus, tokia suma atrodo logiška keliaujant po šiaurinę Italiją, ypač sezono metu. Ši patirtis tik patvirtino, kad Bolzano galima paragauti Italijos visai kitokiu kampu, kuriame pica nėra pagrindinė žvaigždė.

    Nepriklausoma redakcijos nuomonė. Medžiaga parengta kelionės spaudai pagrindu.