CP v2

Tag: Piknikai

  • Senas krepšys ir keli priedai – štai kaip pasigaminti stilingą pikniko krepšį vasarai

    Senas krepšys ir keli priedai – štai kaip pasigaminti stilingą pikniko krepšį vasarai

    Patogiam piknikui nebūtina pirkti brangaus komplekto – dažnai užtenka seno krepšio ir kelių praktiškų priedų. Tinkamai paruoštas pikniko krepšys padeda tvarkingai susidėti daiktus, o išvyka parke ar prie ežero tampa gerokai sklandesnė.

    Kaip pagrindą verta rinktis pintą krepšį su dangčiu, tvirtą medinę dėžę su rankena arba drėgmei atsparesnį plastikinį krepšį. Svarbu, kad jis būtų pakankamai talpus ir patogus nešti, o dydį geriausia derinti prie žmonių skaičiaus ir planuojamo maisto kiekio.

    Vidų pravartu iškloti medvilniniu audiniu ar plona piknikine medžiaga – taip daiktai mažiau judės transportuojant, o pats krepšys atrodys tvarkingiau. Audinį galima pritvirtinti tekstilei skirtu klijais arba dvipuse lipnia juosta, tik prieš tai verta išbandyti mažame plote.

    Ką verta susidėti į vidų?

    Krepšyje geriausia laikyti tik tai, kas tikrai reikalinga, kad jis netaptų per sunkus ir nepatogus. Dažniausiai praverčia daugkartiniai indai, puodeliai, įrankiai, servetėlės, pjaustymo lentelė ir nedidelis peilis.

    Prie jų verta pridėti šiukšlių maišelį, vandens ir pikniko pledą, o maistui – sandarius indelius. Šiltuoju metų laiku ypač naudinga maža termo tašė arba šaldymo elementas, nes jie padeda kelias valandas išlaikyti produktus tinkamesnėje temperatūroje.

    Tvarka krepšyje sutaupo nervų

    Kad smulkūs daiktai nesimaišytų, praverčia elastingi dirželiai ar mažos kišenėlės dangčio vidinėje pusėje. Taip vienoje vietoje lieka įrankiai, atidarytuvas ar servetėlės, o pačiame krepšyje mažiau chaoso.

    Praktiška taisyklė – sunkesnius daiktus dėti į apačią, o trapesnius, pavyzdžiui, puodelius ar lėkštes, atskirti audiniu. Jei krepšys be standžių pertvarų, papildomas tekstilės sluoksnis tampa paprasta amortizacija.

    Maži akcentai sukuria stilių

    Rankų darbo krepšį lengva suasmeninti: užtenka medžiaginio kaspino, odinės detalės prie rankenos ar nedidelės pakabuko tipo etiketės. Klasikinį pikniko įspūdį dažnai kuria languotas audinys, tačiau lygiai taip pat tinka ir vienspalvė natūrali tekstilė.

    Kad pintas krepšys tarnautų ilgiau, jį galima padengti skaidriu laku, skirtu medienai ar panašioms dangoms. Tai padeda apsaugoti paviršių nuo drėgmės ir nešvarumų, o po sezono krepšį paprasčiau nuvalyti.

  • Maistas, kuris per pikniką „nukerta“ greičiau nei majonezas: ekspertas įspėja dėl 2 produktų

    Majonezas dažnai apkaltinamas be reikalo

    Vasaros piknikuose ir kepsnių vakarėliuose dažnai išgirstama sena taisyklė: saugokis majonezo. Vis dėlto maisto saugos specialistai pabrėžia, kad pramoniniu būdu pagamintas majonezas dažnai nėra pagrindinis apsinuodijimų kaltininkas.

    Problema paprastai slypi ne viename produkte, o visoje grandinėje: kaip maistas laikomas, kiek laiko stovi šilumoje, ar laikomasi higienos ir ar neatsiranda kryžminė tarša. Karštomis dienomis net iš pažiūros saugūs patiekalai gali greitai tapti rizikingi.

    Du produktai, kurių jis vengia

    Maisto saugos ekspertai pažymi, kad kai kurie produktai piknikuose kelia didesnę riziką vien dėl jų paviršiaus, apdorojimo ir laikymo sąlygų. Ypač atsargiai siūloma vertinti supjaustytus ir iš anksto paruoštus produktus, kurie netenka natūralios apsaugos.

    Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra kantalupa, kurios grublėtas žievės paviršius gali sulaikyti mikroorganizmus, o pjaustant jie peiliu pernešami į minkštimą. Kitas produktas, kurio specialistas stengiasi vengti, yra fasuotos, iš anksto supjaustytos salotos, nes apdorojimas ir maišymas didina galimų taršos taškų skaičių.

    „Svarbiausia yra ne pats maistas, o tai, kaip jis tvarkomas: kiek laiko stovi šilumoje, ar nepernešama tarša ir ar laikomasi temperatūrų“, – sakė maisto saugos ekspertas Darinas Detwileris.

    Didžiausias priešas – šiluma ir neatsargūs įpročiai

    Karštuoju metų laiku bakterijos gali daugintis ypač greitai, kai maistas paliekamas kambario temperatūroje. Praktinė taisyklė, kurią kartoja visuomenės sveikatos institucijos, yra paprasta: greitai gendantys patiekalai neturėtų būti laikomi lauke ilgiau nei 2 valandas, o esant didesnei kaitrai – dar trumpiau.

    Riziką didina ir tai, kad piknikuose laikas „ne šaldytuve“ susideda iš kelių etapų: kelionės, paruošimo, patiekimo ir stovėjimo ant stalo. Todėl net jei patiekalas buvo šaltas iš pradžių, vėliau jis gali patekti į bakterijoms palankias sąlygas.

    Dažnos klaidos prie grilio

    Vienas pavojingiausių scenarijų yra kryžminė tarša, kai tie patys įrankiai ar lėkštės naudojami žaliai mėsai ir jau iškeptam maistui. Tai ypač aktualu grilinant vištieną ir maltą mėsą, kai užkratą gali pernešti žnyplės, pjaustymo lentelė ar net marinatui skirtas teptukas.

    Specialistai pataria atskirti indus ir įrankius, skirtus žaliems produktams, bei tuos, kuriais maistas patiekiamas. Taip pat svarbu nepasikliauti vien išvaizda ir mėsą tikrinti termometru, kad būtų pasiektos saugios vidinės temperatūros.

    Ledas irgi yra maistas

    Dar viena dažnai nuvertinama rizika yra ledas, ypač kai jis liečiasi su pakuotėmis, gėrimų skardinėmis ar žalių produktų skysčiais šaltkrepšyje. Ledo užteršimas gali tapti nematomu keliu bakterijoms patekti į gėrimus.

    Saugiausia turėti atskirą ledą gėrimams ir atskirą ledo ar šaldymo elementų atsargą tik šaltkrepšiui vėsinti. Ledo nereikėtų semti stikline ar rankomis, o naudoti švarią samtelį arba žnyples.

    Ką daryti, kad piknikas nesibaigtų blogai

    Norint sumažinti riziką, patariama vaisius ir daržoves plauti dar prieš pjaustant, o supjaustytus laikyti šaltai iki pat patiekimo. Jei įmanoma, dalį patiekalų geriau patiekti mažomis porcijomis, o likusią dalį laikyti šaltkrepšyje ir papildyti tik prireikus.

    Likusius patiekalus verta supakuoti dar vakarėliui nesibaigus, nelaukiant, kol maistas ilgai pastovės lauke. Jei kyla abejonė, ar patiekalas per ilgai buvo šilumoje, saugiausia jo nebevartoti.