Tag: Pilatesas

  • Nėščiosios be nugaros skausmo: trenerė įvardijo aktyvumą, kuris saugiai stiprina kūną

    Nugaros skausmas nėštumo metu yra vienas dažniausių nusiskundimų, tačiau tinkamai parinktas judėjimas gali jį sumažinti. Treneriai ir kineziterapeutai dažnai rekomenduoja pilatesą, nes jis padeda stiprinti liemens stabilizatorius ir tuo pat metu neperkrauna sąnarių.

    Pilateso esmė yra kontroliuojamas judesys, laikysenos korekcija ir taisyklingas kvėpavimas. Dėl to šis aktyvumas daugeliui nėščiųjų tampa saugiu būdu palaikyti formą, gerinti savijautą ir mažinti įtampą juosmens srityje.

    Kodėl pilatesas tinka nėštumo metu

    Pilateso pratimai dažnai nukreipti į giliuosius liemens raumenis, kurie palaiko stuburą, dubenį ir pilvo sieną. Stiprėjant šiai raumenų grupei, daliai moterų sumažėja juosmens apkrova, kuri didėjant pilvui natūraliai auga.

    Dar vienas privalumas yra mažesnė traumų rizika, nes įprastai vengiama šuolių, staigių padėčių keitimų ir smūginių krūvių. Tai ypač svarbu nėštumo metu, kai kūnas prisitaiko prie pasikeitusio svorio centro ir gali būti mažiau stabilus.

    Pratimų metu daug dėmesio skiriama kvėpavimui, kuris padeda geriau valdyti įtampą ir palaikyti pastovų, tolygų krūvį. Kvėpavimo kontrolė taip pat padeda nepertempti pilvo sienos ir išvengti įpročio sulaikyti kvėpavimą įsitempiant.

    Kokių pratimų geriau vengti?

    Po maždaug 20–25 nėštumo savaitės paprastai nerekomenduojama ilgai atlikti pratimų gulint ant nugaros. Tokia padėtis kai kurioms moterims gali pabloginti savijautą, nes didėjanti gimda gali spausti stambias kraujagysles ir mažinti kraujotaką.

    Dažnai patariama atsisakyti klasikinių atsilenkimų ir intensyvių preso pratimų, kurie sukuria didelį vidinį pilvo spaudimą. Toks krūvis ne visada duoda naudos ir kai kuriais atvejais gali apsunkinti pilvo raumenų išsiskyrimo problemą.

    Vengiami ir labai gilūs pritūpimai, platūs įtūpstai ar ekstremalūs tempimai, ypač jei iki nėštumo tokie judesiai nebuvo įprasti. Nėštumo metu padidėja hormono relaksino poveikis, todėl raiščiai tampa elastingesni, o sąnarių stabilumas kai kurioms moterims sumažėja.

    Kaip keičiasi krūvis per trimestrus?

    Pirmąjį trimestrą svarbiausia nepersitempti ir neperkaisti, o intensyvumą rinktis tokį, kad treniruotės metu būtų galima laisvai kalbėti. Jei atsiranda galvos svaigimas, kraujavimas, dusulys ar stiprėjantis skausmas, veiklą būtina nutraukti ir pasitarti su gydytoju.

    Antrąjį trimestrą dažniausiai koreguojami pratimai, kuriuose tenka gulėti ant pilvo ar ilgai būti ant nugaros, o didesnis dėmesys skiriamas nugarai, sėdmenims ir stabilizuojantiems raumenims. Tai padeda lengviau prisitaikyti prie besikeičiančio svorio centro ir laikysenos.

    Trečiąjį trimestrą krūvis paprastai dar labiau švelninamas, daugiau dėmesio skiriama juosmens įtampos mažinimui, dubens mobilumui ir kvėpavimo praktikai. Taip pat svarbūs pratimai, padedantys išmokti ne tik įtempti, bet ir laiku atpalaiduoti dubens dugno raumenis.

    Ar galima pradėti sportuoti nuo pilateso?

    Nėštumas nebūtinai yra kliūtis pradėti judėti, tačiau pirmas žingsnis turėtų būti akušerio ginekologo pritarimas. Jei nėštumas vyksta sklandžiai, pilatesas dažnai pasirenkamas kaip švelnus startas net toms, kurios anksčiau nesportavo.

    Praktikoje svarbiausia rinktis nėščiosioms pritaikytas treniruotes, informuoti trenerį apie nėštumo savaitę ir savijautą, o krūvį didinti palaipsniui. Reguliarus, saugus judėjimas gali padėti išlaikyti ištvermę, sumažinti nugaros skausmus ir palengvinti atsistatymą po gimdymo.

  • Populiarūs pratimai gali pakenkti dubens dugnui: ką rinktis vietoj sunkių svorių?

    Kodėl dubens dugnas toks svarbus

    Dubens dugnas yra raumenų ir jungiamojo audinio sistema, kuri tarsi hamakas prilaiko gimdą, šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną. Nuo jo jėgos ir elastingumo priklauso šlapimo sulaikymas, laikysena, komfortas judant ir net savijauta sportuojant.

    Specialistai pabrėžia, kad problemos dažniausiai prasideda ne nuo paties sporto, o nuo netinkamos technikos ir per didelių krūvių. Ypač rizikingos situacijos, kai treniruotėse kartojamas intensyvus „stūmimas“ į apačią ir nekontroliuojamas spaudimo didinimas pilvo ertmėje.

    Kokios treniruotės dažniausiai kelia riziką

    Jėgos treniruotės nėra blogis, tačiau pavojus išauga, kai pasirenkami per dideli svoriai ir nesąmoningai sulaikomas kvėpavimas. Toks įprotis staigiai padidina vidinį pilvo spaudimą, o didelė jo dalis tenka dubens dugnui.

    Jei dubens dugno raumenys yra silpni arba po nėštumo ir gimdymo dar neatsistatę, reguliarus krūvis gali prisidėti prie jų pertempimo. Ilgainiui tai siejama su streso tipo šlapimo nelaikymu, sunkumo jausmu apatinėje pilvo dalyje ar dubens organų nusileidimo simptomais.

    Rizika gali didėti ir atliekant daug šuoliukų, intensyvią pliometriją ar bėgimą dideliu krūviu, jei kartu jaučiamas diskomfortas ir nėra dubens dugno kontrolės. Tai nereiškia, kad šių veiklų reikia atsisakyti visiems, tačiau svarbu įsivertinti savijautą ir krūvį didinti palaipsniui.

    Ką rinktis ir kaip sportuoti saugiau

    Dubens dugnui palankesnės veiklos dažnai yra mažesnio smūginio krūvio: pilatesas, joga, švelnus tempimas, taip pat saikingas ėjimas ar mobilumo pratimai. Tokiose treniruotėse lengviau kontroliuoti kvėpavimą, laikyseną ir spaudimą pilvo ertmėje.

    Viena svarbiausių taisyklių sportuojant su pasipriešinimu yra pastangą atlikti iškvėpimo metu, o ne sulaikant kvėpavimą. Iškvėpimas padeda suvaldyti spaudimą ir sumažina nereikalingą „stumimą“ žemyn, kuris labiausiai vargina dubens dugną.

    Taip pat rekomenduojama išmokti sąmoningai aktyvuoti dubens dugną prieš sunkesnį judesį, tačiau nepertempti ir „nesuspausti“ jo nuolat. Jei po treniruotės atsiranda tempimas, maudimas, sunkumo jausmas, šlapimo pratekėjimas ar spaudimo pojūtis tarpvietėje, tai signalas mažinti krūvį ir pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu, dirbančiu su dubens dugnu.

    Saugiausias kelias dažniausiai yra individualus krūvio parinkimas, taisyklinga technika ir nuoseklus stiprinimas, o ne maksimalūs svoriai. Tinkamai suderintas sportas turėtų palikti lengvumo pojūtį ir malonų raumenų tonusą, o ne diskomfortą.