2025 metais Vilniuje surengta pirmoji piliečių asamblėja, kurioje atsitiktinės atrankos, vadinamos demokratine loterija, būdu parinkti gyventojai svarstė, kaip mieste didinti kelionių viešuoju transportu, dviračiu ir pėsčiomis dalį. Asamblėja orientavosi į darnaus judumo sprendimus, kurie mažintų priklausomybę nuo automobilio ir gerintų susisiekimo kokybę.
Procesą nepriklausomai stebėjo ir vertino Vilniaus universiteto mokslininkės dr. Rasa Bortkevičiūtė ir dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Spalio 28 dieną 18.00 valandą numatytas viešas vertinimo rezultatų pristatymas, kuriame bus aptarta, kas asamblėjoje veikė gerai, o kokių pataisų prireiks ateityje.
„Mūsų lūkestis, kad nepriklausomas asamblėjos vertinimas ir jo viešumas padėtų ir kitoms savivaldybėms įtraukti gyventojus į sudėtingų klausimų sprendimus“, – sakė vertintojos.
Vertinimo ataskaita parengta remiantis asamblėjos dalyvių apklausomis, reprezentatyviomis Vilniaus miesto gyventojų apklausomis ir interviu su dalyviais, organizatoriais, ekspertais, fasilitatoriais, savanoriais bei sprendimų priėmėjais. Toks metodų derinys leidžia įvertinti ne tik nuotaikas, bet ir paties proceso kokybę, įtrauktį bei skaidrumą.
Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad nepriklausomas vertinimas svarbus ne vien dėl pagyrimų ar kritikos. Jis padeda suprasti, kaip tokie gyventojų įtraukimo formatai gali tapti realia miesto sprendimų priėmimo dalimi, o ne vienkartiniu eksperimentu.
„Vertinimas rodo, kad pavyko sukurti kokybišką dialogo procesą, tačiau ateityje turime dar aiškiau apibrėžti asamblėjos vietą miesto sprendimų priėmimo procese“, – sakė L. Kairienė.
Vertintojai atkreipė dėmesį, kad dalis asamblėjos siūlymų sutapo su jau patvirtintomis Vilniaus darnaus judumo kryptimis, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad rekomendacijos dubliavo savivaldybės planus. Praktikoje strategijos patvirtinimas dar negarantuoja įgyvendinimo, todėl reikšminga, kokius prioritetus, įsigilinę į temą ir išklausę skirtingas puses, suformulavo patys gyventojai.
Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau paskelbė pirmąją asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimo apžvalgą, kurioje įvertintos 24 rekomendacijos ir numatyti tolimesni veiksmai. Savivaldybės teigimu, dalis darbų jau vyksta, kitais atvejais rengiami projektai, atliekami pirkimai arba vykdomos reikalingos analizės.
Vienas iš įvardytų krypčių pavyzdžių yra „Statyk ir važiuok“ aikštelių tinklo plėtra, kur naujos aikštelės įrengimą planuojama užbaigti 2027 metais. Taip pat iki 2026 metų pabaigos numatyta parengti aikštelių tinklo vystymo gaires, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir paremti realiu poreikiu.
Kitas pavyzdys – vaikų judumo ugdymas: parengta antrokams skirta edukacinė programa apie darnų judumą ir viešąjį transportą, o užsiėmimus planuojama įgyvendinti mokslo metų laikotarpiu. Savivaldybė taip pat skelbia tęsianti pasirengimą dviračių saugyklų plėtrai daugiabučių kiemuose, numatant 124 saugyklas per trejus metus ir siekiant, kad pirmieji sprendimai atsirastų iki 2026 metų pabaigos.
Asamblėjos kontekste aptariama ir didesnės apimties infrastruktūra: vyksta pasirengimas naujos bėginio transporto sistemos galimybių vertinimui, įskaitant tarptautinį konkursą priešprojektiniams pasiūlymams, kaštų ir naudos analizę bei transporto modeliavimą. Senamiestyje, kalbant apie automobilių srautus ir mažiau taršų judėjimą, atnaujinta kilpinio eismo pažeidimų stebėjimo infrastruktūra ir fiksavimo sistema.
Pasak savivaldybės, tai tik dalis vykstančių darbų, o naujausia rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita planuojama 2026 metų pabaigoje. Viešas vertinimo pristatymas turėtų atsakyti į esminį klausimą, ar tokio formato dalyvaujamoji demokratija Vilniuje taps tęstine praktika ir kaip bus užtikrinta, kad gyventojų pasiūlymai turėtų apčiuopiamą poveikį.
