Tag: Pilietinės teisės

  • Teismas neleido stabdyti Trumpo plano dėl federalinio rinkėjų sąrašo ir balsavimo paštu ribojimų

    Teismas neleido stabdyti Trumpo plano dėl federalinio rinkėjų sąrašo ir balsavimo paštu ribojimų

    Teismo sprendimas kol kas nekeičia taisyklių

    JAV federalinis teisėjas atsisakė laikinai sustabdyti prezidento Donaldo Trumpo vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama sukurti federalinį rinkėjų sąrašą ir apriboti balsavimą paštu. Sprendimas reiškia, kad administracija kol kas gali tęsti pasirengimą galimiems pokyčiams, tačiau pati tvarka dar nėra pradėta taikyti.

    Bylą nagrinėjęs JAV apygardos teisėjas Carlas Nicholsas Vašingtone atmetė demokratų ir pilietinių teisių organizacijų prašymą skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjai teigė, kad rinkimų taisykles nustato valstijos ir Kongresas, o ne prezidentas, todėl įsakas, jų vertinimu, gali prieštarauti Konstitucijai.

    Kodėl teismas neskubėjo stabdyti įsako

    Teisėjas sutiko su Trumpo administracijos argumentu, kad ginčijamas įsakas dar nėra įgyvendintas, todėl šiuo metu per anksti jį blokuoti. Teismo vertinimu, pareiškėjai kol kas negalėjo įrodyti neatidėliotinos žalos, kuri pateisintų preliminarų draudimą.

    „Teismas pripažįsta, kad Pašto tarnyba ateityje gali priimti galutinę taisyklę, kuri tiesiogiai paveiktų ieškovus ar jų narius, arba kad Vyriausybė gali parengti valstijų pilietybės sąrašus, kuriuose dėl konkrečių trūkumų būtų praleisti tam tikri asmenys“, – rašė C. Nicholsas.

    „Ieškovai, žinoma, galės atnaujinti prašymus, jei ir kai tokie veiksmai įvyks. Tačiau iki tol jie negali pagrįsti, kad būtina taikyti preliminarų teismo draudimą“, – pridūrė teisėjas.

    Kas numatyta įsake ir kas kelia nerimą

    Trumpo įsaką Baltieji rūmai paskelbė kovo mėnesį, kai Kongrese įstrigo prezidento remtas rinkimų sistemos pertvarkos projektas. Dokumente numatyta, kad federalinė valdžia sudarytų tinkamų balsuoti rinkėjų sąrašą, o JAV Pašto tarnyba balsavimo biuletenius paštu pristatytų tik į šį sąrašą įtrauktiems asmenims.

    Kritikai įspėja, kad toks mechanizmas galėtų tapti piktnaudžiavimo įrankiu, o skubus perėjimas prie naujos sistemos sukeltų administracinį chaosą. Taip pat akcentuojama, kad paštininkų įtraukimas į rinkimų procesą kaip papildomos kontrolės grandies būtų problemiškas tiek praktiškai, tiek dėl institucijų funkcijų ribų.

    Teisiniai ginčai tęsis, bet pirminių rinkimų tai nepakeis

    Šis sprendimas neužkerta kelio naujiems ieškiniams, kai tik administracija pradės realius įgyvendinimo veiksmus. Paraleliai vyksta ir kita byla Bostone, kur taip pat siekiama užblokuoti įsaką.

    Net jei administracija veiktų greitai, pokyčių pirminių rinkimų metu nesitikima, nes jie tęsiasi iki kito mėnesio. Tačiau artėjant rudenį vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams, bet koks taisyklių perbraižymas gali tapti vienu svarbiausių politinių ir teisinių ginčų taškų.

    „Esame pasirengę atnaujinti kovą, jei ir kai administracija žengs kitus žingsnius“, – sakė Juanas Proaño, Lotynų Amerikos piliečių lygos vadovas.

    Trumpas jau ne pirmą kartą vykdomaisiais įsakymais bando keisti rinkimų administravimo principus. Ankstesnis jo įsakas, paskelbtas netrukus po antrosios kadencijos pradžios ir numatęs, be kita ko, reikalavimą registruojantis balsuoti pateikti dokumentinį pilietybės įrodymą, buvo sustabdytas kelių federalinių teisėjų.

    Po 2020 metų prezidento rinkimų pralaimėjimo Joe Bidenui Trumpas ne kartą kartojo nepagrįstus teiginius apie tariamai plačiai paplitusį sukčiavimą balsuojant paštu. Vis dėlto įvairūs auditai ir tyrimai, įskaitant atliktus respublikonų kontroliuojamose institucijose, sisteminio ir plataus masto sukčiavimo nepatvirtino.

  • Mabel Staupers: slaugytoja, kuri privertė JAV kariuomenę atsisakyti rasinių ribojimų

    Kelias nuo Barbadoso iki Harlemo

    Mabel Doyle Keaton gimė Barbadose, o paauglystėje su šeima persikėlė į Niujorką, Harlemo rajoną. XX amžiaus pradžioje tai buvo viena svarbiausių afroamerikiečių bendruomenių, kurioje augo ir pilietinių teisių judėjimai.

    Tapusi JAV piliete, ji pasirinko slaugą ir baigė mokslus Freedmen’s Hospital slaugos mokykloje Vašingtone. Ši įstaiga buvo tarp nedaugelio, kuriose tuo metu realiai atsivėrė galimybė mokytis juodaodėms studentėms.

    Tačiau diplomas nereiškė lygių galimybių: dauguma ligoninių atsisakydavo priimti afroamerikietes slaugytojas į etatines pareigas. Dažniausiai joms likdavo privačios slaugės darbas pas pasiturinčius pacientus.

    Kova su tuberkulioze ir sveikatos nelygybe

    XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje tuberkuliozė smogė ypač skaudžiai, o segregacija sveikatos sistemoje reiškė, kad daugybė juodaodžių pacientų apskritai nepatekdavo į gydymo įstaigas. Tokia padėtis stiprino mirtingumą ir gilino socialinę atskirtį.

    1920 metais Staupers kartu su afroamerikiečių gydytojais Louisu T. Wrightu ir Jamesu Wilsonu prisidėjo kuriant Booker T. Washingtono sanatoriją Harleme. Ji tapo svarbiu centru bendruomenei, o Staupers perėmė slaugos personalo organizavimą ir vadybą.

    Vėliau ji gilino žinias Filadelfijoje ir grįžusi į Niujorką ėmėsi sistemingesnės analizės, ko labiausiai trūksta Harlemo gyventojų sveikatos priežiūrai. Tai padėjo pagrįsti sprendimus ir pritraukti institucijų dėmesį, o Staupers ilgam įsitvirtino kaip viena ryškiausių sveikatos teisingumo gynėjų.

    Kaip buvo pralaužta kariuomenės segregacija

    1934 metais Staupers tapo Nacionalinės diplomuotų spalvotųjų slaugytojų asociacijos vykdomąja sekretore. Organizacija vienijo kvalifikuotas slaugytojas, kurios dėl rasinės diskriminacijos dažnai nebuvo priimamos į pagrindines profesines struktūras.

    Antrojo pasaulinio karo metu JAV kariuomenei skubiai reikėjo medicinos personalo, tačiau taisyklės ribojo juodaodžių slaugytojų priėmimą. Laikotarpiu, kai frontuose augo sužeistųjų skaičius, toks ribojimas tapo vis sunkiau pateisinamas net pragmatiškai.

    Staupers viešai kėlė klausimą, kodėl valstybė svarsto prievarta šaukti baltąsias moteris, jei tūkstančiai kvalifikuotų juodaodžių slaugytojų savanoriškai prašosi į tarnybą. Ji inicijavo nacionalinę laiškų kampaniją prezidentui Franklinui D. Rooseveltui ir Kongresui, o jos poziciją palaikė ir pirmoji ponia Eleanor Roosevelt.

    „Kodėl versti tarnauti nenorinčias, jei yra pasirengusių ir kvalifikuotų?“, – sakė Mabel Staupers.

    1945 metais JAV kariuomenė ir karinis laivynas panaikino rasinius apribojimus slaugytojų korpusuose, atverdami kelią tarnybai nepriklausomai nuo rasės. Šis sprendimas tapo vienu iš ryškesnių lūžių, kai pilietinių teisių argumentai sutapo su karo meto realybe.

    Po karo pokyčiai tęsėsi: 1948 metais Amerikos slaugytojų asociacija pradėjo priimti afroamerikietes į savo gretas. 1951 metais Staupers prisidėjo prie sprendimo išformuoti atskirą juodaodžių slaugytojų organizaciją, nes oficialios durys pagaliau buvo atvertos.

    Tais pačiais 1951 metais ji gavo NAACP Spingarno medalį už pasiekimus ir lyderystę. Vėliau Staupers paskelbė atsiminimus „No Time for Prejudice“, kuriuose aprašė ir asmeninę patirtį, ir platesnį JAV sveikatos sistemos desegregacijos kontekstą.

    Mabel Keaton Staupers mirė 1989 metais, sulaukusi 99 metų. Jos palikimas dažnai minimas kalbant apie tai, kaip profesinės bendruomenės, viešas spaudimas ir politinės sąjungos gali pakeisti valstybines institucijas.