CP v2

Tag: Pilietinis ugdymas

  • Japonijos mokyklose valytojai nereikalingi: mokiniai patys tvarko klases ir net tualetus

    Japonijos mokyklose valytojai nereikalingi: mokiniai patys tvarko klases ir net tualetus

    Japonijoje daugelyje pradinių ir pagrindinių mokyklų tvarkos palaikymas nėra paliekamas vien samdomiems darbuotojams. Pasibaigus pamokoms ar per dienotvarkėje numatytą laiką mokiniai ima šluotas, šepečius ir šluostes bei patys valo klases, koridorius, laiptines ir tualetus.

    Ši praktika Japonijoje laikoma ne tik buitine pareiga, bet ir ugdymo dalimi. Tvarkymosi laikas įtraukiamas į mokyklos rutiną, todėl vaikai nuosekliai mokosi atsakomybės už bendras erdves ir supranta, kad švara yra visų bendruomenės narių reikalas.

    Tvarkymosi laikas kaip pamoka

    Dažniausiai mokiniai suskirstomi į mažas grupes, o kiekvienai jų paskiriama konkreti zona. Vieną savaitę tai gali būti klasė, kitą – koridorius ar laiptinė, dar kitą – mokyklos kiemas, kad visi per metus išbandytų skirtingas užduotis.

    Užduotys paprastai paprastos: šluojamos grindys, nuvalomi suolai ir paviršiai, surenkamos šiukšlės, kai kur – nušluostomos ir bendrosios erdvės. Praktikoje tai ugdo įprotį pirma sutvarkyti tai, ką pats naudojai, o ne laukti, kol tai padarys kitas.

    Tvarkymuisi dažnai skiriama nuo 10 iki 20 minučių, todėl vaikai išmoksta veikti greitai ir koordinuotai. Mokytojai neretai tvarkosi kartu, taip pabrėždami, kad tai nėra bausmė, o bendras mokyklos gyvenimo elementas.

    Kodėl tai veikia Japonijoje

    Japonijos švietimo filosofijoje daug dėmesio skiriama bendruomeniškumui ir pagarbai viešajai erdvei. Tvarkymasis čia suprantamas kaip charakterio ugdymas, padedantis vaikams formuoti discipliną, savikontrolę ir supratimą, kad asmeniniai įpročiai daro įtaką kitiems.

    Praktikos šaknys siejamos ir su istorine terakoya tradicija, kai greta skaitymo ar skaičiavimo vaikai buvo mokomi kasdienių įgūdžių. Švara, tvarka ir aplinkos puoselėjimas Japonijoje glaudžiai siejami su kultūrinėmis nuostatomis, todėl mokykloje tai tampa natūraliu elgesio modeliu.

    Kodėl pasaulis apie tai kalba vis dažniau

    Pastaraisiais metais Japonijos mokyklų tvarkymosi kultūra sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio. Pedagogai ir tyrėjai ją dažnai aptaria kaip socialinių įgūdžių lavinimo pavyzdį, kai per kasdienę rutiną mokoma pilietiškumo ir atsakomybės.

    Susidomėjimą didina ir viešumoje matomi Japonijos visuomenės elgesio pavyzdžiai tarptautiniuose renginiuose, kai žmonės po varžybų ar festivalių patys susirenka šiukšles. Šie įpročiai neretai siejami su mokykloje formuojama nuostata gerbti bendras erdves.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad bandant tokį modelį perkelti į kitas šalis svarbu atsižvelgti į vietos kultūrą, higienos reikalavimus ir aiškias ribas, kad vaikų įtraukimas į tvarkymą netaptų pigia darbo jėga. Japonijoje tai veikia pirmiausia todėl, kad suvokiama kaip ugdymo procesas ir bendruomenės susitarimas, o ne taupymo priemonė.

  • Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Spalio 10 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyks jaunimui skirtas renginys „Naktis Savivaldybėje“. Organizatoriai žada galimybę iš arti pamatyti, kaip realiai veikia vietos valdžia ir kaip gimsta sprendimai, kurie paliečia kasdienį gyventojų gyvenimą.

    Renginio programoje numatomos diskusijos, komandinės užduotys ir praktiniai išbandymai, kurie padės suprasti, už ką atsakinga savivaldybė ir kaip skirtingi interesai derinami priimant sprendimus. Dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir patys siūlyti idėjas, argumentuoti bei ieškoti kompromisų.

    Viena svarbiausių renginio dalių bus savivaldos simuliacija, kurioje moksleiviai galės išbandyti sprendimų priėmėjų vaidmenis. Tokia praktika leidžia geriau suprasti, kodėl sprendimai savivaldybėse dažnai reikalauja laiko, derinimų ir atsakomybės už biudžetą, teisės aktus bei bendruomenės lūkesčius.

    Panašūs pilietinio ugdymo formatai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni ir Lietuvoje, ir Europoje, ypač kalbant apie jaunimo įsitraukimą į demokratinius procesus. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad ankstyva praktinė patirtis, dialogas su politikais ir institucijų darbuotojais didina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir skatina aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iki rugsėjo 30 dienos 23.59 valandos, nes vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos organizatoriai žada skelbti artėjant renginio datai.

  • 60 tūkst. eurų per metus kainuojantis pastatas Rakonyse gali atitekti „Lietuvos šaulių sąjungai“

    60 tūkst. eurų per metus kainuojantis pastatas Rakonyse gali atitekti „Lietuvos šaulių sąjungai“

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba artimiausiu metu svarstys sprendimo projektą, kuriuo būtų siūloma vieneriems metams panaudos pagrindais perduoti buvusios mokyklos patalpas Rakonių kaime „Lietuvos šaulių sąjungai“. Patalpos yra Marijampolio seniūnijoje, Eugenijušo Venckovičiaus gatvėje.

    Kaip nurodoma projekte, organizacija čia planuotų rengti šaulių ir jaunųjų šaulių mokymus, pratybas, susirinkimus bei pilietinius renginius. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimu siekiama įveiklinti nenaudojamą turtą ir sumažinti jo išlaikymo naštą.

    „Šiuo sprendimu siekiame, kad savivaldybei priklausantis turtas būtų naudojamas prasmingai. Lietuvos šaulių sąjungos veikla yra svarbi stiprinant pilietiškumą ir pasirengimą įvairioms krizinėms situacijoms, todėl matome prasmę sudaryti tinkamas sąlygas šiai veiklai Vilniaus rajone, kartu atsakingai vertindami ir ilgalaikes pastato panaudojimo galimybes“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Šiuo metu Rakonių kaime stovintis tuščias pastatas savivaldybei kainuoja apie 60 000 eurų per metus. Perdavus patalpas panaudai, „Lietuvos šaulių sąjunga“ būtų įsipareigojusi investuoti į pastato priežiūrą, jo išlaikymą ir pritaikymą planuojamai veiklai.

    Sprendimą palaiko Vilniaus rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga, akcentuodama, kad infrastruktūra galėtų būti naudojama ne vien šaulių reikmėms. Organizacija teigia, jog nauda apimtų ir vietos jaunimą bei bendruomenes, kurios galėtų įsitraukti į pilietinio ugdymo, savanorystės, socialines ir kultūrines veiklas.

    „VRBOS pabrėžia, kad tokios infrastruktūros ilgalaikis naudojimas būtų naudingas ne vien Šaulių sąjungos nariams. Tiesioginiai ir netiesioginiai šio sprendimo naudos gavėjai taip pat būtų Vilniaus rajono bendruomenės, jaunimas, savanoriai ir kiti gyventojai, dalyvaujantys šaulių organizuojamose arba kartu su bendruomeninėmis organizacijomis vykdomose veiklose“, – teigiama organizacijos rašte administracijai.

    Savivaldybė taip pat nurodo įvertinusi alternatyvius pasiūlymus, kuriuos buvo pateikusi LLRA-KŠS frakcija. Pasak administracijos, dalis siūlytų objektų yra naudojami ugdymo reikmėms, kiti jau turi numatytą paskirtį, o kai kurių būklė įvardijama kaip netinkama veiklai.

    „Vertindami alternatyvius pasiūlymus matėme, kad dalyje jų vyksta ugdymo veikla, o kai kurių būklė tiesiog netinkama. Ypač nustebino siūlymas skirti patalpas Visalaukės I kaime ar Pikeliškėse, kur šiuo metu vyksta ugdymas lenkų kalba“, – pažymi savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Administracija pabrėžia, kad laikinas perdavimas nereiškia, jog atsisakoma ilgalaikės pastato vizijos. Pasak savivaldybės, lygiagrečiai turėtų būti pradėtas Rakonių pastato ilgalaikio įveiklinimo procesas, įvertinant ir kitus galimus scenarijus, tačiau tokio masto projektams paprastai prireikia daugiau nei vienų metų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad socialinių paslaugų tinklo plėtra šioje Vilniaus rajono dalyje jau planuojama. Savivaldybė primena, kad netoliese esančiame Senasalio kaime numatyta įkurti senyvo amžiaus asmenims skirtus globos namus, kartu sukuriant ir naujų darbo vietų.

    Sprendimo projektas pirmiausia bus svarstomas Ekonomikos ir finansų komitete, o galutinis sprendimas bus priimtas tarybos posėdyje. Savivaldybė tikisi teigiamo balsavimo, argumentuodama racionalesniu lėšų panaudojimu ir papildoma nauda bendruomenei.

  • Saulės pradinės mokyklos pirmokų vizitas pas Marijampolės merą: smalsūs klausimai ir pažintis su savivalda

    Saulės pradinės mokyklos pirmokų vizitas pas Marijampolės merą: smalsūs klausimai ir pažintis su savivalda

    Marijampolės savivaldybės administracijoje apsilankė Saulės pradinės mokyklos pirmokai, susitikę su meru Povilu Isoda. Vizitas virto gyva pilietiškumo pamoka, kurioje vaikai iš arti pamatė, kaip veikia savivalda ir kuo užsiima mero komanda.

    Pirmokai į susitikimą atėjo pasiruošę: merui uždavė daug konkrečių ir nuoširdžių klausimų apie jo pomėgius, mėgstamas knygas, spalvas bei patiekalus. Vaikams rūpėjo ir praktiniai dalykai, pavyzdžiui, nuo kokio amžiaus galima tapti meru, ar šis darbas vargina, kas jame sunkiausia ir ar lieka laiko atostogoms.

    Meras vaikams paaiškino, kaip kasdien organizuojamas darbas savivaldybėje, kaip formuojama komanda ir kokias funkcijas atlieka skirtingų sričių specialistai. Tokie susitikimai padeda suprasti, kad sprendimai dėl miesto ir gyventojų gerovės gimsta iš nuoseklaus planavimo, atsakomybių pasidalijimo ir bendradarbiavimo.

    Vaikai taip pat apsilankė mero kabinete, kur galėjo apžiūrėti mero regalijas ir geriau įsivaizduoti, kaip atrodo darbo diena savivaldybės vadovo aplinkoje. Trumpam pasėdėję mero kėdėje, mažieji svečiai gavo progą patirti, kad institucijos nėra „tolimos“ ir nepasiekiamos, o atviros bendruomenei.

    Povilas Isoda ragino vaikus išlaikyti smalsumą, drąsiai klausti ir kuo daugiau skaityti. Pasak mero, žinios ir aktyvus domėjimasis aplinka yra svarbūs įgūdžiai, kurie ilgainiui padeda ne tik mokykloje, bet ir priimant sąmoningus sprendimus bendruomenėje.

  • Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Gegužės 27 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje apsilankė Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos aštuntokai kartu su karjeros specialiste Laima Skeriene. Mokiniai susipažino su savivaldybės darbu, kasdieniais procesais ir specialistų atsakomybėmis, nuo kurių priklauso rajono paslaugų ir sprendimų įgyvendinimas.

    Vizito pradžioje savivaldybėje pasveikinti „Atliekų kultūra“ egzamino geriausiai pasirodę dalyviai. Šiais metais egzaminas vyko balandžio 30 dieną internetu, o dalyviai tikrino žinias apie atliekų rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų surinkimo sistemą.

    Egzamino klausimai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 1–4 klasių, 5–10 klasių bei 11 klasės ir vyresniųjų. Toks formatas leidžia palyginti žinias skirtinguose ugdymo etapuose ir kartu primena, kad kasdieniai sprendimai dėl atliekų yra svarbūs kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo amžiaus.

    Kupiškio rajono savivaldybėje geriausi rezultatai užfiksuoti šiems dalyviams: 1–4 klasių grupėje – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos 2c klasės mokinei Emilijai, kurios mokytoja yra Diana Marmokienė. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos 9a klasės mokinys Kernius Daunoravičius.

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje tarp rajono dalyvių išsiskyrė pradinių klasių mokytoja Diana Marmokienė. Savivaldybėje pabrėžta, kad įsitraukimas į tokias iniciatyvas svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, nes tai padeda tvarumo temą nuosekliai integruoti į kasdienį ugdymą.

    Po sveikinimų Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika, mero patarėja Auksė Čepelė ir mero padėjėja Jurgita Malevičiūtė pakvietė mokinius artimiau susipažinti su savivaldos veikla. Susitikimo metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijoje, uždavė klausimų apie savivaldybės sprendimų priėmimą ir atliko parengtą testą.

    Dalis pokalbio buvo skirta Kupiškio ateičiai ir jaunimo lūkesčiams. Mokiniai dalijosi idėjomis, kokių veiklų, renginių ir laisvalaikio galimybių, jų nuomone, rajone galėtų būti daugiau, ir akcentavo, kad jaunimo įtraukimas padeda tiksliau planuoti tai, kas iš tiesų aktualu bendruomenei.

    Susitikimo pabaigoje aštuntokai apsilankė savivaldybės priimamajame ir pamatė, kur dirba rajono vadovai. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie vizitai yra ne tik edukacija apie institucijų veikimą, bet ir praktinė pilietiškumo pamoka, skatinanti jaunus žmones domėtis sprendimais, kurie tiesiogiai veikia jų kasdienybę.

    „Jaunų žmonių klausimai ir idėjos padeda tiksliau matyti, kas svarbu bendruomenei šiandien ir ko reikės rytoj“, – sakė susitikime dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūra“ egzaminas ir panašios iniciatyvos prisideda prie praktinių aplinkosaugos įgūdžių stiprinimo: kuo anksčiau susiformuoja įprotis atsakingai tvarkyti atliekas, tuo lengviau mažinti taršą ir didinti perdirbimo apimtis kasdienėje buityje.

  • Deltuvos mokiniai apsilankė Ukmergės savivaldybėje: ką sužinojo apie mero darbą ir sprendimus

    2026 metais gegužės 27 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Deltuvos pagrindinės mokyklos trečios ir ketvirtos klasės mokiniai kartu su mokytojomis Inga Lipčiūniene ir Dale Remeikiene. Pažintinio vizito metu vaikai iš arti susipažino su savivaldybės veikla ir sužinojo, kaip priimami rajonui svarbūs sprendimai.

    Mokinius pasitiko Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikimas vyko savivaldybės erdvėse, kuriose kasdien sprendžiami gyventojams aktualūs klausimai, todėl moksleiviai galėjo pamatyti, kaip organizuojamas darbas ir kas sudaro savivaldos kasdienybę.

    Vaikai aktyviai domėjosi mero pareigomis, kasdieniais darbais ir atsakomybėmis, taip pat klausė, kokių asmeninių savybių reikia norint eiti tokias pareigas. Pasak savivaldybės, mokiniai klausimus uždavė drąsiai ir konkrečiai, o tai leido pokalbį paversti ne formaliu pristatymu, o gyva diskusija.

    Susitikimo metu meras pristatė vykdomus ir planuojamus projektus, aptarė miesto atnaujinimo darbus, sporto ir laisvalaikio erdvių plėtrą. Tokie vizitai laikomi viena iš praktinių pilietinio ugdymo formų, kai moksleiviai realioje aplinkoje geriau supranta, kaip savivalda planuoja infrastruktūros pokyčius ir kaip sprendimai paliečia bendruomenės gyvenimą.

    Vizito pabaigoje mokiniai padėkojo už priėmimą ir pasidalijo savo įspūdžiais apie gražėjančią Ukmergę. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie susitikimai skatina vaikų domėjimąsi vietos bendruomene, ugdo pilietiškumą ir padeda anksti suprasti, kaip veikia demokratinis sprendimų priėmimas savivaldybės lygmeniu.

    Parengta pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informaciją.

  • Moksleiviai savivaldybėje: ką apie Marijampolės ateitį jie klausė mero ir ką pamatė užkulisiuose

    Moksleiviai savivaldybėje: ką apie Marijampolės ateitį jie klausė mero ir ką pamatė užkulisiuose

    Marijampolės savivaldybės administracijoje apsilankė Marijampolės P. Armino progimnazijos septintokai ir aštuntokai. Mokiniai iš arti susipažino su savivaldos darbu ir tuo, kaip kasdien priimami sprendimai, darantys įtaką miesto gyvenimui.

    Susitikimo metu jaunuoliai aktyviai domėjosi miesto plėtra, viešosiomis erdvėmis ir dviračių takų infrastruktūra. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir platesnės temos, susijusios su šalies aktualijomis bei tuo, kaip patys mokiniai įsivaizduoja Marijampolę artimiausiais metais.

    „Kai parašiau merui laišką, atsakymą gavau labai greitai“, – sakė mokinys Arnas.

    Marijampolės meras Povilas Isoda mokiniams pasakojo apie darbo kasdienybę, sprendimų priėmimo procesą ir situacijas, kai reikia reaguoti greitai. Pasak jo, savivaldoje svarbiausia atsakomybė už gyventojams reikšmingus sprendimus ir nuolatinis skirtingų interesų derinimas.

    Mokiniai taip pat klausė, kaip atrodo įprasta mero diena, ar po darbo lieka laiko asmeniniam gyvenimui ir kokie klausimai savivaldybėje būna sudėtingiausi. Pokalbis natūraliai krypo į tai, kaip gyventojų poreikiai pasiekia savivaldybę ir kokiais būdais galima įsitraukti į miesto reikalus.

    Apsilankymas mero kabinete

    Vėliau moksleiviai buvo pakviesti į mero darbo kabinetą, kur galėjo apžiūrėti darbo aplinką ir susipažinti su savivaldos simboliais. Jaunuoliams leista iš arčiau pamatyti regalijas bei sužinoti, kokią reikšmę jos turi miesto reprezentacijai.

    Susitikimo pabaigoje mokiniams pristatytos Auksinės krivūlės, kuriomis įvertinami savivaldybių pasiekimai. Tokios edukacinės išvykos, pasak savivaldybės atstovų, padeda jaunimui geriau suprasti, kaip veikia vietos valdžia ir kaip gyventojai gali prisidėti prie savo miesto ateities.

  • Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje dalyvaujamasis biudžetas: 3 idėjos, kurias rinksis mokiniai

    Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje įsibėgėjo dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva, kai patys mokiniai siūlo idėjas ir sprendžia, kam skirti dalį mokyklos lėšų. Šis procesas skirtas ne tik aplinkos gerinimui, bet ir praktiniam pilietiškumo ugdymui, kai sprendimai priimami argumentuojant ir tariantis.

    Dalyvaujamasis biudžetas mokyklose dažniausiai apima kelis etapus: idėjų rinkimą, projektų parengimą, jų pristatymą bendruomenei ir balsavimą. Mokiniai mokosi įvertinti poreikius, apskaičiuoti preliminarias išlaidas ir pagrįsti, kodėl būtent jų siūlymas atneštų didžiausią naudą.

    Kaip veikia dalyvaujamasis biudžetas?

    Gimnazijoje projektų pristatymai tampa proga diskutuoti apie saugumą, laisvalaikio erdves ir mokyklos renginių kokybę. Praktika rodo, kad tokios iniciatyvos padeda ugdyti atsakomybę už bendras erdves, o sprendimų priėmimas tampa aiškesnis ir skaidresnis visai bendruomenei.

    Mokiniams tai taip pat yra reali projektinio darbo patirtis: reikia įvertinti, kas bus prižiūrima, kaip sprendimas tarnaus ilgiau nei vienerius mokslo metus ir ar idėja pasiekiama turimo biudžeto rėmuose. Vėliau svarbus etapas yra įgyvendinimo kontrolė, kad laimėjęs sprendimas virstų apčiuopiamu rezultatu.

    Trys šių metų mokinių siūlymai

    Šiemet Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos bendruomenei pateikti trys mokinių parengti projektai. Jie apima skirtingas sritis – nuo kasdienio saugumo iki infrastruktūros, kuri tiesiogiai prisideda prie mokyklos gyvenimo ir renginių kokybės.

    Pirmasis projektas „Saugi mokyklos aplinka“ orientuotas į sprendimus, kurie stiprintų mokinių savijautą ir saugumą mokykloje. Antrasis, „Poilsio zonos praplėtimas“, skirtas patogesnėms erdvėms pertraukų metu ir bendravimui, o trečiasis – „Gimnazijos garso įrangos atnaujinimas ir renginių įgarsinimo kokybės gerinimas“ – akcentuoja renginių kokybę ir techninius poreikius.

    Artimiausiu metu mokiniai kviečiami susipažinti su projektų idėjomis, išgirsti pristatymus ir apsispręsti balsuojant. Gimnazijos bendruomenė tikisi, kad pasirinktas sprendimas atlieps realiausią poreikį ir bus įgyvendintas taip, kad naudą pajustų kuo daugiau mokinių.

  • Ketvirtokai Savivaldybėje: ką Marijampolės merui Povilas Isoda atsakė apie gamtą ir miesto laimę

    Ketvirtokai Savivaldybėje: ką Marijampolės merui Povilas Isoda atsakė apie gamtą ir miesto laimę

    Marijampolės „Ryto“ progimnazijos ketvirtokai, lydimi mokytojos Inetos Zubrickienės, apsilankė Savivaldybėje ir susitiko su Marijampolės savivaldybės meru Povilu Isoda. Vizitas tapo praktine pilietiškumo pamoka, leidusia vaikams iš arti pamatyti, kaip veikia savivalda ir kokie sprendimai lemia miesto kasdienybę.

    Pirmoji susitikimo dalis vyko Savivaldybės konferencijų salėje, kur meras trumpai pristatė savo darbo pobūdį ir atsakomybes. Didžiausią dėmesį mokiniai skyrė ne formaliems pristatymams, o klausimams, kurie atskleidė, kas jiems svarbiausia: gamta, miesto jaukumas ir žmonių savijauta.

    Klausimai, kurie nustebino merą

    Vienas pirmųjų klausimų buvo apie gamtą ir jos svarbą miesto gyvenime. Meras įvertino rūpestį gamta 9 balais iš 10 ir pabrėžė, kad žalios erdvės, parkai ir patogios vietos pasivaikščiojimams kuria aplinką, kurioje žmonės gali pailsėti, leisti laiką su šeima ir jaustis geriau.

    Tokie akcentai atliepia ir platesnę Lietuvos savivaldybių kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama viešosioms erdvėms, jų prieinamumui bei patogumui įvairaus amžiaus gyventojams. Miestų planavime dažniau kalbama ne tik apie infrastruktūrą, bet ir apie gyvenimo kokybę, kurią lemia kasdieniai, paprasti dalykai.

    Kodėl pasirinko būti meru?

    Paklaustas, kodėl nusprendė tapti savivaldos vadovu, Povilas Isoda kalbėjo apie ryšį su gimtuoju kraštu ir norą prisidėti prie savivaldybės augimo. Vaikai teiravosi ir provokuojančiai: kokio kito miesto meru jis norėtų būti, tačiau meras atsakė, kad savęs kito miesto vadovu neįsivaizduoja, nes Marijampolė jam yra ypatingai brangi.

    Kalbėdamas apie tai, kas darbe teikia daugiausia džiaugsmo, meras išskyrė paprastą, bet aiškų matą: laimingus žmones. Jo teigimu, didžiausias atlygis yra matyti besišypsančius miestiečius ir žinoti, kad priimti sprendimai realiai palengvina kasdienį gyvenimą.

    Kokias vietas mieste renkasi pats?

    Ketvirtokai domėjosi ir asmeniškesniais dalykais, pavyzdžiui, kur meras labiausiai mėgsta būti Marijampolėje. Jis išskyrė Vytauto Didžiojo parką bei pasivaikščiojimus palei Šešupę kaip vietas, kuriose galima atsikvėpti ir ramiai pabūti gamtoje.

    Vėliau susitikimas persikėlė į mero kabinetą, kur vaikai apžiūrėjo mero regalijas ir Savivaldybei skirtus apdovanojimus. Vizito pabaigoje netrūko smalsių klausimų, o pati viešnagė paliko gerų emocijų ir priminė, kad pilietinis smalsumas dažnai prasideda nuo labai paprasto noro suprasti, kaip veikia miestas.

  • Mažeikių savivaldybėje – antrokų klausimai merei: kaip atrodo mero darbas ir dienotvarkė?

    Gegužės 12 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje lankėsi Mažeikių „Ventos“ progimnazijos 2c klasės mokiniai, lydimi pedagogės. Vaikai susitiko su savivaldybės mere Rūta Matulaitiene ir iš arti susipažino su mero darbo kasdienybe.

    Mokiniai domėjosi, kaip tampama meru, ar patinka šios pareigos ir kaip atrodo įprasta darbo diena. Taip pat teiravosi, kokie darbai šiuo metu vyksta mieste ir kaip sprendžiami gyventojams svarbūs klausimai.

    Merė paaiškino, už ką atsakingas savivaldybės vadovas ir kaip priimami sprendimai savivaldos lygmeniu. Ji papasakojo apie susitikimus su bendruomenėmis, darbą su dokumentais ir komandą, kuri padeda koordinuoti savivaldybės veiklas.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokie vizitai yra praktinė pilietinio ugdymo dalis, padedanti vaikams suprasti, kaip veikia vietos valdžia ir kodėl svarbus gyventojų įsitraukimas. Savivaldybėms tenka atsakomybė už daugelį kasdienių paslaugų, todėl ankstyvas pažinimas skatina pasitikėjimą institucijomis ir domėjimąsi savo miesto reikalais.

    Susitikimo metu merė taip pat kalbėjo apie asmeninę motyvaciją, šeimą ir laisvalaikį, o moksleivius skatino būti nuoširdiems savo veikloje bei prasmingai naudoti laiką. Vaikai turėjo progą simboliškai „pasimatuoti“ mero kėdę ir pasvarstyti, ar ateityje norėtų imtis tokios atsakomybės.