CP v2

Tag: Piligrimystė

  • Užsienio kelionių organizatoriai atvyksta į Raseinius: kas iš to uždirbs Lietuvos turizmas?

    Spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje planuojamas pirmasis Lietuvoje tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“. Renginys orientuotas ne tik į pranešimus, bet ir į praktinius verslo susitikimus su užsienio kelionių organizatoriais.

    Organizatoriai skelbia, kad išankstinėje registracijoje pirkėjo kategoriją jau pasirinko 21 dalyvis iš 13 šalių. Tarp jų numatomi kelionių organizatoriai ir agentūrų vadovai, dirbantys su piligriminėmis, kultūrinėmis ir teminėmis kelionėmis.

    Turizmo rinkoje tokie B2B susitikimai dažnai tampa greičiausiu keliu regionams patekti į tarptautinius maršrutus. Užsienio partneriai paprastai ieško ne pavienių objektų, o sukomplektuotų programų su apgyvendinimu, maitinimu, transportu, gidais ir aiškiai suplanuota logistika.

    Religinis turizmas keičiasi

    Religinės kelionės vis dažniau persipina su kultūriniu turizmu: lankomi sakraliniai objektai, tačiau kartu ieškoma architektūros, istorijos, vietos tradicijų ir gastronominių patirčių. Dėl to nauda pasiskirsto plačiau, nes keliautojai regionuose ne tik aplanko šventoves, bet ir nakvoja, naudojasi paslaugomis bei lanko muziejus.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl sezoniškumo: teminiai maršrutai gali padėti pritraukti lankytojus ne vien vasarą. Regionams svarbiausia sukurti aiškų, parduodamą produktą, kurį kelionių organizatorius galėtų įtraukti į grupines programas.

    Ką gaus Lietuvos paslaugų teikėjai

    Forume numatomi tiesioginiai susitikimai, kuriuose tvarkaraščiai sudaromi pagal abiejų pusių interesus. Tokia praktika leidžia greičiau pereiti nuo pažinties prie konkrečių klausimų: kainodaros, grupių dydžių, paslaugų prieinamumo ir garantijų.

    Taip pat planuojama parodomoji erdvė, kurioje kviečiami dalyvauti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai, gidai, vežėjai, turizmo informacijos centrai, savivaldybės, muziejai ir paveldo objektų atstovai. Tikslas paprastas: kad užsienio pirkėjai vienoje vietoje matytų visą grandinę, reikalingą kelionei sukurti.

    Pažintinis turas ir organizatoriai

    Antrąją dieną numatytas pažintinis turas po „Malonių kelio“ ir kitas Žemaitijos sakralines bei kultūros paveldo vietas. Tokie vizitai dažnai yra lemiami, nes pirkėjai vertina ne tik patį objektą, bet ir infrastruktūrą, susisiekimą bei aptarnavimo kokybę.

    Forumą organizuoja Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“, partneriai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Keliauk Lietuvoje“. Dalyvavimas numatomas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija iki rugsėjo 1 dienos.

  • Lenkijos kaime iškilo aukščiausia Europoje Mergelės Marijos statula: ką tikimasi pakeisti?

    Lenkijos kaime iškilo aukščiausia Europoje Mergelės Marijos statula: ką tikimasi pakeisti?

    55 metrų paminklas Konotopėje

    Lenkijos kaime Konotopėje iškilo 55 metrų aukščio Mergelės Marijos statula. Tai aukščiausias Marijinis paminklas Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje, nusileidžiantis tik Filipinuose esančiai skulptūrai.

    Gelžbetonio ir plieno konstrukcija tapo nauju vietovės akcentu, matomu iš toli. Nors objektas jau traukia smalsuolius, aplinka dar nebaigta sutvarkyti, o dalis infrastruktūros primena statybvietę.

    Palaiminimas ir lūkesčiai regionui

    Statulos palaiminimas numatytas rugpjūčio 15 dieną, per katalikų švenčiamą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Ši data Lenkijoje tradiciškai sutraukia tikinčiuosius į piligrimines vietas, todėl savivaldybė tikisi didesnio lankytojų srauto.

    Netoliese esančios Kikolio valdžia viliasi, kad paminklas paskatins religinį turizmą, atsiras daugiau sezoninių ir nuolatinių darbo vietų, o vietos verslams bus lengviau išsilaikyti. Pasak vietos darbuotojų, autobusai su atvykstančiaisiais pasirodė dar iki galutinių darbų pabaigos.

    Kaina, mecenatas ir kritika

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad projektą finansavo milijardierius Romanas Karkosikas, o bendra suma siekė apie 100 milijonų zlotų. Pagal pastarųjų metų valiutų kursų santykį tai sudarytų maždaug 23 milijonus eurų.

    Ne visi gyventojai dėl tokios investicijos džiaugiasi. Kai kurie pabrėžia, kad tokio masto lėšos, jų manymu, būtų labiau pasiteisinusios sveikatos apsaugai ar socialinei paramai, pavyzdžiui, ligoninei ar vaikų globos įstaigai.

    „Gerai, kad atsiras daugiau žmonių ir darbo, bet tokie pinigai galėjo padėti spręsti kasdienes problemas“, – sakė vienas vietos gyventojas.

    Religija Lenkijoje sparčiai kinta

    Lenkija ilgą laiką laikyta viena tvirčiausių katalikybės atramų Europoje, tačiau visuomenės sekuliarėjimas spartėja. 2021 metais surašymo duomenimis, 71 proc. šalies gyventojų nurodė esantys Romos katalikai, kai maždaug prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 88 proc.

    Dėl šios tendencijos tokie simboliniai projektai vertinami dvejopai: vieniems tai tikėjimo ir tapatybės ženklas, kitiems labiau primena bandymą išlaikyti įtaką visuomenei, kuri keičia santykį su Bažnyčia. Konotopėje iškilusi statula tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip religija, ekonominiai lūkesčiai ir viešosios diskusijos susikerta vienoje vietoje.

  • Žolinė Graikijoje: „vasaros Velykos“ sutraukia minias į Tino salą, Kefaloniją ir žemyną

    Žolinė Graikijoje: „vasaros Velykos“ sutraukia minias į Tino salą, Kefaloniją ir žemyną

    Rugpjūčio 15 dieną Graikijoje minima Švč. Mergelės Marijos Užmigimo šventė, ortodoksų tradicijoje laikoma viena svarbiausių metų religinių datų. Vietos gyventojai ją neretai vadina vasaros Velykomis, nes į šventes susirenka minios, o mažesni miesteliai trumpam virsta dideliais bendruomenės susitikimais.

    Ši diena daugeliui tampa proga grįžti į gimtuosius kaimus, aplankyti artimuosius ir dalyvauti atlaiduose bei vietos šventėse, kurios siekia dešimtmečius ar net šimtmečius. Greta bažnytinių apeigų vyksta tradiciniai vakarai, vaišės ir šokiai, todėl religinė šventė įgauna ir ryškų socialinį, kultūrinį krūvį.

    Tino sala ir piligrimystė

    Ryškiausias Žolinės akcentas Graikijoje siejamas su Tino sala, kur stovi Panagijos Evangelistrijos bažnyčia. Čia kasmet atvyksta tūkstančiai piligrimų pagerbti Dievo Motinos ir įgyvendinti asmeninių įžadų, kurie ortodoksų pamaldumo tradicijoje užima svarbią vietą.

    Vienas labiausiai atpažįstamų šventės vaizdų yra tikinčiųjų kelias iki šventovės klūpant, kaip padėkos, vilties ar maldos ženklas. Tino šventė laikoma ir reikšmingu turizmo sezono tašku, nes į salą suplūsta ne tik vietiniai, bet ir atvykstantys iš kitų regionų bei užsienio.

    Kefalonijos gyvatės ir salų papročiai

    Kefalonijoje, Markopulo ir Arginijos apylinkėse, Žolinės laikotarpiu minimas neįprastas paprotys, kai bažnyčiose pasirodo mažos gyvatės. Vietos tradicijoje jos vadinamos Dievo Motinos gyvatėlėmis ir laikomos geru ženklu, siejamu su palaima bei sėkme ateinantiems metams.

    Kitose salose religinė šventė persipina su liaudiškais žaidimais ir varžytuvėmis. Pavyzdžiui, Astipalėjoje Žolinė tampa bendruomenės sambūriu su konkursais ir pramogomis, kurios įtraukia tiek vietinius, tiek turistus, o šventės nuotaika išlieka šeimyniška ir mažiau formali.

    Procesijos, muzika ir bendruomenė

    Žemyninėje Graikijoje Žolinė taip pat turi savitus bruožus. Siatistoje išsiskiria raitelių procesijos, kai puoštomis žirgų vilkstinėmis vykstama į vienuolyną, o vėliau miestas prisipildo muzikos, pučiamųjų orkestrų ir šokių.

    Epyro regione, prie Janinos, kai kur išlaikomi ritualai, kuriuose svarbi bendro stalo ir susitaikymo idėja. Tokiose šventėse pabrėžiama bendruomenė: per apeigas, vaišes ir simbolinius veiksmus siekiama atkurti ryšius, užbaigti senus nesutarimus ir sutvirtinti bendrą tapatybę.

    Graikijoje rugpjūčio 15 diena kasmet primena, kad religinių švenčių tradicijos čia veikia ne tik kaip tikėjimo išraiška, bet ir kaip gyvas socialinis mechanizmas. Po pamaldų aikštės užsipildo stalais, dainomis ir žmonėmis, o jaunoji karta perima papročius, kurie daugelyje vietovių išliko iki šių dienų.

  • Netoli Mekos atidengta piligrimų stotelė: archeologai iškasė per 1 700 radinių

    Netoli Mekos atidengta piligrimų stotelė: archeologai iškasė per 1 700 radinių

    Saudo Arabijos paveldo komisija kartu su Ekseterio universiteto mokslininkais paskelbė apie reikšmingus kasinėjimų rezultatus istorinėje vietovėje Miqat Al-Juhfah. Ši stotelė šimtmečius buvo vienas svarbiausių taškų keliaujant į šventąsias islamo vietas, o naujausi radiniai leidžia tiksliau suprasti piligrimystės mastą ir kasdienybę.

    Kasinėjimų metu aptikta daugiau nei 1 700 įvairių artefaktų: keramikos ir stiklo fragmentų, akmeninių įrankių, metalinių dirbinių, taip pat kriauklių ir karoliukų. Tyrėjai pabrėžia, kad tokia įvairovė rodo ne vien trumpą sustojimą pakeliui, bet ir gyvybingą prekybos bei paslaugų centrą, kuriame susitikdavo keliautojai iš skirtingų regionų.

    Kas išduoda vietos klestėjimą

    Ypatingo dėmesio sulaukė infrastruktūros pėdsakai, skirti aptarnauti keliautojų srautus. Archeologai rado šešias puodžių krosnis, liudijančias vietinę keramikos gamybą, o tai reiškia, kad čia veikė amatai ir buvo tenkinami nuolatinių gyventojų bei piligrimų poreikiai.

    Taip pat aptiktas vandens kanalas, tikėtina, naudotas vandeniui tiekti per dykumų maršrutus keliaujantiems žmonėms. Istoriniuose šaltiniuose ne kartą akcentuojama, kad ilgos kelionės į Meką galėdavo trukti savaites ar net mėnesius, todėl patikimas vandens tiekimas buvo esminė išlikimo ir maršruto saugumo sąlyga.

    Antkapiai ir tarptautiniai ryšiai

    Tarp radinių išsiskiria ir trylika akmeninių antkapinių stelų, dalis jų datuojama Umajadų bei Abasidų laikotarpiu. Tokie užrašai istorikams yra itin vertingi, nes dažnai pateikia vardus, formuluotes, religinius tekstų fragmentus ir kitą informaciją, padedančią atkurti ankstyvųjų islamo bendruomenių socialinį gyvenimą.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tarptautinį radinių pobūdį: analizės rodo sąsajas su teritorijomis, kurios šiandien siejamos su Egiptu, Levantu ir Etiopija. Tai sustiprina prielaidą, kad per Al-Juhfah ėjo platus prekybos ir kultūrinių kontaktų tinklas, jungęs tolimus islamo pasaulio regionus.

    Kodėl ši vieta svarbi piligrimams

    Vietovė yra maždaug 190 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Mekos ir nuo ankstyvųjų islamo amžių buvo laikoma miqatu, tai yra tašku, kuriame piligrimai pasiruošdavo įžengti į ihramo būseną prieš pradedant piligrimystės apeigas. Tokie punktai buvo svarbūs ne tik religine prasme, bet ir praktiškai, nes čia reikėjo poilsio, vandens, apsirūpinimo ir saugumo.

    Tyrėjų vertinimu, šie atradimai papildo vis dažniau Artimuosiuose Rytuose vykdomas programas, kuriomis siekiama detaliau dokumentuoti istorinius keliavimo maršrutus, vandens tiekimo sistemas ir senąsias gyvenvietes. Al-Juhfah atvejis ypač iškalbingas, nes materialūs radiniai vienoje vietoje sujungia religines praktikas, ekonomiką ir infrastruktūrą, be kurios masinės kelionės per dykumų teritorijas būtų buvusios gerokai sudėtingesnės.

  • Trakuose susirinko Šv. Jokūbo kelio savivaldybės: aptarė plėtrą ir naujus objektus maršrute

    Trakuose susirinko Šv. Jokūbo kelio savivaldybės: aptarė plėtrą ir naujus objektus maršrute

    Trakų Pusiasalio pilyje gegužės 15 dieną įvyko Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos narių visuotinis eilinis susirinkimas. Jame dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė.

    Susitikime buvo aptarti kasdieniai asociacijos veiklos klausimai, pristatytos veiklos bei finansinės ataskaitos. Taip pat svarstyti organizaciniai sprendimai, susiję su maršruto koordinavimu ir bendru savivaldybių įsitraukimu.

    Didelė dalis diskusijų skirta Šv. Jokūbo kelio plėtros galimybėms Lietuvoje. Šis tarptautinis kultūros ir piligrimystės maršrutas jungia skirtingas Europos valstybes, o jo patrauklumą stiprina aiškiai sužymėta infrastruktūra ir į maršrutą įtraukti paveldo objektai.

    Susirinkimo metu akcentuota, kad didesnis maršruto žinomumas gali paskatinti ir vietos turizmą, ypač ne sezono metu. Savivaldybėms tai reiškia poreikį derinti informacijos sklaidą, ženklinimą ir lankytojams aktualią paslaugų pasiūlą.

    Diskutuota ir apie naujų objektų įtraukimą į Šv. Jokūbo kelią, siekiant praplėsti lankytinų vietų spektrą. Tarp siūlymų nuskambėjo idėja į maršrutą įtraukti Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspoziciją.

  • Molėtų meras Italijoje: ką Lietuvai reiškia dalyvavimas Europos Šv. Jokūbo kelio asamblėjoje

    Molėtų meras Italijoje: ką Lietuvai reiškia dalyvavimas Europos Šv. Jokūbo kelio asamblėjoje

    Gegužės 7–8 dienomis Pistojoje, Italijoje, surengta Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos generalinė asamblėja, subūrusi narius ir partnerius iš įvairių Europos valstybių. Lietuvai joje atstovavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, taip pat einantis Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidento pareigas.

    Dvi dienas trukusiame susitikime aptarti federacijos veiklos klausimai, narių įgyvendinami projektai ir bendros tarptautinės iniciatyvos. Daug dėmesio skirta piligrimystės maršrutų vystymui, jų ženklinimui ir matomumo didinimui, kad keliautojams būtų paprasčiau planuoti kelionę ir saugiai ja keliauti.

    Kaip tai susiję su savivaldybėmis?

    Molėtų rajono savivaldybė pabrėžia, kad dalyvavimas federacijos veikloje svarbus stiprinant Lietuvos savivaldybių bendradarbiavimą Europos kultūros kelių tinkle. Tokie ryšiai dažnai tampa praktiniu pagrindu bendriems turizmo, kultūros paveldo ir vietos bendruomenių įtraukimo projektams.

    Piligriminiai maršrutai Europoje vis dažniau vertinami ne tik kaip religinio turizmo kryptis, bet ir kaip lėtesnio, tvaresnio keliavimo forma. Savivaldybėms tai reiškia galimybes gerinti infrastruktūrą, kurti paslaugas keliautojams, stiprinti vietos verslų matomumą ir didinti mažesnių vietovių patrauklumą ne sezono metu.

    Kokie sprendimai aptariami federacijoje?

    Generalinėse asamblėjose įprastai derinami bendri standartai, susiję su maršrutų kokybe ir informacijos pateikimu, taip pat aptariami komunikacijos sprendimai, padedantys pritraukti tarptautinius keliautojus. Federacijos formate dalijamasi gerąja praktika, kaip skirtingos šalys sprendžia ženklinimo, paslaugų prieinamumo, vietos partnerių įtraukimo ar maršrutų skaitmeninimo klausimus.

    Molėtų rajono savivaldybė akcentuoja, kad tarptautinės partnerystės padeda Lietuvos savivaldybėms būti geriau matomoms Europos kultūrinių maršrutų erdvėje. Tai gali sustiprinti ir Lietuvos Šv. Jokūbo kelio iniciatyvų atpažįstamumą tarp keliautojų, kurie renkasi maršrutus pagal patikimą ženklinimą ir aiškią infrastruktūros informaciją.