CP v2

Tag: Pilkapiai

  • Lenkijos atominei elektrinei tiesiamas kelias atvėrė šokiruojančią paslaptį: rado 2 000 metų senumo pilkapius

    Lenkijos atominei elektrinei tiesiamas kelias atvėrė šokiruojančią paslaptį: rado 2 000 metų senumo pilkapius

    Lenkijoje, Pomorės vaivadijoje, planuojamos Liubiatovo-Kopalino atominės elektrinės link tiesiamo naujo kelio ruože archeologai aptiko netikėtai turtingų senovės pėdsakų. Tyrimai atskleidė, kad šiose vietovėse žmonės gyveno gerokai anksčiau, nei prasidėjo šiuolaikiniai infrastruktūros projektai.

    Radinių daugiausia aptikta ruože tarp Liubiatovo ir regioninio kelio Nr. 213, tyrinėtame kaip archeologinis objektas Jackowo 5. Čia, be kitų struktūrų, rasti du akmeniniai pilkapiai, datuojami ankstyvuoju geležies amžiumi.

    Archeologai nurodo, kad pilkapiai yra dirbtinai supilti akmenų sampilai, istoriškai naudoti laidojimo arba apeiginėms reikmėms. Nors žmonių palaikų pilkapiuose neaptikta, keramikos fragmentai leido juos sieti su Pomeranijos kultūra, gyvavusia maždaug VI–II amžiuje prieš Kristų.

    Be pilkapių, aptikta ir kasdienio gyvenimo bei ūkio pėdsakų: krosnelių vietų, ugniaviečių, akmeninių maisto ruošimo konstrukcijų ir kitų objektų. Tokie radiniai leidžia tiksliau rekonstruoti, kaip buvo organizuota buitis, kokios veiklos dominavo ir kaip bendruomenės prisitaikė prie pajūrio regiono sąlygų.

    Kas žinoma apie kasinėjimus

    Tyrimus vykdo Archeologinio paveldo fondas, o kasinėjimų teritorija apima apie 832 arus. Darbai suplanuoti iki šių metų trečiojo ketvirčio, o tolesnė apimtis priklausys nuo to, kiek naujų objektų bus identifikuota ir kokių apsaugos priemonių prireiks.

    Pažymima, kad jau 2024 metais žvalgomuosiuose tyrimuose šioje teritorijoje rasta įvairių laikotarpių keramikos šukių. Tokie pirminiai duomenys leido atrinkti kelias vietas, kur reikėjo detalesnių kasinėjimų, ir viena jų galiausiai atvedė prie įspūdingiausių atradimų.

    Kelias į elektrinę ir paveldo apsauga

    Naujasis kelias turėtų sujungti planuojamos atominės elektrinės teritoriją su pagrindiniu Pomorės kelių tinklu. Numatyta apie 26 kilometrų valstybinės reikšmės kelio trasa nuo elektrinės zonos iki Łęczyce mazgo, esančio greitkelyje S6.

    Projektas padalytas į dvi dalis: apie 11 kilometrų ruožą nuo Liubiatovo iki regioninio kelio Nr. 213 ir maždaug 15 kilometrų ruožą nuo šio kelio iki S6. Tokie infrastruktūros darbai dažnai tampa proga atlikti sistemingus archeologinius tyrimus, nes žemės judinimas padeda aptikti iki tol nežinomus objektus.

    Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, galioja praktika, kad radus galimai vertingų kultūros paveldo objektų darbai konkrečioje vietoje stabdomi, o apie radinius informuojamos atsakingos tarnybos. Tai leidžia suderinti infrastruktūros plėtrą su kultūros paveldo išsaugojimu ir moksline verte.

  • Kaukazo bronzos amžiaus pilkapiuose aptiko mįslingas žinutes: ar tai mirusiųjų balsas?

    Kaukazo bronzos amžiaus pilkapiuose aptiko mįslingas žinutes: ar tai mirusiųjų balsas?

    Pietų Gruzijoje, Zurtaketi apylinkėse, archeologų dėmesį vėl patraukė dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje pilkapiuose rastos akmens plokštės. Nauja jų analizė rodo, kad ant paviršių išraižyti ženklai galėjo būti ne vien puošyba, o informacijos perdavimo būdas.

    Tyrimus atlikęs archeologas Levanas Losaberidzė peržiūrėjo senąją ekspedicijų medžiagą ir iš naujo dokumentavo 32 plokštes. Jose matyti gyvūnų, galimų pastatų, geometrinių figūrų vaizdai ir pasikartojančios brūkšnių sekos, primenančios skaitinius ar apskaitos žymėjimus.

    Kas užkoduota akmenyje?

    Daugiausia diskusijų kelia būtent brūkšnių grupės, kurios kai kuriems tyrėjams panašios į darbų ar įnašo žymėjimą. Viena hipotezė teigia, kad taip galėjo būti fiksuojamas skirtingų šeimų ar grupių dalyvavimas statant monumentalius kapus, tarsi paliekant savo „parašą“ bendruomenės atminčiai.

    Jei toks aiškinimas pasitvirtintų, tai būtų svarbus signalas apie ankstyvą simbolinės komunikacijos raidą Kaukaze. Trialetijos kultūros pilkapiai, datuojami maždaug 2000–1700 metais prieš mūsų erą, liudija sudėtingą socialinę struktūrą, o ženklai galėjo veikti kaip savotiškas archyvas.

    Riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų

    Kita kryptis, kurią aptaria mokslininkai, sieja raižinius su ritualais ir tikėjimu pomirtiniu pasauliu. Daugelyje priešistorinių visuomenių kapų menas buvo suprantamas kaip tarpininkas tarp gyvųjų ir protėvių, todėl ženklai galėjo būti skirti ne tik žmonėms, bet ir mirusiųjų pasauliui.

    „Kol kas negalime pasakyti, ar šie ženklai buvo praktinė apskaita, ar ritualinė žinutė protėviams, tačiau jų pasikartojimas rodo aiškią sistemą“, – sakė Levanas Losaberidzė.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vienareikšmį atsakymą apsunkina tai, jog tai nėra iššifruotas raštas, o greičiau vietinė ženklų tradicija. Vis dėlto šiuolaikinės dokumentavimo priemonės, įskaitant detalią fotografiją ir skaitmeninį paviršiaus fiksavimą, leidžia tiksliau lyginti motyvus ir ieškoti dėsningumų.

    Šis atradimas papildo platesnį vaizdą, kaip bronzos amžiaus bendruomenės kūrė atmintį ir tapatybę: nuo monumentalių laidojimo statinių iki ženklų, galėjusių žymėti pareigas, statusą ar ryšį su protėviais. Atsakymai dar priešakyje, bet akmens plokštės iš Pietų Gruzijos, panašu, slepia gerokai daugiau nei dekorą.

  • Skitų kapas Moldovoje atskleidė stulbinančią paslaptį: rasta itin reta ritualinė smilkytuvė

    Skitų kapas Moldovoje atskleidė stulbinančią paslaptį: rasta itin reta ritualinė smilkytuvė

    Molodovoje, Gura Bîcului apylinkėse, archeologai tyrinėja įspūdingai išsilaikiusį pilkapio tipo kapą, datuojamą III amžiumi prieš Kristų. Laidojimo kompleksas dar nėra visiškai atidengtas, tačiau pirmieji radiniai jau vadinami vienais reikšmingiausių regione.

    Kapavietėje aptikti žmogaus palaikai ir kario įkapės, o didžiausią dėmesį patraukė itin reta ritualinė keramikinė smilkytuvė. Tokie objektai siejami su vėlyvojo geležies amžiaus klajoklių laidojimo apeigomis ir leidžia tiksliau atkurti, kaip buvo suvokiama mirtis bei pomirtinis pasaulis.

    Elitinis kapas ir neįprasta architektūra

    Pasak tyrėjų, kapo struktūra rodo, kad tai galėjo būti aukštesnio statuso žmogaus laidojimas. Kompleksą sudaro laidojimo kamera, įėjimo šachta ir dromosu vadinamas koridorius, vedantis į laidojimo vietą.

    Tokia architektūra dažniau siejama su išskirtiniais skitų laidojimais, todėl neatmetama, kad palaidotas asmuo priklausė karių elitui arba vietos bendruomenėje turėjo valdžios. Pranešama ir apie specifinę palaikų orientaciją, kuri galėjo turėti simbolinę reikšmę.

    Radiniai, praplečiantys žinias apie skitus

    Be smilkytuvės, kape rasta keramikos, strėlių antgalių, karoliukų, peilis dėkle ir kiti smulkesni daiktai. Taip pat aptiktas apdorotas akmuo, kuris galėjo būti naudotas kaip nedidelis aukuras apeigoms.

    Specialistai pabrėžia, kad panašios smilkytuvės dažniausiai datuojamos III–II amžiais prieš Kristų ir siejamos su religiniais ritualais. Jos galėjo būti naudojamos deginant aromatines medžiagas per laidotuves, simboliškai apvalant erdvę ar atliekant apeigas, skirtas ryšiui su dvasiniu pasauliu.

    Kodėl šis atradimas svarbus regionui

    Skitai buvo iranėnų kilmės klajokliai, šimtmečius dominavę didžiulėje Eurazijos stepių zonoje nuo dabartinės Ukrainos ir pietų Rusijos iki Vidurinės Azijos. Jie garsėjo kaip raiteliai ir kariai, o jų pilkapiai nuolat pateikia naujų duomenų apie ginkluotę, socialinę hierarchiją ir laidojimo papročius.

    Žemutinio Dniestro regionas ilgą laiką buvo skirtingų kultūrų sandūros zona, todėl naujasis radinys gali padėti tiksliau įvertinti skitų įtaką teritorijose tarp Dniestro ir Karpatų. Archeologai tikisi, kad tolesni kasinėjimai pateiks daugiau įrodymų apie migracijos kelius, prekybinius ryšius ir vietos bendruomenių kontaktus vėlyvajame geležies amžiuje.

    „Tai išskirtinai gerai išsilaikęs laidojimas, galintis iš esmės papildyti mūsų žinias apie skitų buvimą šiame regione“, – teigia tyrėjai, komentuodami tęsiamus darbus.

  • Kasachstane po 6 metrų sluoksniu aptiko aukso žmogų: kas slypi legendiniame kape?

    Kasachstane po 6 metrų sluoksniu aptiko aukso žmogų: kas slypi legendiniame kape?

    Vakarų Kasachstane archeologai, tyrinėdami senovinių pilkapių kompleksą, aptiko išskirtinį, maždaug 6 metrų gylyje buvusį kapą. Jame rasti vyro palaikai ir gausios auksu puoštos aprangos detalės, dėl kurių laidojimas siejamas su vadinamąja aukso žmogaus tradicija.

    Tyrimai vyko Aktobės srityje, netoli Taskopos kaimo, kur identifikuota apie 15 pilkapių. Iki šiol ištirti keturi, o viename jų ir buvo aptiktas prestižinis laidojimas, galimai datuojamas V amžiumi prieš mūsų erą.

    Pilkapių radinys su auksu

    Pasak tyrėjų, kapavietėje rastas vyras buvo palaidotas su drabužiais, dekoruotais įmantriais auksiniais elementais. Tokie laidojimai Centrinėje Azijoje dažniausiai siejami su aukšto statuso kariais ar bendruomenių lyderiais, o auksas laikomas ne tik turto, bet ir galios simboliu.

    Ypatingą dėmesį patraukė šalia palaidotas arklys, kurio kamanos ir pakinktai taip pat buvo puošti metalinėmis detalėmis. Klajoklių stepės kultūrose arklys turėjo išskirtinę reikšmę: jis buvo ir transporto priemonė, ir socialinio rango ženklas, todėl laidojimai su žirgais neretai aiškinami kaip karių ar elito atstovų kapai.

    Kodėl aukso žmogus svarbus

    Aukso žmogaus vardas regione jau tapęs simboliu dėl anksčiau atrastų panašaus tipo laidojimų, įskaitant plačiai žinomą Issyko radinį, kuriame rasta tūkstančiai auksinių papuošimų. Tokie atradimai rodo aukštą amatininkystės lygį ir sudėtingą socialinę struktūrą, būdingą senosioms Saka ir kitoms stepės bendruomenėms.

    Naujasis kapas gali papildyti žinias apie ankstyvųjų klajoklių hierarchiją, laidojimo ritualus ir jų pasaulėžiūrą. Kadangi daugelis šių bendruomenių nepaliko rašytinių šaltinių, būtent archeologiniai radiniai tampa pagrindiniu būdu atkurti jų istoriją.

    Ką dar atskleis laboratorijos

    Tyrėjai pabrėžia, kad darbai tik prasideda: artefaktai bus tiriami laboratorijose, siekiant nustatyti tikslesnį datavimą, aukso dirbinių gamybos technologijas ir galimas žaliavų kilmės kryptis. Tokios analizės leidžia suprasti ir prekybinius ryšius, nes metalų bei dirbinių stilius neretai atskleidžia kontaktus su kitais regionais.

    Archeologai neatmeta, kad ne visi pilkapiai jau atskleidė savo paslaptis, todėl regione gali būti ir daugiau panašių laidojimų. Tolimesni kasinėjimai bei tyrimai turėtų padėti aiškiau atsakyti, kam priklausė šis kapas ir kokią vietą žmogus užėmė tuometėje stepės visuomenėje.