Tulžies pūslės sutrikimai dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji ženklai neretai priskiriami nuovargiui ar persivalgymui. Tulžies pūslė kaupia tulžį, kuri būtina riebalams virškinti, todėl jos veiklos sutrikimai greitai atsispindi savijautoje.
Ankstyvose stadijose žmonės dažniau skundžiasi spaudimu ar maudimu po dešiniuoju šonkaulių lanku, ypač po riebaus maisto. Taip pat gali varginti pykinimas, kartumas burnoje, raugėjimas ar pilvo pūtimas, kurie kartojasi be aiškios priežasties.
Gydytojai dažniausiai išskiria dvi dažnas pradines būkles: tulžies sąstovį ir tulžies pūslės uždegimą, kuris gali būti ir be akmenų. Negydomi sutrikimai ilgainiui didina akmenų susidarymo riziką, o tuomet gali prasidėti staigesni priepuoliai.
Tarp dažniausių rizikos veiksnių minimos ilgos pertraukos tarp valgymų, mažas fizinis aktyvumas, stresas ir dažnas greito, riebaus maisto vartojimas. Kai kuriems žmonėms įtaką daro ir antsvoris, spartus svorio kritimas ar hormoniniai pokyčiai, todėl simptomai gali stiprėti nepastebimai.
Jei pasikartoja bent keli požymiai, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą nelaukiant stipraus skausmo priepuolio. Dažniausiai skiriami paprasti tyrimai, pavyzdžiui, pilvo organų echoskopija ir kraujo tyrimai, padedantys įvertinti kepenų bei tulžies takų būklę.
„Savarankiškai vartoti tulžį varančių preparatų ar atlikti vadinamąjį tubavimą be echoskopijos gali būti pavojinga“, – pabrėžia gydytojai. Jei tulžies pūslėje jau yra akmenų, tokie veiksmai gali pajudinti akmenį ir užblokuoti tulžies lataką, o tai kartais baigiasi skubia operacija.