CP v2

Tag: Pingvinai

  • Antarktidoje vėjo jėgaines teko perkelti 2 km: netoliese įsikūrė apie 29 000 perinčių pingvinų porų

    Antarktidoje vėjo jėgaines teko perkelti 2 km: netoliese įsikūrė apie 29 000 perinčių pingvinų porų

    Vėjo jėgainių parko statyba Antarktidoje yra vienas sudėtingiausių energetikos projektų: čia ekstremalūs vėjai, šaltis, logistika ir griežti aplinkosaugos reikalavimai. Tačiau Kinijos Činlingo stotyje pasirinkta vieta turėjo būti pakeista, kai paaiškėjo, kad netoliese sparčiai gausėja pingvinų kolonija.

    Projektą teko perkelti maždaug 2 kilometrus nuo pirminės vietos. Po perkėlimo teritorijoje, į kurią nebeatvedė statybų technika ir triukšmas, dabar fiksuojama apie 29 000 perinčių pingvinų porų, o vietovė įgavo saugomos buveinės požymių.

    Kas privertė keisti planus

    Planuojant vėjo jėgainių išdėstymą Antarktidoje svarbiausia ne tik vėjo resursas, bet ir poveikis faunai. Tokiose vietose kaip Inexpressible Island, kur ekosistema itin trapi, net nedidelis infrastruktūros poslinkis gali reikšti skirtumą tarp minimalios ir reikšmingos rizikos gyvūnams.

    Pagrindinis argumentas perkėlimui siejamas su pingvinų judėjimo ir perėjimo zonomis bei rekomenduojamomis apsaugos atstumų praktikomis. Tokie buferiai taikomi siekiant sumažinti trikdymą, vibracijų ir triukšmo poveikį, taip pat galimų susidūrimų riziką, kai paukščiai kerta teritorijas stipraus vėjo sąlygomis.

    Žalioji energija poliarinėse stotyse

    Činlingo stotyje siekta sumažinti priklausomybę nuo dyzelinių generatorių, kurie poliarinėse bazėse ilgą laiką buvo pagrindinis energijos šaltinis. Pereinant prie atsinaujinančių šaltinių, dažniausiai diegiami hibridiniai sprendimai, derinant vėją, saulę ir energijos kaupimą, kad būtų užtikrintas stabilumas per audras bei poliarinę naktį.

    Oficialiai skelbta, kad stotyje įrengta 100 kilovatų vėjo sistema, 130 kilovatų saulės elektrinė ir vandenilio energijos sprendiniai. Tokia kombinacija leidžia mažinti iškastinio kuro naudojimą ir transportavimo poreikį, kuris Antarktidoje pats savaime yra brangus ir rizikingas aplinkai.

    Ką rodo pingvinų „bumas“

    Pingvinų kolonijos augimas greta infrastruktūros dažnai nereiškia, kad žmogaus veikla nedaro įtakos: svarbu, ar gyvūnai nėra stumiami iš tradicinių perėjimo vietų, ar nekinta jų migracijos kryptys. Todėl stebėsena ir teritorijų planavimas yra būtini viso projekto metu, o ne tik prieš pradedant statybas.

    Antarktidoje vis daugiau dėmesio skiriama tyliai stebėsenai ir poveikio vertinimui, kad mokslinė veikla ir energetikos modernizavimas nepadidintų spaudimo ekosistemoms. Šio projekto perkėlimas rodo, kad net esant didelėms sąnaudoms gali būti priimami sprendimai, kai prioritetas teikiamas buveinių apsaugai.

    Galiausiai 2 kilometrų kompromisas tapo riboženkliu tarp inžinerinės logikos ir gamtosaugos: vėjo energija liko projekto ašimi, tačiau vieta parinkta taip, kad sumažėtų rizika vienai didžiausių vietinių pingvinų kolonijų.

  • Šiltesnė žiema prie Galindezo salos keičia pingvinų migraciją: dalis pasiliko ilgiau nei įprasta

    Tai fiksuoja Ukrainos stotis Akademik Vernadskij ir Nacionalinis antarktinis mokslo centras, kurio biologai stebi, kaip šiltesni orai keičia paukščių elgseną. Tyrėjų teigimu, atvira vandens juosta aplink salą pingvinams reiškia prieigą prie maisto, todėl išvykimas šiemet užsitęsė.

    Biologai skaičiuoja, kad nuo gegužės vidurio pingvinų Galindeze sparčiai mažėjo: iš kelių tūkstančių liko nedidelė, atspariausia grupė. Birželio pradžioje saloje buvo stebimos masiškai į nakvynės vietas parplaukiančios paukščių būriai, tačiau bendras jų skaičius jau buvo aiškiai sumažėjęs.

    Pasak tyrėjų, net ir šiltą žiemą pingvinai negali likti visam sezonui, jei pakrantė užšąla taip, kad neįmanoma medžioti. Kol aplink salą dar yra neužšalusių vandens plotų, paukščiai gali maitintis kriliu ir žuvimi, tačiau mažėjant atviros vandens zonos plotui jie pamažu traukiasi šiauriau.

    Mokslininkai kelia versiją, kad keliolika ar kelios dešimtys individų gali vėluoti dėl individualių biologinių ciklų. Viena tikėtinų priežasčių yra vėlyvesnis šėrimasis ar plunksnų keitimas, dėl kurio paukščiai kurį laiką tampa mažiau mobilūs.

    Vis dėlto esminis veiksnys įvardijamas šiltesnis sezonas: kai ledas nesusiveržia įprastu metu, migracijos „grafikas“ pasislenka. Tai nereiškia, kad pingvinai renkasi žiemoti bet kokiomis sąlygomis, tačiau rodo, kad riba, kada verta trauktis, šiemet atėjo vėliau.

    Ukrainos mokslininkai pabrėžia, kad pingvinų migracijos ir paplitimo pokyčiai vertinami kaip vienas iš biologinių signalų, leidžiančių sekti klimato kaitą regione. Subantarktiniai pingvinai laikomi šiltesnėms sąlygoms palankesne rūšimi, todėl jų gausėjimas tam tikrose vietose gali sutapti su ilgalaikėmis atšilimo tendencijomis Vakarų Antarktidoje.

    Tyrėjai primena, kad iki 2000-ųjų vidurio subantarktiniai pingvinai Galindeze apskritai neperėjo perėti, o pastaraisiais metais jų skaičius sezono pike augo. Vienu iš rekordinių laikotarpių maždaug 1 kvadratinio kilometro ploto saloje buvo suskaičiuota apie 11 000 šių paukščių.

    Prie stoties Akademik Vernadskij kartais užklysta ir rūšys, kurioms šis rajonas nėra būdingas. Mokslininkai mini atvejį, kai netikėtai pasirodė imperatorinis pingvinas, paprastai gyvenantis gerokai šaltesnėse Antarktidos vietovėse.

    Toks apsilankymas laikomas retu, nes artimiausios šios rūšies kolonijos yra šimtus kilometrų nuo stoties, o pakrantė aplink Galindezą jiems paprastai yra per šilta. Mokslininkai tokius epizodus taip pat registruoja kaip dalį platesnių ekosistemų stebėjimų.

  • Pingvinų žygis į Casey stoties saulės elektrinę: netikėta „patikra“ priminė, kam čia šeimininkai

    Pingvinų žygis į Casey stoties saulės elektrinę: netikėta „patikra“ priminė, kam čia šeimininkai

    Kas nutiko Australijos stotyje

    Australijos Antarkties programos inžinieriai Casey stotyje prižiūri saulės elektrinę vienomis atšiauriausių sąlygų planetoje: speigu, stipriais vėjais ir nuolat kintančiu apšvietimu. Tokia infrastruktūra čia reikalinga ne tik dėl komforto, bet ir dėl logistikos, nes kuras bei atsarginės dalys į atokias bazes atgabenami retai.

    Vis dėlto šį kartą darbų rutiną išmušė ne pūga ar techninis gedimas, o vietiniai „inspektoriai“ – pingvinų grupė, netikėtai atžygiavusi į saulės elektrinės teritoriją. Inžinieriams teko tiesiog pasitraukti ir stebėti, kur link paukščiai juda ir ką bando išsiaiškinti.

    Pingvinus patraukė ne žmonės

    Pasak Australijos Antarkties programos, pingvinai kryptingai nužygiavo prie pastato, ant kurio įrengti saulės moduliai, ir kurį laiką telkėsi prie jų apačios. Toks elgesys greičiausiai siejamas su smalsumu: poliarinėje aplinkoje tamsūs, blizgūs paviršiai yra ryškus vizualinis kontrastas, į kurį gyvūnai reaguoja.

    Saulės moduliai pingvinams gali atrodyti kaip neįprastas „veidrodis“ jų teritorijoje, todėl jie stabteli, kelia galvas, žiūri į atspindžius ir bando suprasti, kas pasikeitė aplinkoje. Antarktidoje žmonių infrastruktūra yra reta, tad bet koks naujas objektas tampa akivaizdžiu dėmesio taikiniu.

    Kodėl saulės elektrinė svarbi

    Casey stoties saulės elektrinė sukurta taip, kad atlaikytų poliarines sąlygas ir išnaudotų žemą, specifinį Antarktidos saulės kampą. Tokiose vietose atsinaujinanti energija nėra vien „žalia“ iniciatyva – ji padeda mažinti dyzelino deginimą, kuris paprastai yra pagrindinis elektros šaltinis nutolusiose bazėse.

    Australijos Antarkties programos nurodoma kryptis aiški: kuo daugiau energijos pagaminama vietoje, tuo mažiau reikia gabenti ir deginti dyzeliną, o kartu mažėja tarša bei rizikos, susijusios su kuro tiekimu ir sandėliavimu. Ši konkreti saulės sistema prisideda prie to, kad stotis mažiau priklausytų nuo dyzelinių generatorių.

    Žmonės Antarktidoje yra svečiai

    Antarktidoje galioja griežti aplinkosaugos principai, skirti saugoti laukinę gamtą ir riboti žmogaus pėdsaką. Stotyse taikomos taisyklės dėl judėjimo, triukšmo, atliekų ir veiklos šalia gyvūnų, nes net menki trikdžiai gali paveikti jų elgesį.

    Pingvinų „vizitas“ į saulės elektrinę tapo priminimu, kad žmonių objektai čia yra įterpti į gyvūnų pasaulį, o ne atvirkščiai. Inžinieriai tokias situacijas vertina ramiai: kai dirbi vietoje, kur gamta diktuoja sąlygas, netikėtas laukinių gyvūnų smalsumas irgi tampa darbo kasdienybės dalimi.

  • Antarktidoje vėjo jėgainių parką teko perkelti 2 km: šalia Kinijos bazės įsikūrė 29 000 pingvinų porų

    Antarktidoje vėjo jėgainių parką teko perkelti 2 km: šalia Kinijos bazės įsikūrė 29 000 pingvinų porų

    Antarktidoje net ir nedidelis infrastruktūros projektas virsta logistiniu iššūkiu, o atsinaujinančios energetikos sprendimai čia kainuoja ypač brangiai. Vis dėlto Kinijos įkurta Qinling stotis pasirinko mažinti priklausomybę nuo dyzelinių generatorių ir planavo statyti vėjo jėgainių parką.

    Tačiau statybų planus teko koreguoti: parinkta aikštelė buvo perkelta maždaug 2 kilometrus nuo pirminės vietos. Sprendimas priimtas ne dėl techninių kliūčių, o dėl gamtosaugos reikalavimų ir šalia esančios Adelių pingvinų kolonijos.

    Kas privertė keisti vietą?

    Inexpressible Island teritorija laikoma jautria ekosistema, kurioje žmonių veikla gali pakeisti gyvūnų elgseną ir migracijos maršrutus. Gamtosauginė praktika Antarktidoje remiasi Antarkties sutarties sistemos principais: prieš statybas vertinamas poveikis aplinkai, o gyvūnų kolonijoms taikomos apsauginės zonos.

    Pagal taikomas gaires, vėjo jėgainių įranga neturi atsidurti ten, kur kerta paukščių judėjimo keliai, taip pat būtina laikytis atstumo, mažinančio triukšmo, vibracijų ir judėjimo keliamą stresą. Dėl to ir pasirinktas praktiškas kompromisas: projektą perkelti į kitą vietą, išlaikant saugesnį buferį.

    Energetika be dyzelio ir netikėtas efektas

    Qinling stotyje buvo diegiama hibridinė sistema, jungianti vėjo ir saulės energiją bei vandenilio sprendimus, kad sumažėtų dyzelinio kuro poreikis. Tokie sprendimai poliarinėse bazėse laikomi viena aiškiausių krypčių: mažiau kuro gabenimo reisų reiškia mažesnę taršą ir mažesnę avarijų riziką ekstremaliomis sąlygomis.

    Kinijos institucijų skelbta informacija rodo, kad modernizavus energijos tiekimą metinis kuro sunaudojimas sumažėjo 165 tonomis, o anglies dioksido emisijos sumažintos 385 tonomis. Poveikis juntamas ir vietoje: mažiau išmetamųjų dujų, mažiau transporto judėjimo ir mažesnis triukšmo fonas.

    Kodėl pingvinų dabar tiek daug?

    Po teritorijos stebėsenos fiksuotas ryškus pingvinų gausėjimas: šalia bazės suskaičiuota daugiau kaip 29 000 perinčių porų. Svarbu tai, kad pati infrastruktūra nebuvo statoma pingvinų kolonijos viduje, o buferinės zonos ir ribotas technikos judėjimas leido išvengti tiesioginio trikdymo.

    Specialistai pabrėžia, kad Antarktidoje rezultatai dažnai priklauso nuo smulkių sprendimų: kelių kilometrų poslinkis gali reikšti mažesnę riziką gyvūnų maršrutams, o kartu leidžia įgyvendinti energetikos projektą. Šis atvejis rodo, kad net brangūs pakeitimai gali atsipirkti, kai siekiama suderinti bazės veiklą ir laukinės gamtos apsaugą.

    „Kai infrastruktūra planuojama taip, kad gyvūnai nebūtų stumiami iš jų įprastų teritorijų, net ir sudėtingi projektai gali vykti be didesnių ekologinių pasekmių“, – teigiama Antarkties aplinkosaugos gairėse apibendrinamose rekomendacijose.

  • Pingvinų plunksnos įkvėpė plėvelę pastatams: vienu paviršiumi šildo, kitu vėsina ir taupo energiją

    Pingvinų plunksnos įkvėpė plėvelę pastatams: vienu paviršiumi šildo, kitu vėsina ir taupo energiją

    Dauguma pasyvių šiluminių dangų atlieka vieną aiškią funkciją: arba sugeria šilumą, arba ją atspindi. Tai veikia stabiliose sąlygose, tačiau mūsų klimato juostoje pastatas vasarą perkaista, o žiemą praranda šilumą, todėl vienakryptės dangos tampa kompromisu.

    Tyrėjai, įkvėpti pingvinų plunksnų sandaros, pasiūlė kitą logiką: medžiagą, kuri gali persijungti tarp šildymo ir vėsinimo režimų be variklių, jutiklių ar elektros. Idėja paremta daugiasluoksne biologija, kuri pingvinams padeda išgyventi ir šaltyje, ir intensyvioje saulėje.

    Medžiaga su dviem pusėmis

    Sukurta vadinamoji Januso plėvelė turi du skirtingai suprojektuotus paviršius. Viena pusė pritaikyta maksimaliai sugerti saulės energiją ir kelti paviršiaus temperatūrą, o kita skirta atspindėti saulės spinduliuotę ir efektyviai išspinduliuoti šilumą į dangų, taip vėsinant.

    Abu paviršiai padaryti superhidrofobiniai, todėl vanduo neužsilaiko, o susidarančio ledo procesas sulėtėja. Bandymuose fiksuota, kad ledo formavimasis gali vėluoti iki 812 sekundžių, o esant maždaug minus 6 laipsniams ir silpnai saulei ledas ištirpo per maždaug 17 minučių be papildomos energijos.

    Kaip veikia vanadžio dioksido jungiklis

    Pagrindinė technologijos dalis yra vanadžio dioksidas VO2, kuris ties maždaug 68 laipsnių riba staigiai pakeičia savybes. Žemesnėje temperatūroje jis labiau panašus į izoliatorių, tačiau įkaitęs pereina į metalui artimą laidžią būseną, o elektrinė varža sumažėja apie 10 000 kartų.

    VO2 integruotas į mikroskopines pluoštines struktūras polimero sluoksnyje. Temperatūrai pakilus, susidaro laidūs takai, kurie pakeičia medžiagos sąveiką su elektromagnetinėmis bangomis, todėl plėvelė gali tapti gerokai mažiau pralaidi mikrobangų ruožui.

    Ką rodo bandymai ir kur tai praverstų

    Šildančioji plėvelės pusė laboratorijoje sugerdavo apie 94,5 proc. į ją krentančios saulės energijos ir pakeldavo paviršiaus temperatūrą iki maždaug 73 laipsnių, tai yra apie 52 laipsniais virš aplinkos. Lauko bandymuose fiksuotas dar didesnis skirtumas, kai paviršius įkaito iki maždaug 87 laipsnių virš aplinkos.

    Vėsinanti pusė, turinti porėtą struktūrą su silicio dioksido dalelėmis, atspindėjo daugiau kaip 90 proc. saulės spinduliuotės ir išlaikė paviršių maždaug 4–12 laipsnių vėsesnį nei aplinka. Tai svarbu pastatams, nes mažina kondicionavimo poreikį karščio bangų metu.

    Tyrėjų vertinimu, pritaikius tokią dangą ant pastato atitvarų ir sezoniškai parenkant, kuri pusė atsukta į išorę, būtų galima sutaupyti apie 11 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui per metus. Praktikoje tai reikštų apčiuopiamą efektą dideliems fasadams ir stogams, ypač ten, kur šildymo ir vėsinimo sezonai ryškiai skiriasi.

    Vis dėlto technologija dar yra laboratorinės brandos stadijoje. Tolimesni žingsniai siejami su ilgaamžiškumo patikra realiomis oro sąlygomis, atsparumu ultravioletui, mechaniniam dėvėjimuisi ir gamybos mastelio didinimu, nes būtent tai dažniausiai lemia, ar inovacija iš prototipo tampa masiniu sprendimu.