CP v2

Tag: Piniginė socialinė parama

  • Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną patvirtino atnaujintą Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą. Nauja tvarka įsigaliojo 2026 metais birželio 1 dieną ir orientuota į tikslesnį paramos skyrimą bei didesnę paskatą grįžti į darbo rinką.

    Tvarkos apraše numatyti pakeitimai aktualūs tiek dirbantiems mažesniu krūviu, tiek šeimoms su vaikais, tiek gyventojams, kurie siekia atgauti finansinį stabilumą po bedarbystės. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai parengti atsižvelgiant į nacionalinio reguliavimo pokyčius, taikomus piniginei socialinei paramai.

    Kas keičiasi dirbantiems?

    Vienas ryškiausių pakeitimų – palengvintos sąlygos dirbantiems ne visą darbo laiką. Atsisakyta reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o tai reiškia, kad didesnė dalis mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų gali tikėtis paramos.

    Taip pat numatyta, kad dirbant ne visu etatu nebereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje vien tam, kad būtų išlaikyta teisė į piniginę socialinę paramą. Praktikoje tai turėtų sumažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti paramos gavimo procesą.

    Didesnė paskata įsidarbinti

    Atnaujintoje tvarkoje numatyta ilgesnė pereinamojo laikotarpio apsauga įsidarbinus. Įsidarbinus asmeniui 6 mėnesius bus mokama 100 proc. dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo mokėta iki įsidarbinimo, kai anksčiau toks laikotarpis truko 3 mėnesius.

    Kartu sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Tikimasi, kad šios nuostatos mažins riziką, jog žmogus dėl baimės netekti paramos atidės sprendimą priimti darbą.

    Turto normatyvai, šeimos ir skolos

    Didinami turto ir būsto ploto normatyvai. Piniginių lėšų normatyvas didinamas dvigubai: pirmajam asmeniui iki 30 VRP, kiekvienam kitam suaugusiam – iki 20 VRP, o vaikui – iki 10 VRP.

    Naudingojo būsto ploto normatyvas vieno ir dviejų butų namuose didinamas nuo 60 iki 90 kv. m, todėl daugiau šeimų gali išlikti paramos sistemoje net ir turėdamos didesnį, bet realiai būtinos paskirties būstą.

    Šeimoms numatytos papildomos nuostatos: vieniems auginantiems vaikus tėvams, kai nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, sudaryta teisė 12 mėnesių gauti paramą visai šeimai. Taip pat studijuojantys ar besimokantys vaikai iki 24 metų įskaitomi į šeimos sudėtį, jei jų pajamos mažesnės nei 1,1 VRP.

    Dar vienas svarbus akcentas – skolų valdymo reikalavimai kompensacijoms gauti. Jei gyventojas turi įsiskolinimų už šildymą ar vandenį, jis turės ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl skolos grąžinimo.

    Tvarkoje taip pat patikslintos galimybės skirti paramą išimties tvarka, pavyzdžiui, kai asmuo turi tik vieną būstą, tačiau jo turto vertė viršija normatyvus, arba kai parama reikalinga skyrybų proceso metu. Savivaldybė tikisi, kad šie pokyčiai leis paramą skirti taikliau, nepaliekant pažeidžiamų situacijų nuošalyje.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo š.m. birželio 1 d. įsigalioja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, paramos gavėjai bus skatinami integruotis į darbo rinką.

    Pagrindiniai pasikeitimai:

    • Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP)* dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.
    • Būsto ploto normatyvų pasikeitimai:

    1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams – nuo 60 iki 90 kv. m.

    – nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo būsto tipo:

    1) jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose – 60 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    2) jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose – 90 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    3) neturintiems būsto – 60 kv. m. normatyvas.

    • Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje – palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:

    – 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);

    – sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) – nuo 6 iki 3 mėnesių;

    – išplėstas gavėjų ratas  – teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

    – pasibaigus papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimui, pakartotinai papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.

    Įsidarbinusiems taikomas reikalavimas – asmenys turi dirbti pilnu etatu, arba ne visą darbo laiką nustatytais atvejais – dėl sveikatos būklės darbuotojas turi dirbti ne visą darbo dieną, nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys, darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų, ar vaiką su negalia.

    • Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą – sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Parama skiriama dirbantiems asmenims, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, ir gaunantiems darbo užmokestį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Savarankiškai dirbantiems asmenims išlika reikalavimas per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauti ne mažiau kaip minimalus mėnesinis atlyginimas.
    • Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

    Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    • Neįskaitytina pajamų dalis (nuo 20 iki 40 proc. – priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus) taip pat taikoma:

    – išeitinei išmokai, išmokamai nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;

    – dalinio darbo išmokai, mokamai pagal LR nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

    – ilgalaikio darbo išmokai, išmokoms iš Garantinio fondo, mokamoms pagal LR garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir LR ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

    • Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip  3 mėnesius iš eilės.
    • Asmenys, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turi teisę gauti piniginę socialinę pašalpą (gali būti papildomų sąlygų).
    • Piniginė socialinė parama visai šeimai gali būti teikiama ir vykstant mediacijos procesui dėl tėvystės nustatymo ar vaiko išlaikymo (gali būti papildomų sąlygų).

    *Valstybės remiamų pajamų dydis – 233 Eur.

    PRAŠYMŲ TEIKIMAS:

    1. Prašymus-paraiškas galima teikti atvykus (pagal išankstinę registraciją) į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių.

    SVARBU → Išankstinė klientų registracija vykdoma telefonais +370 389 61 629, +370 389 50 460 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus (Utenio a. 4, Utena) 112 kab.

    1. Asmenys, gyvenantys kaimo teritorijoje, prašymus-paraiškas gali pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje.
    1. Siūlome pasinaudoti galimybe prašymus-paraiškas teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

    Informaciją kaip prisijungti prie SPIS ir kaip pateikti prašymus-paraiškas rasite čia:

    https://www.spis.lt/titulinis/videoinstrukcijos

    SVARBU → Kilus klausimams, papildoma informacija teikiama tel. +370 389 61 628, +370 389 63 996 arba el. paštu [email protected].

     

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriomis siekiama, kad parama būtų skiriama taikliau ir pasiektų pažeidžiamiausius gyventojus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą turėtų pajusti apie 15 000 asmenų.

    Pakeitimai apima socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo sąlygas, turto vertinimą bei papildomą paramą įsidarbinus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik padėtų išgyventi, bet ir palengvintų grįžimą į darbo rinką.

    Turto vertinimas: didesnės santaupos nebeatims teisės į paramą

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su piniginių lėšų normatyvu, kuris naudojamas vertinant, ar žmogus ar šeima nepraranda teisės į piniginę socialinę paramą. Normatyvas padidintas 2 kartus, todėl didesnės santaupos rečiau taps priežastimi netekti socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

    Ministerija pateikia pavyzdį, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 eurų iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia didesnę toleranciją vadinamajai finansinei pagalvei, kuri ypač svarbi netikėtoms išlaidoms ar laikiniems pajamų svyravimams.

    Didesnės paskatos įsidarbinti ir paprastesnės sąlygos dirbantiems

    Siekiant, kad socialinės pašalpos gavėjams būtų lengviau pereiti į darbo rinką, ilgiau mokama papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydis bus mokamas 6 mėnesius vietoj 3.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, išplečiamas žmonių ratas, galintis pretenduoti į šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažus vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas taikomas dirbantiems ne visu darbo laiku: atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kuri anksčiau buvo siejama su teise į paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir situacijas, kai dirbantis žmogus praranda paramą vien dėl formalių darbo laiko kriterijų.

    Palankesnės taisyklės vieniems tėvams ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms

    Šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina vaikus vienas, numatytas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol socialinė pašalpa dažniau būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos tokiais atvejais ne visada priklausydavo.

    Per minėtą laikotarpį tėvai turės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Šis reikalavimas siejamas su ilgalaikiu šeimos pajamų stabilumu, kad parama nekartotų situacijos, kai vaiko išlaikymo klausimas lieka neišspręstas.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms numatyta dar viena svarbi korekcija: į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat tam tikrais atvejais ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei šis statusas pirmą kartą nustatytas iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Aktyvesnis įtraukimas į užimtumo programas

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti savivaldybės užimtumo didinimo programoje arba nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomuose užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai bus galima pasitelkti tik tuos darbingo amžiaus asmenis, kurie atsisakė siūlomų programų, jose nedalyvauja ir nėra aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Ši nuostata taikoma nedirbantiems, nesimokantiems ir socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės gaunantiems asmenims.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu keičiame požiūrį į socialinę paramą: ji turi ne tik padėti įveikti sunkumus, bet ir stiprinti žmonių galimybes sugrįžti į darbo rinką“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad dalis pokyčių skirta sumažinti atotrūkį tarp paramos gavimo ir darbo pajamų, kad įsidarbinimas netaptų finansiškai rizikingas. Kartu siekiama, kad turto vertinimas realiau atspindėtų žmonių situaciją, o teisė į paramą nebūtų prarandama vien dėl santaupų, skirtų baziniam saugumui.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kurios turėtų taikliau nukreipti paramą ir sumažinti atvejų, kai žmogus netenka teisės į ją dėl formalių kriterijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą pajus apie 15 000 žmonių.

    Pakeitimai apima socialinę pašalpą ir kompensacijas, taip pat įveda palankesnes sąlygas dirbantiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Kartu daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik „užkamšytų“ pajamų spragas, bet ir padėtų grįžti į darbo rinką.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir kartu stiprintų žmonių galimybes grįžti į darbo rinką bei išlaikyti finansinį stabilumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Didesnė „finansinė pagalvė“ nebeatims paramos

    Vienas reikšmingiausių pokyčių susijęs su turto vertinimu: padidinti piniginių lėšų normatyvai, pagal kuriuos vertinama, ar žmogus turi „per daug“ santaupų paramai gauti. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai parama prarandama vien dėl to, kad šeima yra sukaupusi didesnę sumą nenumatytiems atvejams.

    Ministerijos pateiktame pavyzdyje nurodoma, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad turint santaupų iki šios ribos, teisė į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją neturėtų būti prarandama vien dėl pinigų likučio sąskaitoje.

    Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis didinamas nuo 60 iki 90 kv. m. Dėl to daliai gyventojų kompensacijų skyrimas neturėtų būti ribojamas vien dėl didesnio, bet realiai šeimos poreikius atitinkančio būsto ploto.

    Skatinimas įsidarbinti: ilgiau mokama papildoma pašalpa

    Pokyčiai paliečia ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Numatyta, kad 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoka bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau ji buvo mokama 3 mėnesius.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Išplėstas ir gavėjų ratas, kad papildoma parama būtų prieinamesnė žmonėms, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, prižiūrėjusiems artimuosius ar auginusiems mažamečius vaikus.

    Dar vienas pakeitimas svarbus dirbantiesiems ne visu krūviu: atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir „užburtą ratą“, kai žmogus dirba, bet dėl formalių kriterijų paramos negauna.

    Palankesnės sąlygos vieniems vaiką auginantiems ir auginantiems vaikus su negalia

    Keičiamos taisyklės šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos bus galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol tokiais atvejais socialinė pašalpa dažniausiai buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Kartu nustatoma pareiga per šį laikotarpį imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Tikslas – kad šeimos pajamos ilgainiui didėtų ne vien per paramą, bet ir per teisiškai užtikrintą išlaikymą.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms svarbus pakeitimas susijęs su pajamų vertinimu: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat kai kuriems asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Akcentas – užimtumo didinimas, o ne formali pareiga

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija pirmiausia turės siūlyti socialinės pašalpos gavėjams dalyvauti savivaldybės parengtoje užimtumo didinimo programoje ar užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingi nedirbantys, nesimokantys asmenys, kurie atsisako dalyvauti užimtumo programose ir socialinę pašalpą gauna ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Tokiu būdu siekiama, kad pagrindinis kelias būtų realios integracijos priemonės, o ne vien formalus įpareigojimas.

  • Marijampolės komitetas rikiuoja sprendimus: parama nepasiturintiems, būstas ir projektų finansavimas

    Marijampolės komitetas rikiuoja sprendimus: parama nepasiturintiems, būstas ir projektų finansavimas

    Marijampolės savivaldybės tarybos Socialinės ir sveikatos apsaugos komitetas 2026 metų gegužės 27 dieną 13.00 val. planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti socialinės paramos, savivaldybės būsto ir turto valdymo klausimus. Darbotvarkėje taip pat įrašyti keli sprendimai dėl pritarimo projektams ir savivaldybės lėšų skyrimo.

    Vienas svarbiausių darbotvarkės punktų – atnaujinamas Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Marijampolės savivaldybės gyventojams tvarkos aprašas. Tokie dokumentai paprastai detalizuoja, kaip savivaldybėje administruojamos išmokos ir kompensacijos, kokie duomenys vertinami ir kaip organizuojamas prašymų nagrinėjimas.

    Pokyčiai švietime ir pedagogų kelionėse

    Komitetas taip pat svarstys sprendimą dėl Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų pedagogų kelionės į darbą ir iš darbo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Tokios kompensavimo schemos savivaldybėse siejamos su darbuotojų pritraukimu ir išlaikymu, ypač kai specialistams tenka vykti iš tolimesnių vietovių.

    Darbotvarkėje numatytas ir Marijampolės moksleivių kūrybos centro reorganizavimo klausimas, jį prijungiant prie Marijampolės meno mokyklos. Reorganizavimo sąlygų aprašas ir įstaigos nuostatai paprastai apibrėžia, kaip bus perimamos funkcijos, turtas, darbuotojai ir kaip keisis paslaugų teikimas mokiniams.

    Socialinis būstas ir savivaldybės turtas

    Komitetui teikiamas sprendimo projektas dėl 2017 metų gruodžio 18 dieną patvirtintų savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto sąrašų pakeitimo. Tokie pakeitimai dažniausiai susiję su būstų fondo sudėties kaita, būstų priskyrimu socialiniam būstui, taip pat poreikio ir administravimo tikslinimu.

    Taip pat planuojama svarstyti naują savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo tvarkos aprašą. Patikėjimo teisės tvarka aktuali, kai savivaldybės turtas perduodamas biudžetinėms įstaigoms ar kitiems valdytojams, aiškiai nustatant atsakomybes, naudojimo ribas ir kontrolės mechanizmus.

    Projektai: sportas, baseinas, investicijos ir aplinka

    Darbotvarkėje numatyti keli klausimai dėl pritarimo projektų įgyvendinimui ir piniginių lėšų skyrimo. Tarp jų – Sporto centro paslaugų plėtra, baseino Jaunimo gatvėje teikiamų paslaugų gerinimas ir investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimas, siekiant pritraukti investicijas bei kurti darbo vietas.

    Komitetas taip pat svarstys sprendimus dėl Draugystės mikrorajono šiaurinio kvartalo gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo ir dviračių bei pėsčiųjų tako tarp Geležinkelio ir Marių gatvių įrengimo. Atskiras punktas – žaliųjų atliekų kompostavimo technologijos sukūrimas ir įdiegimas savivaldybės teritorijoje, siekiant didinti vietinį atliekų sutvarkymo pajėgumą.

    Posėdžio darbotvarkės projekte nurodyti pranešėjai, kurie pristatys atskirus klausimus komiteto nariams. Galutiniai sprendimai dėl aptartų projektų ir tvarkų paprastai keliauja į tarybos posėdį, kuriame balsuojama dėl jų priėmimo.