Piniginių riešutų, dar vadinamų pinijolėmis, pavadinimas klaidina: tai ne riešutai, o valgomos tam tikrų pušų sėklos. Europoje jos daugiausia renkamos Viduržemio jūros regione, ypač Italijoje ir Ispanijoje, todėl neretai siejamos su itališka virtuve.
Šios sėklos vertinamos dėl riebalų sudėties: jose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mityboje paprastai siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos mažinimu. Specialistai pabrėžia, kad nauda labiausiai tikėtina tada, kai pinijolės pakeičia sočiuosius riebalus turinčius produktus, o ne tampa papildomu kaloringu užkandžiu.
Pinijolėse yra ir mineralų, ypač magnio bei geležies. Magnis svarbus nervų sistemos veiklai ir raumenų funkcijai, o geležis reikalinga normaliai deguonies pernašai organizme, todėl jos trūkumas dažnai siejamas su nuovargiu ir silpnumu.
Dar vienas dažnai minimas komponentas yra pinoleno rūgštis, priskiriama omega-6 grupės riebalų rūgštims. Tyrimuose ji siejama su sotumo signalais ir lipidų profilio pokyčiais, tačiau mitybos ekspertai ragina tai vertinti kaip galimą papildomą efektą, o ne greitą priemonę svoriui mažinti.
Pinijolės turi vitamino E ir kitų antioksidantų, kurie padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Jose randama ir cinko, svarbaus imuninės sistemos veiklai bei normaliai hormonų apykaitai.
Nors pinijolės maistingos, jos kaloringos, todėl svarbu saikas. Praktikoje dažniausiai rekomenduojama apsiriboti nedidele porcija ir derinti su baltymais, daržovėmis bei skaidulomis, nes toks derinys gali padėti išvengti staigesnių gliukozės svyravimų po valgio.
Alergija pinijolėms pasitaiko retai, bet jautresni žmonės turėtų būti atsargūs, ypač jei yra alergiški anakardžiams ar pistacijoms. Pajutus neįprastus simptomus po vartojimo, patariama kreiptis į gydytoją.
Virtuvėje pinijolės labiausiai žinomos kaip vienas klasikinių pesto padažo ingredientų, kartu su bazilikais, česnaku, kietuoju sūriu ir alyvuogių aliejumi. Jas taip pat verta trumpai pakepinti sausoje keptuvėje, kad sustiprėtų aromatas, ir berti ant salotų, makaronų, sriubų ar košių.
Vienas pagrindinių minusų yra kaina. Dėl sudėtingo išgavimo pinijolės neretai kainuoja apie 34–46 eurus už kilogramą, nes kūgiai bręsta ilgai, o surinkimas ir gliaudymas dažnai atliekamas rankomis.
Jei kaina atbaido, dalį patiekalų galima pritaikyti su pigesnėmis alternatyvomis. Pesto padaže pinijoles dažnai keičia anakardžiai, o salotose tinka saulėgrąžų ar moliūgų sėklos, taip pat smulkinti migdolai.