Tag: Pinigų plovimas

  • Europolo ataskaita: ES veikia 731 nusikalstamas tinklas, o kibernetiniai nusikaltimai sparčiai auga

    Europolo ataskaita: ES veikia 731 nusikalstamas tinklas, o kibernetiniai nusikaltimai sparčiai auga

    Ką rodo nauja Europolo apžvalga

    Europolas naujausioje ataskaitoje perspėja, kad organizuotas nusikalstamumas Europos Sąjungoje sparčiai evoliucionuoja ir tampa vis labiau tarptautinis bei atsparus teisėsaugos spaudimui. Agentūros teigimu, nusikalstamos grupės vis greičiau prisitaiko prie technologinių pokyčių ir išnaudoja spragas tiek skaitmeninėje, tiek finansinėje infrastruktūroje.

    Ataskaitoje nurodoma, kad Europole identifikuoti 731 nusikalstami tinklai, veikiantys ES, o jų narių skaičius siekia daugiau nei 400 000 asmenų iš 118 tautybių. Tokie mastai, anot Europolo, reiškia, kad dalis tinklų veikia kaip tarptautinės įmonės su aiškiomis rolėmis, logistika ir ilgalaike strategija.

    Pelningiausios sritys ir naujas pagreitis internete

    Europolas kaip pagrindines šių tinklų veiklos kryptis įvardija narkotikų prekybą, po jos seka sukčiavimai ir internetiniai sukčiavimai. Teisėsauga pabrėžia, kad būtent skaitmeniniai kanalai vis dažniau tampa ne tik „įrankiu“, bet ir centrine nusikaltimų ekosistema, kurioje ieškoma aukų, renkami duomenys ir plaunamos lėšos.

    Agentūra ypatingą dėmesį skiria kibernetiniams nusikaltimams, kurių mastas ir sudėtingumas auga dėl gerėjančių technologinių galimybių. Europolo vertinimu, nusikalstami tinklai geba greitai perimti naujus techninius sprendimus, automatizuoti atakas ir didinti jų apimtį, kartu mažindami tiesioginių kontaktų poreikį.

    „Visi nusikaltimai šiandien yra maitinami internetu, o technologijos ir DI juos paspartina“, – sakė Europolo laikinasis vykdomasis direktorius Jürgenas Ebneris.

    Teisėtas verslas, korupcija ir pinigų sekimas

    Europolo teigimu, tinklai naudojasi finansų sistemos silpnybėmis, pasauline prekyba ir logistikos grandinėmis, o jų veiklą palaiko reikšmingi finansiniai ištekliai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nusikaltėliai taiko sudėtingas priešpriemones, naudojasi korupcija ir kuria tarptautiniu mastu susietas „ląsteles“ ES ir už jos ribų.

    Vienas ryškiausių signalų – didelė dalis pačių pavojingiausių tinklų į nusikalstamą veiklą įtraukia teisėtas verslo struktūras. Europolo duomenimis, 85 proc. pavojingiausių grupuočių naudojasi legaliomis įmonėmis tam, kad palengvintų nusikaltimus, paslėptų tikruosius naudos gavėjus ar legalizuotų neteisėtą pelną.

    Agentūra pabrėžia, kad vien pavienių lyderių ar vykdytojų sulaikymas ne visuomet suardo pačią schemą. Kol išlieka veikiantis „verslo modelis“, nusikalstamas funkcijas perima kiti asmenys, todėl vis didesnę reikšmę įgyja ne tik areštai, bet ir turto paėmimas bei infrastruktūros sutrikdymas.

    „Mūsų tikslas nėra vien suimti pavienius nusikaltėlius, o nustatyti, sutrikdyti ir išardyti visus tinklus, smogti jų vadovybei ir atimti turtą bei pelną, kuris palaiko jų veiklą“, – sakė Kipro policijos vadovas Themistos Arnaoutis.

    Uostai ir logistika – dar vienas frontas

    Tarp Europolo rekomendacijų – stiprinti koordinaciją Europos logistikos mazguose, ypač uostuose, kurie laikomi viena svarbiausių narkotikų srautų ir kontrabandos grandžių. Agentūra atkreipia dėmesį į Port Alliance – 2024 metais pradėtą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, skirtą apsaugoti uostus nuo nusikalstamos infiltracijos.

    Taip pat siūloma stiprinti tarpvalstybinį teisėsaugos bendradarbiavimą, daugiau investuoti į nusikalstamos skaitmeninės infrastruktūros trikdymą ir sistemingai „sekti pinigus“, siekiant identifikuoti bei susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Europolo vertinimu, būtent finansinių srautų užkardymas dažnai yra greičiausias kelias susilpninti tinklų atsparumą.

    „Nusikalstamų tinklų stiprybė yra jų gebėjimas veikti per sienas. Todėl mūsų stiprybė turi būti gebėjimas dirbti per jas“, – sakė Themistos Arnaoutis.

  • Bitcoin Fog byla apeliaciniame teisme: ar pasaulinės kriptovaliutų paslaugos paklūsta Vašingtono įstatymams

    Bitcoin Fog byla apeliaciniame teisme: ar pasaulinės kriptovaliutų paslaugos paklūsta Vašingtono įstatymams

    JAV apeliacinis teismas nagrinėja bylą, kuri gali nubrėžti ribas, kaip toli siekia JAV pinigų perlaidų ir jurisdikcijos taisyklės internetinėms kriptovaliutų paslaugoms. Dėmesio centre atsidūrė „Bitcoin Fog“ ir jos tariamas operatorius Romanas Sterlingovas.

    Posėdis vyko Kolumbijos apygardos apeliaciniame teisme. Ginčas sukasi apie tai, ar prokurorai turėjo pakankamai įrodymų, kad „Bitcoin Fog“ veikė Vašingtone, nors gynyba tvirtina, jog paslauga buvo valdoma už JAV ribų.

    Sterlingovas 2024 metais buvo pripažintas kaltu dėl kelių nusikaltimų, įskaitant sąmokslą plauti pinigus ir nelegaliai vykdyti pinigų perlaidų veiklą. Prokurorai teigė, kad „Bitcoin Fog“ padėjo perkelti labai dideles sumas, siejamas su nusikalstama veikla, įskaitant prekybą tamsiajame internete.

    Gynyba apeliaciniame teisme akcentavo, kad byla Vašingtone atsirado dirbtinai, nes paslauga buvo naudojama iš Kolumbijos apygardos būtent teisėsaugos agentų veiksmų metu. Pasak gynybos, toks precedentas reikštų, kad jurisdikciją būtų galima „sukurti“ vien tik prisijungus prie svetainės iš norimos vietos.

    „Jei taip būtų taikoma jurisdikcija interneto bylose, valdžios agentas galėtų vienašališkai sukurti bylą bet kuriai pasaulio svetainei“, – sakė gynybos advokatas Toras Ekelandas.

    Prokuratūra laikėsi pozicijos, kad paslauga sąmoningai aptarnavo JAV naudotojus ir faktiškai vykdė tarptautinę pinigų perlaidų veiklą, todėl jai gali būti taikomi JAV įstatymai, įskaitant Kolumbijos apygardos taisykles. Teisėjų kolegija vertino ir tai, kaip tokiose bylose nustatomas ryšys su konkrečia vieta, kai paslauga veikia internetu.

    Didelė posėdžio dalis buvo skirta ir įrodymams, kuriais teisėsauga siejo paskyras bei sandorius. Gynyba kritikavo tyrėjo taikytą IP adresų sutapimų analizę, teigdama, kad trūksta aiškiai įvardytų paklaidos rodiklių ir plačiai pripažinto metodikos patikimumo.

    Vienas teisėjų ne kartą klausė, kokiu statistiniu pagrindu buvo daroma išvada, kad sutampantys prisijungimai reiškia tą patį naudotoją. Tai rodo, kad apeliacijoje gali būti vertinama ne tik jurisdikcija, bet ir skaitmeninių pėdsakų įrodymų svoris.

    Byla vyksta platesniame kontekste, kai JAV vis griežčiau vertina kriptovaliutų privatumo įrankius, o diskusijos dėl atsakomybės ribų pasiekia įstatymų leidėjus. Pagrindinis klausimas tampa ne vien technologija, bet ir tai, kada paslaugos kūrėjai ar operatoriai laikomi sąmoningai padedantys perkelti nusikalstamas lėšas.

    Apeliacinės instancijos sprendimas gali turėti poveikį tam, kaip ateityje bus keliamos bylos dėl internetinių finansinių paslaugų, veikiančių be aiškios geografinės „buveinės“. Teismas gali palikti nuosprendį galioti, jį panaikinti arba iš dalies pakeisti.

  • JAV iždas meta bankams naują užduotį: taikosi į Irano pinigų plovimą ir naftos schemas

    JAV iždas meta bankams naują užduotį: taikosi į Irano pinigų plovimą ir naftos schemas

    JAV Iždo departamentas paragino bankus ir kitus finansų rinkos dalyvius sugriežtinti Irano pinigų plovimo schemų stebėseną. Tikslas – aptikti tinklus, kurie, pasitelkdami tarpininkus, fiktyvias įmones ir skaitmeninį turtą, padeda paslėpti pajamas iš sankcionuotos naftos prekybos.

    Finansų institucijoms akcentuojama, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai lėšos juda per kelias jurisdikcijas, o mokėjimų paskirtis ir prekybos dokumentai kelia abejonių. JAV pusė ragina stiprinti klientų pažinimo, sandorių stebėsenos ir naudos gavėjų nustatymo procedūras, kad būtų laiku pastebėti netipiniai modeliai.

    Įspėjimas dėl klastojamų dokumentų

    JAV institucijos atkreipė dėmesį į konkrečius požymius, kurie gali rodyti sankcijų apėjimą. Tarp jų minimi trūkstami arba akivaizdžiai suklastoti laivybos įrašai, taip pat atviroje jūroje vykdomi krovinio perkrovimai iš laivo į laivą, skirti nuslėpti tikrąją krovinio kilmę.

    Bankams taip pat rekomenduojama kritiškai vertinti atvejus, kai kroviniai dokumentuose žymimi kaip „Malaizijos mišinys“, nors yra įtarimų, kad taip bandoma užmaskuoti Irano kilmę. Tokios praktikos, pasak JAV, gali būti naudojamos kuriant tariamai teisėtą prekybos grandinę, kurią vėliau „uždengia“ įprasti mokėjimai.

    FinCEN: milijardiniai srautai per tarpininkus

    JAV Iždo struktūra Financial Crimes Enforcement Network (FinCEN) pranešė, kad didesnio dėmesio sulaukė tarptautiniai laivybos mazgai ir su jais susijusios bendrovės. Nurodoma, kad dalis jūrinių įmonių Irake, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Honkonge siejamos su sankcionuotos Irano naftos gabenimu.

    FinCEN įvardijo, kad su Irano naftos bendrovėmis susietų operacijų vertė siekė apie 3 520 000 000 eurų, o per JAV sąskaitas 2024 metais esą buvo apdorota mažiausiai apie 620 000 000 eurų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kodėl privatūs bankai laikomi viena svarbiausių grandžių, galinčių sustabdyti tokias schemas.

    Sankcijų griežtinimas ir spaudimas derybose

    JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas pakartojo, kad administracija siekia didinti ekonominį spaudimą Iranui ir riboti pagrindinius režimo pajamų šaltinius. Kartu paskelbta apie dvylikos asmenų ir subjektų įtraukimą į sankcijų sąrašus dėl, kaip teigiama, pagalbos Islamo revoliucijos gvardijai organizuojant Irano naftos pardavimą ir gabenimą.

    JAV taip pat anksčiau siuntė raštus finansų institucijoms Kinijoje, Honkonge, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Omane, perspėdama dėl galimų antrinių sankcijų. Tokios priemonės paprastai reiškia riziką būti apribotam nuo JAV finansų sistemos, todėl bankams tai tampa reikšmingu veiksniu vertinant klientų ir sandorių riziką.

    Pastaraisiais metais sankcijų apėjimo schemose vis dažniau figūruoja sudėtingos prekybos finansavimo grandinės, trečiųjų šalių tarpininkai ir skaitmeninis turtas, o tai apsunkina tradicinę kontrolę. Dėl to JAV institucijos siekia, kad bankai neapsiribotų formaliu patikrinimu ir aktyviau naudotų rizikos signalus, susijusius su laivyba, kilmės dokumentais bei galutiniais naudos gavėjais.

  • JAV iždas ragina „Binance“ griežtinti priežiūrą: tyrimai mini milijardą eurų srautų į Iraną

    JAV iždas ragina „Binance“ griežtinti priežiūrą: tyrimai mini milijardą eurų srautų į Iraną

    JAV Iždo departamentas pastarosiomis savaitėmis kreipėsi į „Binance“ ir pareikalavo laikytis sustiprintos atitikties priežiūros programos, kuri buvo numatyta po bendrovės susitarimų su JAV institucijomis. Šis žingsnis siejamas su žiniasklaidoje pasirodžiusiais teiginiais, kad per kriptovaliutų biržą galėjo judėti itin dideli srautai, susiję su Iranu.

    Remiantis viešai skelbta informacija, kalbama apie daugiau nei 1 000 000 000 eurų vertės pervedimus, kurie 2024 ir 2025 metais esą buvo susiję su Irano tinklais ar su Iranu siejamomis grupėmis. JAV pusė tokius signalus vertina per sankcijų vykdymo ir pinigų plovimo prevencijos prizmę, ypač įtempto geopolitinio fono sąlygomis.

    Kas yra priežiūros programa?

    Priežiūros programa paprastai reiškia nepriklausomo atitikties prižiūrėtojo darbą ir iš anksto sutartas taisykles, kaip įmonė turi teikti duomenis, dokumentus ir įrodymus apie rizikų valdymą. Tokie mechanizmai taikomi tada, kai institucijos nori įsitikinti, kad anksčiau nustatytos spragos realiai uždaromos, o ne tik deklaruojamos.

    „Binance“ viešai teigia bendradarbiaujanti su nepriklausomu prižiūrėtoju ir atsakingomis institucijomis, o priežiūrą vertinanti kaip būdą stiprinti kontrolės procedūras. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad į atitikties ir pinigų plovimo prevencijos funkcijas pastaraisiais metais investuoja daugiau išteklių, didina patikras ir greitina atsakymus į institucijų užklausas.

    Įtarimai dėl srautų ir vidaus tyrimų

    JAV žiniasklaidoje anksčiau pasirodė pranešimų, kad vidiniai tyrėjai buvo aptikę požymių apie galimus Iraną pasiekusius srautus, įskaitant paskyras, kurios galėjo būti pasiekiamos iš Irano. Taip pat skelbta apie įtariamus pervedimus į adresus, siejamus su Irano struktūromis.

    „Binance“ tokius teiginius yra ginčijusi ir neigusi, kad darbuotojai buvo atleisti dėl to, jog kėlė atitikties ar sankcijų laikymosi klausimus. Šiuo metu viešai nėra pateikta galutinio, institucijų patvirtinto vertinimo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų visų minimų srautų pobūdį.

    Politinis spaudimas ir rizikos kriptovaliutų rinkai

    JAV politikai, ypač Demokratų partijos atstovai Senate, pastaraisiais mėnesiais ragino Teisingumo departamentą ir Iždo departamentą įvertinti, ar „Binance“ pakankamai laikosi sankcijų režimų ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Vienas iš keliamų klausimų yra priežiūros priemonių efektyvumas ir tai, kaip greitai birža pateikia kritinius duomenis.

    Kriptovaliutų sektoriui tokie ginčai turi platesnę reikšmę: bankai, mokėjimų tarpininkai ir instituciniai klientai vis dažniau reikalauja aiškių atitikties garantijų. Praktikoje tai reiškia griežtesnes klientų pažinimo procedūras, aktyvesnį rizikingų jurisdikcijų filtravimą ir didesnę sandorių stebėseną, o didžiosioms biržoms tai tampa konkurenciniu veiksniu.

    Jeigu JAV institucijos nustatytų, kad priežiūros įsipareigojimai nevykdomi, tai galėtų reikšti papildomą reguliacinį spaudimą ar naujas sankcijas. Tuo pat metu rinka tikisi daugiau skaidrumo, nes būtent jis lemia, ar kriptovaliutų infrastruktūra gali išlaikyti prieigą prie tradicinių finansų kanalų.

  • Tuskas žada skubų įstatymą dėl kriptoaktyvų: griežtesnės bausmės ir daugiau galių priežiūrai

    Tuskas žada skubų įstatymą dėl kriptoaktyvų: griežtesnės bausmės ir daugiau galių priežiūrai

    Skubus projektas Seimui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad dar šią savaitę į Seimą bus teikiamas įstatymo projektas dėl kriptoaktyvų rinkos. Jo teigimu, pagrindinis tikslas – kuo greičiau grąžinti efektyvią valstybės kontrolę ir sustiprinti vartotojų apsaugą.

    Premjeras pabrėžė, kad siūlys aiškesnį ir griežtesnį baudžiamąjį reguliavimą tiems, kurie, pasak jo, naudojasi žmonių patiklumu, juos apgaudinėja ir kelia grėsmę valstybės saugumui. D. Tuskas argumentavo, kad viešojoje erdvėje jau pateikta pakankamai informacijos, todėl „niekas nebegali apsimesti, kad nežinojo“.

    Ginčas dėl reguliavimo ir MiCA

    Kriptoaktyvų reguliavimas Lenkijoje jau kurį laiką yra politinių ginčų objektas, nes šalis turi perkelti ir praktikoje užtikrinti Europos Sąjungos reglamento MiCA taikymą. MiCA nustato bendras taisykles kriptoaktyvų emitentams ir paslaugų teikėjams, įskaitant skaidrumo, kapitalo, vartotojų informavimo ir rizikų valdymo reikalavimus.

    Prezidento atstovas, komentuodamas premjero pareiškimus, ragino Vyriausybę pirmiausia pristatyti parengtą ir nuoseklų projektą. Pasak jo, Vyriausybė turėjo pakankamai laiko parengti sprendimus, o diskusija esą pernelyg dažnai remiasi politiniais kaltinimais, o ne konkrečiais teisiniais instrumentais.

    „Zondacrypto“ istorija ir prokuratūros tyrimas

    Premjero pasisakymuose daug dėmesio skirta kriptovaliutų biržai „Zondacrypto“ ir viešai aptartiems įtarimams dėl galimų nusikaltimų bei politinių ryšių. D. Tuskas kalbėjo apie tariamą organizuoto nusikalstamumo įtaką ir teigė, kad valstybė turi turėti priemonių laiku reaguoti į rizikas.

    Viešojoje erdvėje anksčiau skelbta, kad „Zondacrypto“ naudotojai galėjo susidurti su lėšų išmokėjimo trikdžiais, o žurnalistiniai tyrimai kėlė klausimų dėl biržos rezervų ir jų dinamikos. Šie signalai paskatino didesnį spaudimą politikams pagreitinti reguliavimo sprendimus.

    Nuo balandžio 17 dienos Katovicų regioninė prokuratūra vykdo tyrimą dėl galimo klientų apgaulės ir pinigų plovimo. Prokuratūra yra pabrėžusi, kad bus tikrinamos visos versijos, įskaitant galimus tarptautinius ryšius ir organizuoto nusikalstamumo pėdsakus.

    Ko siekta anksčiau ir kas gali keistis

    Anksčiau Seimas buvo priėmęs įstatymą dėl kriptoaktyvų rinkos, kuriuo numatyta, kad priežiūrą vykdytų Lenkijos finansų priežiūros institucija. Projektas taip pat turėjo apimti sankcijas už nelegalią veiklą, neteisėtą žetonų platinimą ar paslaugų teikimą be reikiamų leidimų.

    Tačiau įstatymas buvo vetuotas, argumentuojant galimą per didelę reguliavimo apimtį ir rizikas piliečių laisvėms, ypač dėl mechanizmų, kurie leistų greitai riboti prieigą prie interneto domenų. Vėliau priimtas panašus variantas vėl susidūrė su veto, o jo atmetimas parlamente nebuvo sėkmingas.

    Vyriausybė teigia, kad tokios priemonės būtinos siekiant apsaugoti investuotojus ir suteikti priežiūros institucijoms realius įrankius: stabdyti rizikingas viešas kriptoaktyvų siūlymo kampanijas, taikyti finansines sankcijas ir viešinti nesąžiningus subjektus. Dabar politinis klausimas – kaip suderinti griežtesnę kontrolę su proporcingumu, teisinėmis garantijomis ir MiCA reikalavimais.

  • „Reuters“: Irano kriptobirža „Nobitex“ siejama su įtakinga politine šeima ir sankcijų apeidinėjimu

    „Reuters“: Irano kriptobirža „Nobitex“ siejama su įtakinga politine šeima ir sankcijų apeidinėjimu

    Ką atskleidė „Reuters“ tyrimas

    Irano kriptovaliutų birža „Nobitex“, laikoma didžiausia šalyje, įkurta su įtakingos Kharrazi šeimos ryšiais, pranešė „Reuters“, remdamasi ilgalaikiu tiriamuoju darbu. Pasak agentūros, biržą įregistravo du broliai, o jų giminystės ryšiai siejami su aukščiausiais Irano islamo respublikos politiniais sluoksniais.

    „Reuters“ nurodė, kad broliai registruojant įmonę naudojo kitą pavardės formą, kuri pasirodė oficialiuose dokumentuose ir ankstesnėje viešojoje medžiagoje. Kartu su jais biržą esą kūrė ir vadovas, kuris nėra susijęs su minima šeima.

    „Nobitex“ „Reuters“ pateiktame pareiškime neigė bet kokią priklausomybę nuo valdžios ir tvirtino, kad neteisėti sandoriai sudaro labai mažą bendros apyvartos dalį. Irano valdžios institucijos, anot agentūros, į klausimus neatsakė.

    Rinkos mastas ir įtarimų apimtis

    „Reuters“ teigimu, „Nobitex“ vaidmuo Irano kriptovaliutų rinkoje yra dominuojantis, o vartotojų skaičius skaičiuojamas milijonais. Toks mastas reiškia, kad platforma tampa kritiškai svarbi šalies gyventojams ir verslui, ypač aplinkoje, kur tarptautiniai finansiniai kanalai ribojami sankcijomis.

    Įvairios blokų grandinės analizės bendrovės, kurių vertinimus citavo „Reuters“, pateikia nevienodus galimai įtartinų srautų skaičius. Skirtumai aiškinami skirtingomis metodikomis, duomenų aprėptimi ir tuo, kad dalis operacijų gali būti paslėpta per tarpininkus ar kelių žingsnių pervedimus.

    „Reuters“ taip pat rašė, kad tyrėjai įžvelgia rizikų dėl galimų ryšių su sankcionuotais tinklais ir sankcijų apeidinėjimo infrastruktūra. Pažymėta, kad net ir nedidelė dalis neaiškios kilmės lėšų, judančių per didelę platformą, gali turėti reikšmingų pasekmių.

    Karo ir interneto ribojimų kontekstas

    Agentūra pranešė, kad platformos veikla tęsėsi ir vykstant kariniam konfliktui regione, o tai, analitikų vertinimu, dar labiau padidina kriptovaliutų svarbą kaip alternatyvios atsiskaitymo ir lėšų perkėlimo priemonės. Kartu tai apsunkina priežiūrą, kai tradiciniai bankiniai kanalai yra riboti arba stebimi.

    „Reuters“ cituojami interneto stebėsenos duomenys rodo, kad prieiga prie interneto šalyje buvo smarkiai sumažėjusi, o pilną prieigą esą turėjo tik nedidelė dalis gyventojų. Tokios sąlygos, pasak ekspertų, skatina naudoti uždarus ryšio kanalus, tarpininkus ir neformalų atsiskaitymą.

    Ši istorija parodo platesnę tendenciją, kai kriptoturtas sankcijų sąlygomis tampa ir finansinės adaptacijos įrankiu, ir papildomu rizikos šaltiniu. Vakarų institucijos vis dažniau akcentuoja pinigų plovimo, sankcijų vengimo ir šešėlinio finansavimo grėsmes, todėl tokios platformos atsiduria padidinto dėmesio centre.

    „Tai yra ryškus perspėjimo signalas, kad priešiškos valstybės gali naudoti skaitmeninį turtą lėšoms perkelti už tradicinės finansų sistemos ribų“, – sakė JAV senatorė Elizabeth Warren, cituojama „Reuters“.

  • Varšuvos prokuratūra aiškinasi „ZEN.COM“: tikrinama, ar bendrovė galėjo padėti nelegaliam lošimui

    Varšuvos prokuratūra aiškinasi „ZEN.COM“: tikrinama, ar bendrovė galėjo padėti nelegaliam lošimui

    Warszawska prokuratura regionalna sprawdza doniesienia mediów o ZEN.COM

    Sprawa giełdy kryptowalut Zondacrypto

    Zobacz również:

    Rosyjski wątek

    Zobacz również:

    “Wydarzenia”: Majówka tuż, tuż. Synoptycy mają dobre wieściPolsat News
  • 22 metų kalifornietis nuteistas 70 mėnesių: kaip buvo plaunami 263 mln. dolerių kriptovaliutų vagysčių pinigai

    22 metų kalifornietis nuteistas 70 mėnesių: kaip buvo plaunami 263 mln. dolerių kriptovaliutų vagysčių pinigai

    JAV federalinis teismas skyrė 70 mėnesių laisvės atėmimo bausmę 22 metų Kalifornijos gyventojui Evanui Tangemanui, kuris, prokurorų teigimu, padėjo plauti lėšas, susijusias su kelių valstijų masto kriptovaliutų vagysčių tinklu. JAV Teisingumo departamentas nurodė, kad iš aukų buvo pavogta maždaug 263 milijonų dolerių vertės skaitmeninio turto.

    Bylą nagrinėjo Kolumbijos apygardos teismas Vašingtone, o nuosprendį paskelbė apygardos teisėja Colleen Kollar-Kotelly. Be įkalinimo, Tangemanui skirta trejų metų priežiūra po paleidimo.

    Kaip veikė pinigų plovimo schema

    Teismo dokumentuose teigiama, kad Tangemanas internete naudojo kelias pravardes, o jo vaidmuo buvo susijęs su pavogtų kriptovaliutų pavertimu grynaisiais pinigais per didelių sumų konvertavimo kanalus. Prokurorai skelbia, kad tokiu būdu jis padėjo paversti pinigais bent apie 3,2 milijono eurų vertės pavogtą turtą.

    Taip pat nurodoma, kad jis prisidėjo prie prabangaus gyvenimo būdo infrastruktūros kūrimo: naudodamas netikrus vardus nuomojo prabangius būstus kitiems grupės nariams. Pasak tyrėjų, tokie veiksmai padėjo slėpti tikrąją naudotojų tapatybę ir apsunkino turto kilmės atsekimą.

    Vagystės, prabanga ir įkalčių naikinimas

    Prokuratūra tvirtina, kad dalis neteisėtai gautų lėšų buvo leidžiama prabangai: naktinių klubų išlaidoms, brangiems laikrodžiams ir automobiliams. Tyrimo metu pareigūnai iš Tangemano namų paėmė 2022 metų „Rolls-Royce Ghost“ ir „Porsche GT3 RS“.

    „Tai buvo schema, sukurta iš įžūlaus godumo, o po sulaikymų bandymai naikinti įkalčius rodo sąmoningą kaltės suvokimą“, – sakė Kolumbijos apygardos prokurorė Jeanine Ferris Pirro.

    Bylos medžiagoje teigiama, kad po dalies bendrininkų sulaikymo 2024 metais Tangemanas koordinavo įrodymų naikinimą. Toks elgesys, prokuratūros vertinimu, buvo papildomas nusikalstamos veiklos slėpimo elementas.

    Platesnis tinklas ir tyrimo tęsinys

    Teisingumo departamentas skelbia, kad grupė formavosi iš pažinčių internetinių žaidimų platformose, o nariai veikė keliose JAV valstijose ir užsienyje. Tyrėjai aprašė darbo pasidalijimą: nuo duomenų vagysčių ir taikinių atrankos iki skambučių aukoms apsimetant kriptovaliutų keityklų ar „Google“ pagalbos tarnybomis.

    Viena didžiausių žinomų vagysčių siejama su 2024 metų rugpjūčiu, kai iš vienos aukos Vašingtone buvo pasisavinta daugiau nei 4 100 bitkoinų. Tyrime minimi ir kiti įtariamieji, o teisėsauga pabrėžia, kad procesas nėra baigtas.

    Tyrimą vykdo FTB Vašingtono padalinys kartu su IRS kriminalinių tyrimų pareigūnais. Prokuratūra nurodo, kad byla išlieka aktyvi, todėl gali būti pateikta ir daugiau kaltinimų kitiems įtariamiesiems.