CP v2

Tag: Pinigų plovimas

  • JAV pareikšti kaltinimai dėl 15 mln. eurų kriptovaliutų aferos: kaip veikia „pig butchering“ schema

    JAV pareikšti kaltinimai dėl 15 mln. eurų kriptovaliutų aferos: kaip veikia „pig butchering“ schema

    JAV Misūrio vakarinės apygardos prokurorai pareiškė kaltinimus 37 metų Vietnamo piliečiui Trung Nguyen Van, įtariamam dalyvavus didelės apimties kriptovaliutų sukčiavimo schemoje. Tyrėjų teigimu, vienas nukentėjusysis per 2024 metų vasarą prarado apie 15 mln. eurų vertės kriptovaliutų.

    Pasak JAV institucijų, vyrui pateikti kaltinimai dėl pinigų plovimo. Prokuratūra nurodo, kad gavus lėšas jos esą buvo greitai pervestos į privačias kriptovaliutų pinigines, taip apsunkinant atsekamumą ir susigrąžinimą.

    Kas yra „pig butchering“?

    Ši sukčiavimo forma, dažnai siejama su romantinėmis ar pažinčių apgavystėmis, veikia per ilgiau kuriamą pasitikėjimą. Sukčiai užmezga ryšį socialiniuose tinkluose ar pažinčių programėlėse, o vėliau nukreipia auką į tariamai patikimą investavimo platformą.

    Įprastas scenarijus toks: auka skatinama pradėti nuo mažesnės sumos, o paskyroje ar svetainėje jai rodoma tariama investicijų grąža. Kai pasitikėjimas sustiprėja, prašoma pervesti vis daugiau kriptovaliutų, žadant didelį pelną per trumpą laiką.

    „Triangle“ platforma ir piniginių grandinė

    Prokurorų teigimu, nukentėjusysis manė investuojantis į kriptovaliutų platformą „Triangle“. Pervedimai buvo atliekami kriptovaliuta, o netrukus po gavimo lėšos, kaip įtariama, nukreiptos į kitas pinigines.

    Byloje minima, kad apie nuostolius pranešė ir daugiau JAV gyvenančių nukentėjusiųjų, kurie siejo savo pervedimus su piniginėmis, siuntusiomis lėšas į įtariamojo kriptovaliutų piniginę. Institucijos pabrėžia, kad tokiose schemose dažnai naudojama daug tarpininkų piniginių ir skirtingos svetainės, tačiau pasakojimai bei spaudimo taktika būna panašūs.

    Kodėl tokios aferos plinta

    Teisėsauga pabrėžia, kad „pig butchering“ tipo sukčiavimas tampa vis labiau organizuotas ir techniškai pažangus, o nuostoliai pasauliniu mastu siekia milijardus eurų. Kriptovaliutų pervedimai sukčiams patogūs dėl greičio ir to, kad klaidingai manoma, jog juos sunkiau atsekti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad riziką didina pažadai apie garantuotą grąžą, spaudimas veikti skubiai ir prašymai pervesti lėšas į mažai žinomas platformas. Svarbiausias signalas, kad galite būti apgaudinėjami, yra reikalavimas pervesti kriptovaliutą į svetainę, kurios patikimumo neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

    „Tai vis labiau paplitusi ir sudėtinga sukčiavimo forma, sukėlusi milijardinius nuostolius aukoms visame pasaulyje“, – sakė JAV Misūrio vakarinės apygardos prokuroras R. Matthew Price.

  • Bruklino gyventojui – iki 12 metų kalėjimo: per „Coinbase“ apgavystę išviliojo apie 13,7 mln. eurų

    Bruklino gyventojui – iki 12 metų kalėjimo: per „Coinbase“ apgavystę išviliojo apie 13,7 mln. eurų

    JAV Niujorko Bruklino rajone gyvenantis Ronaldas Spektoras nuteistas dėl ilgiau nei metus trukusios sukčiavimo schemos, per kurią, teisėsaugos teigimu, iš maždaug 100 žmonių išviliojo beveik 13,7 mln. eurų vertės kriptoturto. Teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 12 metų.

    Bruklino apygardos prokuratūra skelbė, kad vyras prisipažino kaltu pagal 31 epizodą apimantį kaltinamąjį aktą. Tarp inkriminuotų nusikaltimų nurodomas pirmo laipsnio pinigų plovimas, stambaus masto vagystė ir vogto turto laikymas.

    Schemos esmė: apsimetė „Coinbase“ atstovu

    Prokurorų duomenimis, R. Spektoras su aukomis kontaktuodavo apsimesdamas „Coinbase“ atstovu ir įtikinėdavo, kad jų turtui esą kyla grėsmė. Tuomet jis ragindavo perkelti kriptovaliutas į naują piniginę, kuri, aukų manymu, buvo jų pačių valdoma.

    Iš tiesų piniginė būdavo sukurta taip, kad prieigą turėtų ir sukčius, todėl pervestas lėšas jis galėdavo perimti. Dalis nukentėjusiųjų, kaip nurodė pareigūnai, prarado ypač dideles sumas, kai kuriais atvejais nuostoliai siekė ir daugiau nei 860 000 eurų.

    Kaip buvo plaunami pavogti pinigai

    Tyrėjai teigė nustatę, kad pavogtas kriptoturtas buvo „sluoksniuojamas“ per kelias platformas: keičiamas į kitas kriptovaliutas, pervedamas per skirtingas kriptovaliutų biržas ir galiausiai sutelkiamas vadinamuosiuose išgryninimo taškuose.

    Anot prokuratūros, ten lėšos galėjo būti paverčiamos kitų rūšių kriptoturtu, panaudojamos lažyboms, konvertuojamos į grynuosius ar išleidžiamos dovanų kortelėms bei skaitmeniniam turtui įsigyti. Tokia taktika dažnai pasitelkiama siekiant apsunkinti pinigų kilmės atsekimą.

    Įrodymai: blokų grandinės analizė ir skaitmeninė ekspertizė

    Teisėsauga nurodė, kad schemą pavyko susieti su R. Spektoru pasitelkus transakcijų įrašus, blokų grandinės analizę, skaitmeninę ekspertizę ir kelių kratos orderių metu gautus duomenis. Tyrėjai taip pat teigė jo namų interneto adresą susieję su piniginėmis, iš kurių buvo vykdomos vagystės.

    Be laisvės atėmimo bausmės, teismas skyrė turto konfiskavimą, kurio vertė viršija apie 430 000 eurų, ir įpareigojo atlyginti beveik 13,7 mln. eurų žalą nukentėjusiesiems. Prokuratūra buvo siekusi griežtesnės bausmės, tačiau galutinis nuosprendis priimtas pagal susitarimą dėl kaltės pripažinimo.

    Tokios socialinės inžinerijos atakos, kai sukčiai apsimeta patikimais paslaugų teikėjais ir skubina priimti sprendimus, išlieka viena dažniausių kriptoturto vagysčių priežasčių. Ekspertai nuolat pabrėžia, kad jokie teisėti klientų aptarnavimo atstovai neprašo perkelti lėšų į naujas pinigines ir nepadeda „apsaugoti“ turto pervedimu.

  • Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų A serijos investiciją ir ketina sparčiau vystyti topologinių neuroninių tinklų architektūrą. Įmonė taip pat planuoja plėsti technologijos diegimą tarptautiniu mastu, įskaitant Europą ir kitas rinkas.

    Investicijų raundą bendrai vedė fondai redalpine ir OTB Ventures, prisidėjo „Bpifrance“ Gynybos inovacijų fondas. Esami investuotojai „Vsquared Ventures“ ir 10x Founders padidino savo dalį, o prie raundo prisijungė ir verslininkas Xavier Niel.

    Kas yra topologiniai neuroniniai tinklai?

    „Arlequin AI“ kuria sprendimus organizacijoms, kurios priima didelės svarbos sprendimus remdamosi dideliais, išskaidytais duomenų rinkiniais. Platforma analizuoja ryšius tarp skirtingų informacijos tipų, tokių kaip dokumentai, sandoriai, vaizdo įrašai ir operaciniai duomenys.

    Įmonė teigia, kad jos kuriami topologiniai neuroniniai tinklai skirti mokytis ne tik iš atskirų duomenų taškų, bet ir iš jų tarpusavio sąsajų. Tokia architektūra orientuota į sudėtingų sąveikų suvokimą, kai vienu metu svarbūs kelių elementų ryšiai, o įprastiems modeliams augant apimčiai interpretavimas tampa sudėtingesnis.

    „Šiandien formuojasi dar viena revoliucija: kuriamos naujos dirbtinio intelekto sistemos, galinčios suprasti itin sudėtingą dinamiką, paslėptą milijonuose duomenų taškų“, – sakė „Arlequin AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Hugo Micheron.

    Kur technologija gali būti pritaikyta?

    Bendrovė mato pritaikymą saugumo ir gynybos srityse, kriminaliniuose tyrimuose, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijoje, informacijos patikimumo vertinime, kibernetiniame saugume bei DI saugoje. Pasak įmonės, jos sprendimai jau naudojami Vakarų ir Rytų Europoje veikiančių vyriausybių ir didelių organizacijų.

    Technologijos esmė yra gebėjimas atsekti rezultatą iki jį pagrindžiančių įrodymų, kas praktikoje svarbu reguliuojamose ar aukštos rizikos srityse. Tokios funkcijos tampa vis aktualesnės, kai institucijos ir verslai ieško ne tik tikslių, bet ir paaiškinamų DI sprendimų.

    Plėtra į Londoną, Berlyną ir JAV

    „Arlequin AI“ tikina, kad tolesnė DI pažanga neapsiribos vien didesniais modeliais, daugiau duomenų ir didesniais skaičiavimo resursais. Įmonės požiūriu, proveržį gali atnešti alternatyvios architektūros, kurios leidžia efektyviau išnaudoti ryšių struktūrą duomenyse.

    Gautas lėšas bendrovė skirs tarptautinei komandai plėsti, nuosaviems modeliams kurti ir treniruoti bei komerciniam diegimui Europoje ir už jos ribų. „Arlequin AI“ jau atidarė biurus Londone ir Berlyne, o artimiausiais mėnesiais planuoja įkurti DI laboratoriją Silicio slėnyje.

  • Las Vegaso verslininkui už 22 mln. eurų kripto apgaulę gresia iki 280 metų: kaip veikė schema

    Las Vegaso verslininkui už 22 mln. eurų kripto apgaulę gresia iki 280 metų: kaip veikė schema

    Las Vegase dirbęs verslininkas Brentas C. Kovar JAV federaliniame teisme pripažintas kaltu dėl didelio masto sukčiavimo, susijusio su kriptovaliutų bendrove „Profit Connect“. Prisiekusieji nustatė, kad jis apgaulės būdu iš investuotojų išviliojo apie 22 mln. eurų.

    JAV Nevados apygardos prokuratūra pranešė, kad B. C. Kovar nuteistas dėl 11 elektroninio sukčiavimo epizodų, dviejų pašto sukčiavimo epizodų ir dviejų pinigų plovimo epizodų. Už šiuos nusikaltimus jam teoriškai gresia iki 280 metų laisvės atėmimo, tačiau galutinę bausmę nustatys teisėjas.

    Prokuratūros duomenimis, „Profit Connect“ veikė nuo 2017 metų pabaigos iki 2021 metų liepos. Per šį laikotarpį, kaip teigiama, į schemą įsitraukė mažiausiai 400 investuotojų.

    B. C. Kovar, anot kaltinimo, investuotojams aiškino, kad įmonė naudoja dirbtinis intelektas pagrįstą programinę įrangą ir superkompiuterį, kurie esą padeda kasti kriptovaliutas bei tikrinti sandorius. Šis technologinis pasakojimas buvo naudojamas kaip pagrindinis argumentas, kodėl investicijos turėtų būti stabiliai pelningos.

    Kaip nurodė prokurorai, investuotojams buvo žadama fiksuota 15–30 proc. metinė grąža ir net 100 proc. pinigų grąžinimo garantija. Taip pat buvo tvirtinama, kad įmonė turi šimtų milijonų vertės kriptovaliutų rezervus.

    Valdžios institucijų teigimu, realybė buvo kitokia: „Profit Connect“ nebuvo pelninga, neturėjo žadėtų rezervų ir nepajėgė išmokėti deklaruotų grąžų ar įvykdyti garantijų. Prokuratūra taip pat nurodė, kad investuotojams buvo pateikiami klaidinantys pareiškimai apie neva taikomą indėlių draudimą.

    Tyrime dalyvavę pareigūnai akcentavo, kad nukentėjusieji tikėjo investuojantys į pažangą ir naujos kartos finansines technologijas, tačiau tai esą tebuvo apgaulė. Kriptovaliutų rinkoje tokios schemos dažnai remiasi sudėtingais techniniais terminais, dideliais pažadais ir skubos jausmu, kad žmonės mažiau tikrintų faktus.

    Teismas B. C. Kovar bausmę turėtų paskelbti 2026 metų lapkričio 30 dieną. Nors maksimalus įstatymų numatytas terminas skamba įspūdingai, praktikoje bausmės dydį lemia nusikaltimų aplinkybės, žalos mastas, nukentėjusiųjų skaičius ir kiti faktoriai, kuriuos vertina federalinis teisėjas.

  • Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Reidai Atikoje ir Kastorijoje

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose praėjusią savaitę atliko kratas ir poėmius Atikos regione bei Kastorijoje, tirdama įtariamą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimą. Tyrimas susijęs su smulkių elektronikos įrenginių prekyba Europos Sąjungoje ir galimu nusikalstamu būdu gautų lėšų plovimu.

    Bylos duomenimis, schema galėjo veikti pasitelkiant įmonių tinklą Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje ir Graikijoje. Tyrėjai įtaria, kad šios įmonės buvo naudojamos prekių judėjimui per valstybių sienas maskuoti ir apskaitoje kurti fiktyvias grandines.

    Kas yra PVM karuselė

    EPPO nurodo, kad tyrimo centre yra vadinamoji PVM karuselės schema, paremta tarpvalstybinių sandorių PVM išimtimi ES viduje. Tokiose schemose prekės keliauja per kelias įmones, o viena jų, vadinamasis dingstantis prekybininkas, surenka PVM, bet jo nesumoka ir dingsta.

    Surinkti įrodymai leidžia manyti, kad laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų įtariamieji galėjo naudoti tokių įmonių grandinę, kad nesumokėtų mokesčių ir neteisėtai susigrąžintų PVM už sandorius. Tyrėjų vertinimu, dalis deklaruotų pirkimų galėjo būti vien popieriniai, be realaus mokesčio sumokėjimo.

    EPPO skaičiavimu, biudžetams padaryta žala siekia mažiausiai 46,9 mln. eurų dėl nesumokėto PVM. Be to, rasta požymių, kad dar apie 24,2 mln. eurų PVM galėjo būti nesumokėta arba deklaruota neteisingai.

    Poėmiai, grynųjų ir kriptoturto įšaldymas

    Operacijos metu taikiniu tapo kelių tiriamų įmonių būstinės ir vadovų namai, o veiksmus vykdė Graikijos saugumo pajėgų Vidaus reikalų tarnyba, padedant skaitmeninių tyrimų padaliniams. Per kratas paimti dokumentai, buhalterinė apskaita ir skaitmeniniai duomenys.

    Institucijos pranešė, kad aptikta 99 000 eurų grynaisiais ir konfiskuoti trys prabangūs automobiliai. Taip pat įšaldytas kriptoturtas, kurio vertė siekia apie 900 000 eurų, ir kitas skaitmeninis turtas, įvertintas maždaug 4,5 mln. eurų.

    Graikijos institucijų vertinimu, tai didžiausias nacionaliniu lygmeniu įvykdytas skaitmeninio turto poėmis. Turtas buvo identifikuotas ir įšaldytas pasitelkiant pažangias skaitmeninės kriminalistikos priemones ir tikslinius tyrimo veiksmus, skirtus apeiti sudėtingas technines kliūtis.

    Papildomai išduoti įšaldymo nurodymai 88 nekilnojamojo turto objektams, kurių bendra vertė, kaip skelbiama, viršija 4,5 mln. eurų, taip pat daugeliui banko sąskaitų. Nustatant ir įšaldant sąskaitas kitose ES valstybėse narėse prisidėjo Graikijos kovos su pinigų plovimu institucija.

    EPPO pabrėžia, kad PVM sukčiavimo schemos išlieka vienu pelningiausių organizuoto nusikalstamumo modelių Europoje, o tyrimuose vis dažniau atsiranda kriptoturto grandis. Tokios bylos rodo, kad finansiniai nusikaltimai vis aktyviau persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl teisėsauga investuoja į skaitmeninės kriminalistikos pajėgumus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

  • Europolo ataskaita: ES veikia 731 nusikalstamas tinklas, o kibernetiniai nusikaltimai sparčiai auga

    Europolo ataskaita: ES veikia 731 nusikalstamas tinklas, o kibernetiniai nusikaltimai sparčiai auga

    Ką rodo nauja Europolo apžvalga

    Europolas naujausioje ataskaitoje perspėja, kad organizuotas nusikalstamumas Europos Sąjungoje sparčiai evoliucionuoja ir tampa vis labiau tarptautinis bei atsparus teisėsaugos spaudimui. Agentūros teigimu, nusikalstamos grupės vis greičiau prisitaiko prie technologinių pokyčių ir išnaudoja spragas tiek skaitmeninėje, tiek finansinėje infrastruktūroje.

    Ataskaitoje nurodoma, kad Europole identifikuoti 731 nusikalstami tinklai, veikiantys ES, o jų narių skaičius siekia daugiau nei 400 000 asmenų iš 118 tautybių. Tokie mastai, anot Europolo, reiškia, kad dalis tinklų veikia kaip tarptautinės įmonės su aiškiomis rolėmis, logistika ir ilgalaike strategija.

    Pelningiausios sritys ir naujas pagreitis internete

    Europolas kaip pagrindines šių tinklų veiklos kryptis įvardija narkotikų prekybą, po jos seka sukčiavimai ir internetiniai sukčiavimai. Teisėsauga pabrėžia, kad būtent skaitmeniniai kanalai vis dažniau tampa ne tik „įrankiu“, bet ir centrine nusikaltimų ekosistema, kurioje ieškoma aukų, renkami duomenys ir plaunamos lėšos.

    Agentūra ypatingą dėmesį skiria kibernetiniams nusikaltimams, kurių mastas ir sudėtingumas auga dėl gerėjančių technologinių galimybių. Europolo vertinimu, nusikalstami tinklai geba greitai perimti naujus techninius sprendimus, automatizuoti atakas ir didinti jų apimtį, kartu mažindami tiesioginių kontaktų poreikį.

    „Visi nusikaltimai šiandien yra maitinami internetu, o technologijos ir DI juos paspartina“, – sakė Europolo laikinasis vykdomasis direktorius Jürgenas Ebneris.

    Teisėtas verslas, korupcija ir pinigų sekimas

    Europolo teigimu, tinklai naudojasi finansų sistemos silpnybėmis, pasauline prekyba ir logistikos grandinėmis, o jų veiklą palaiko reikšmingi finansiniai ištekliai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nusikaltėliai taiko sudėtingas priešpriemones, naudojasi korupcija ir kuria tarptautiniu mastu susietas „ląsteles“ ES ir už jos ribų.

    Vienas ryškiausių signalų – didelė dalis pačių pavojingiausių tinklų į nusikalstamą veiklą įtraukia teisėtas verslo struktūras. Europolo duomenimis, 85 proc. pavojingiausių grupuočių naudojasi legaliomis įmonėmis tam, kad palengvintų nusikaltimus, paslėptų tikruosius naudos gavėjus ar legalizuotų neteisėtą pelną.

    Agentūra pabrėžia, kad vien pavienių lyderių ar vykdytojų sulaikymas ne visuomet suardo pačią schemą. Kol išlieka veikiantis „verslo modelis“, nusikalstamas funkcijas perima kiti asmenys, todėl vis didesnę reikšmę įgyja ne tik areštai, bet ir turto paėmimas bei infrastruktūros sutrikdymas.

    „Mūsų tikslas nėra vien suimti pavienius nusikaltėlius, o nustatyti, sutrikdyti ir išardyti visus tinklus, smogti jų vadovybei ir atimti turtą bei pelną, kuris palaiko jų veiklą“, – sakė Kipro policijos vadovas Themistos Arnaoutis.

    Uostai ir logistika – dar vienas frontas

    Tarp Europolo rekomendacijų – stiprinti koordinaciją Europos logistikos mazguose, ypač uostuose, kurie laikomi viena svarbiausių narkotikų srautų ir kontrabandos grandžių. Agentūra atkreipia dėmesį į Port Alliance – 2024 metais pradėtą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, skirtą apsaugoti uostus nuo nusikalstamos infiltracijos.

    Taip pat siūloma stiprinti tarpvalstybinį teisėsaugos bendradarbiavimą, daugiau investuoti į nusikalstamos skaitmeninės infrastruktūros trikdymą ir sistemingai „sekti pinigus“, siekiant identifikuoti bei susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Europolo vertinimu, būtent finansinių srautų užkardymas dažnai yra greičiausias kelias susilpninti tinklų atsparumą.

    „Nusikalstamų tinklų stiprybė yra jų gebėjimas veikti per sienas. Todėl mūsų stiprybė turi būti gebėjimas dirbti per jas“, – sakė Themistos Arnaoutis.

  • Bitcoin Fog byla apeliaciniame teisme: ar pasaulinės kriptovaliutų paslaugos paklūsta Vašingtono įstatymams

    Bitcoin Fog byla apeliaciniame teisme: ar pasaulinės kriptovaliutų paslaugos paklūsta Vašingtono įstatymams

    JAV apeliacinis teismas nagrinėja bylą, kuri gali nubrėžti ribas, kaip toli siekia JAV pinigų perlaidų ir jurisdikcijos taisyklės internetinėms kriptovaliutų paslaugoms. Dėmesio centre atsidūrė „Bitcoin Fog“ ir jos tariamas operatorius Romanas Sterlingovas.

    Posėdis vyko Kolumbijos apygardos apeliaciniame teisme. Ginčas sukasi apie tai, ar prokurorai turėjo pakankamai įrodymų, kad „Bitcoin Fog“ veikė Vašingtone, nors gynyba tvirtina, jog paslauga buvo valdoma už JAV ribų.

    Sterlingovas 2024 metais buvo pripažintas kaltu dėl kelių nusikaltimų, įskaitant sąmokslą plauti pinigus ir nelegaliai vykdyti pinigų perlaidų veiklą. Prokurorai teigė, kad „Bitcoin Fog“ padėjo perkelti labai dideles sumas, siejamas su nusikalstama veikla, įskaitant prekybą tamsiajame internete.

    Gynyba apeliaciniame teisme akcentavo, kad byla Vašingtone atsirado dirbtinai, nes paslauga buvo naudojama iš Kolumbijos apygardos būtent teisėsaugos agentų veiksmų metu. Pasak gynybos, toks precedentas reikštų, kad jurisdikciją būtų galima „sukurti“ vien tik prisijungus prie svetainės iš norimos vietos.

    „Jei taip būtų taikoma jurisdikcija interneto bylose, valdžios agentas galėtų vienašališkai sukurti bylą bet kuriai pasaulio svetainei“, – sakė gynybos advokatas Toras Ekelandas.

    Prokuratūra laikėsi pozicijos, kad paslauga sąmoningai aptarnavo JAV naudotojus ir faktiškai vykdė tarptautinę pinigų perlaidų veiklą, todėl jai gali būti taikomi JAV įstatymai, įskaitant Kolumbijos apygardos taisykles. Teisėjų kolegija vertino ir tai, kaip tokiose bylose nustatomas ryšys su konkrečia vieta, kai paslauga veikia internetu.

    Didelė posėdžio dalis buvo skirta ir įrodymams, kuriais teisėsauga siejo paskyras bei sandorius. Gynyba kritikavo tyrėjo taikytą IP adresų sutapimų analizę, teigdama, kad trūksta aiškiai įvardytų paklaidos rodiklių ir plačiai pripažinto metodikos patikimumo.

    Vienas teisėjų ne kartą klausė, kokiu statistiniu pagrindu buvo daroma išvada, kad sutampantys prisijungimai reiškia tą patį naudotoją. Tai rodo, kad apeliacijoje gali būti vertinama ne tik jurisdikcija, bet ir skaitmeninių pėdsakų įrodymų svoris.

    Byla vyksta platesniame kontekste, kai JAV vis griežčiau vertina kriptovaliutų privatumo įrankius, o diskusijos dėl atsakomybės ribų pasiekia įstatymų leidėjus. Pagrindinis klausimas tampa ne vien technologija, bet ir tai, kada paslaugos kūrėjai ar operatoriai laikomi sąmoningai padedantys perkelti nusikalstamas lėšas.

    Apeliacinės instancijos sprendimas gali turėti poveikį tam, kaip ateityje bus keliamos bylos dėl internetinių finansinių paslaugų, veikiančių be aiškios geografinės „buveinės“. Teismas gali palikti nuosprendį galioti, jį panaikinti arba iš dalies pakeisti.

  • JAV iždas meta bankams naują užduotį: taikosi į Irano pinigų plovimą ir naftos schemas

    JAV iždas meta bankams naują užduotį: taikosi į Irano pinigų plovimą ir naftos schemas

    JAV Iždo departamentas paragino bankus ir kitus finansų rinkos dalyvius sugriežtinti Irano pinigų plovimo schemų stebėseną. Tikslas – aptikti tinklus, kurie, pasitelkdami tarpininkus, fiktyvias įmones ir skaitmeninį turtą, padeda paslėpti pajamas iš sankcionuotos naftos prekybos.

    Finansų institucijoms akcentuojama, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai lėšos juda per kelias jurisdikcijas, o mokėjimų paskirtis ir prekybos dokumentai kelia abejonių. JAV pusė ragina stiprinti klientų pažinimo, sandorių stebėsenos ir naudos gavėjų nustatymo procedūras, kad būtų laiku pastebėti netipiniai modeliai.

    Įspėjimas dėl klastojamų dokumentų

    JAV institucijos atkreipė dėmesį į konkrečius požymius, kurie gali rodyti sankcijų apėjimą. Tarp jų minimi trūkstami arba akivaizdžiai suklastoti laivybos įrašai, taip pat atviroje jūroje vykdomi krovinio perkrovimai iš laivo į laivą, skirti nuslėpti tikrąją krovinio kilmę.

    Bankams taip pat rekomenduojama kritiškai vertinti atvejus, kai kroviniai dokumentuose žymimi kaip „Malaizijos mišinys“, nors yra įtarimų, kad taip bandoma užmaskuoti Irano kilmę. Tokios praktikos, pasak JAV, gali būti naudojamos kuriant tariamai teisėtą prekybos grandinę, kurią vėliau „uždengia“ įprasti mokėjimai.

    FinCEN: milijardiniai srautai per tarpininkus

    JAV Iždo struktūra Financial Crimes Enforcement Network (FinCEN) pranešė, kad didesnio dėmesio sulaukė tarptautiniai laivybos mazgai ir su jais susijusios bendrovės. Nurodoma, kad dalis jūrinių įmonių Irake, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Honkonge siejamos su sankcionuotos Irano naftos gabenimu.

    FinCEN įvardijo, kad su Irano naftos bendrovėmis susietų operacijų vertė siekė apie 3 520 000 000 eurų, o per JAV sąskaitas 2024 metais esą buvo apdorota mažiausiai apie 620 000 000 eurų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kodėl privatūs bankai laikomi viena svarbiausių grandžių, galinčių sustabdyti tokias schemas.

    Sankcijų griežtinimas ir spaudimas derybose

    JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas pakartojo, kad administracija siekia didinti ekonominį spaudimą Iranui ir riboti pagrindinius režimo pajamų šaltinius. Kartu paskelbta apie dvylikos asmenų ir subjektų įtraukimą į sankcijų sąrašus dėl, kaip teigiama, pagalbos Islamo revoliucijos gvardijai organizuojant Irano naftos pardavimą ir gabenimą.

    JAV taip pat anksčiau siuntė raštus finansų institucijoms Kinijoje, Honkonge, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Omane, perspėdama dėl galimų antrinių sankcijų. Tokios priemonės paprastai reiškia riziką būti apribotam nuo JAV finansų sistemos, todėl bankams tai tampa reikšmingu veiksniu vertinant klientų ir sandorių riziką.

    Pastaraisiais metais sankcijų apėjimo schemose vis dažniau figūruoja sudėtingos prekybos finansavimo grandinės, trečiųjų šalių tarpininkai ir skaitmeninis turtas, o tai apsunkina tradicinę kontrolę. Dėl to JAV institucijos siekia, kad bankai neapsiribotų formaliu patikrinimu ir aktyviau naudotų rizikos signalus, susijusius su laivyba, kilmės dokumentais bei galutiniais naudos gavėjais.

  • JAV iždas ragina „Binance“ griežtinti priežiūrą: tyrimai mini milijardą eurų srautų į Iraną

    JAV iždas ragina „Binance“ griežtinti priežiūrą: tyrimai mini milijardą eurų srautų į Iraną

    JAV Iždo departamentas pastarosiomis savaitėmis kreipėsi į „Binance“ ir pareikalavo laikytis sustiprintos atitikties priežiūros programos, kuri buvo numatyta po bendrovės susitarimų su JAV institucijomis. Šis žingsnis siejamas su žiniasklaidoje pasirodžiusiais teiginiais, kad per kriptovaliutų biržą galėjo judėti itin dideli srautai, susiję su Iranu.

    Remiantis viešai skelbta informacija, kalbama apie daugiau nei 1 000 000 000 eurų vertės pervedimus, kurie 2024 ir 2025 metais esą buvo susiję su Irano tinklais ar su Iranu siejamomis grupėmis. JAV pusė tokius signalus vertina per sankcijų vykdymo ir pinigų plovimo prevencijos prizmę, ypač įtempto geopolitinio fono sąlygomis.

    Kas yra priežiūros programa?

    Priežiūros programa paprastai reiškia nepriklausomo atitikties prižiūrėtojo darbą ir iš anksto sutartas taisykles, kaip įmonė turi teikti duomenis, dokumentus ir įrodymus apie rizikų valdymą. Tokie mechanizmai taikomi tada, kai institucijos nori įsitikinti, kad anksčiau nustatytos spragos realiai uždaromos, o ne tik deklaruojamos.

    „Binance“ viešai teigia bendradarbiaujanti su nepriklausomu prižiūrėtoju ir atsakingomis institucijomis, o priežiūrą vertinanti kaip būdą stiprinti kontrolės procedūras. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad į atitikties ir pinigų plovimo prevencijos funkcijas pastaraisiais metais investuoja daugiau išteklių, didina patikras ir greitina atsakymus į institucijų užklausas.

    Įtarimai dėl srautų ir vidaus tyrimų

    JAV žiniasklaidoje anksčiau pasirodė pranešimų, kad vidiniai tyrėjai buvo aptikę požymių apie galimus Iraną pasiekusius srautus, įskaitant paskyras, kurios galėjo būti pasiekiamos iš Irano. Taip pat skelbta apie įtariamus pervedimus į adresus, siejamus su Irano struktūromis.

    „Binance“ tokius teiginius yra ginčijusi ir neigusi, kad darbuotojai buvo atleisti dėl to, jog kėlė atitikties ar sankcijų laikymosi klausimus. Šiuo metu viešai nėra pateikta galutinio, institucijų patvirtinto vertinimo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų visų minimų srautų pobūdį.

    Politinis spaudimas ir rizikos kriptovaliutų rinkai

    JAV politikai, ypač Demokratų partijos atstovai Senate, pastaraisiais mėnesiais ragino Teisingumo departamentą ir Iždo departamentą įvertinti, ar „Binance“ pakankamai laikosi sankcijų režimų ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Vienas iš keliamų klausimų yra priežiūros priemonių efektyvumas ir tai, kaip greitai birža pateikia kritinius duomenis.

    Kriptovaliutų sektoriui tokie ginčai turi platesnę reikšmę: bankai, mokėjimų tarpininkai ir instituciniai klientai vis dažniau reikalauja aiškių atitikties garantijų. Praktikoje tai reiškia griežtesnes klientų pažinimo procedūras, aktyvesnį rizikingų jurisdikcijų filtravimą ir didesnę sandorių stebėseną, o didžiosioms biržoms tai tampa konkurenciniu veiksniu.

    Jeigu JAV institucijos nustatytų, kad priežiūros įsipareigojimai nevykdomi, tai galėtų reikšti papildomą reguliacinį spaudimą ar naujas sankcijas. Tuo pat metu rinka tikisi daugiau skaidrumo, nes būtent jis lemia, ar kriptovaliutų infrastruktūra gali išlaikyti prieigą prie tradicinių finansų kanalų.

  • Tuskas žada skubų įstatymą dėl kriptoaktyvų: griežtesnės bausmės ir daugiau galių priežiūrai

    Tuskas žada skubų įstatymą dėl kriptoaktyvų: griežtesnės bausmės ir daugiau galių priežiūrai

    Skubus projektas Seimui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad dar šią savaitę į Seimą bus teikiamas įstatymo projektas dėl kriptoaktyvų rinkos. Jo teigimu, pagrindinis tikslas – kuo greičiau grąžinti efektyvią valstybės kontrolę ir sustiprinti vartotojų apsaugą.

    Premjeras pabrėžė, kad siūlys aiškesnį ir griežtesnį baudžiamąjį reguliavimą tiems, kurie, pasak jo, naudojasi žmonių patiklumu, juos apgaudinėja ir kelia grėsmę valstybės saugumui. D. Tuskas argumentavo, kad viešojoje erdvėje jau pateikta pakankamai informacijos, todėl „niekas nebegali apsimesti, kad nežinojo“.

    Ginčas dėl reguliavimo ir MiCA

    Kriptoaktyvų reguliavimas Lenkijoje jau kurį laiką yra politinių ginčų objektas, nes šalis turi perkelti ir praktikoje užtikrinti Europos Sąjungos reglamento MiCA taikymą. MiCA nustato bendras taisykles kriptoaktyvų emitentams ir paslaugų teikėjams, įskaitant skaidrumo, kapitalo, vartotojų informavimo ir rizikų valdymo reikalavimus.

    Prezidento atstovas, komentuodamas premjero pareiškimus, ragino Vyriausybę pirmiausia pristatyti parengtą ir nuoseklų projektą. Pasak jo, Vyriausybė turėjo pakankamai laiko parengti sprendimus, o diskusija esą pernelyg dažnai remiasi politiniais kaltinimais, o ne konkrečiais teisiniais instrumentais.

    „Zondacrypto“ istorija ir prokuratūros tyrimas

    Premjero pasisakymuose daug dėmesio skirta kriptovaliutų biržai „Zondacrypto“ ir viešai aptartiems įtarimams dėl galimų nusikaltimų bei politinių ryšių. D. Tuskas kalbėjo apie tariamą organizuoto nusikalstamumo įtaką ir teigė, kad valstybė turi turėti priemonių laiku reaguoti į rizikas.

    Viešojoje erdvėje anksčiau skelbta, kad „Zondacrypto“ naudotojai galėjo susidurti su lėšų išmokėjimo trikdžiais, o žurnalistiniai tyrimai kėlė klausimų dėl biržos rezervų ir jų dinamikos. Šie signalai paskatino didesnį spaudimą politikams pagreitinti reguliavimo sprendimus.

    Nuo balandžio 17 dienos Katovicų regioninė prokuratūra vykdo tyrimą dėl galimo klientų apgaulės ir pinigų plovimo. Prokuratūra yra pabrėžusi, kad bus tikrinamos visos versijos, įskaitant galimus tarptautinius ryšius ir organizuoto nusikalstamumo pėdsakus.

    Ko siekta anksčiau ir kas gali keistis

    Anksčiau Seimas buvo priėmęs įstatymą dėl kriptoaktyvų rinkos, kuriuo numatyta, kad priežiūrą vykdytų Lenkijos finansų priežiūros institucija. Projektas taip pat turėjo apimti sankcijas už nelegalią veiklą, neteisėtą žetonų platinimą ar paslaugų teikimą be reikiamų leidimų.

    Tačiau įstatymas buvo vetuotas, argumentuojant galimą per didelę reguliavimo apimtį ir rizikas piliečių laisvėms, ypač dėl mechanizmų, kurie leistų greitai riboti prieigą prie interneto domenų. Vėliau priimtas panašus variantas vėl susidūrė su veto, o jo atmetimas parlamente nebuvo sėkmingas.

    Vyriausybė teigia, kad tokios priemonės būtinos siekiant apsaugoti investuotojus ir suteikti priežiūros institucijoms realius įrankius: stabdyti rizikingas viešas kriptoaktyvų siūlymo kampanijas, taikyti finansines sankcijas ir viešinti nesąžiningus subjektus. Dabar politinis klausimas – kaip suderinti griežtesnę kontrolę su proporcingumu, teisinėmis garantijomis ir MiCA reikalavimais.