Tag: Pinigų plovimas

  • Nutekinti duomenys apie D. Trumpą ir kitus klientus numušė „Deutsche Bank“ akcijas

    Nutekinti duomenys apie D. Trumpą ir kitus klientus numušė „Deutsche Bank“ akcijas

    Frankfurte prekiaujamos „Deutsche Bank“ akcijos antradienį smuko daugiau nei 6 proc., kai tarptautinis žurnalistinis tyrimas paviešino naujų detalių apie banko ryšius su kai kuriais klientais, tarp jų – JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

    Vėliau nuostoliai sumažėjo, ir ankstyvą popietę kritimas siekė apie 3,8 proc. Rinkas sujudino informacija apie banko santykius su Rusijos oligarchais, taip pat su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu.

    Pats bankas teigė, kad dalis aptariamų atvejų siekia maždaug du dešimtmečius, o tuo metu jie esą buvo peržiūrėti, prireikus bendradarbiaujant su priežiūros institucijomis. „Deutsche Bank“ taip pat nurodė, kad 2019–2025 metais vidaus kontrolėms stiprinti skyrė 7 mlrd. eurų.

    Naujienų agentūrai „Reuters“ bankas sakė tikintis, jog publikacijos neturės reikšmingo finansinio poveikio. Tyrimas rėmėsi daugiau nei 15 mln. nutekintų failų, kuriuos pateikė du informatoriai, o projekte dirbo per 200 žurnalistų.

    Ką parodė nutekinti įrašai

    Skelbiama, kad 2017 metais bankas per klaidą kito kliento buhalteriui išsiuntė su D. Trumpo mokesčiais susijusį dokumentą ir apie tai nepranešė Baltiesiems rūmams.

    Antradienį Filipinų sostinėje Maniloje kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas šį atskleidimą pavadino „neteisėtu“.

    Taip pat teigiama, kad bankas apdorojo 582 mln. JAV dolerių (apie 528 mln. eurų) mokėjimų, susietų su J. Epsteinu, kuriuos vėliau pats pažymėjo kaip įtartinus.

    Kituose pranešimuose minimos banko kurtos mokestinės schemos itin turtingiems klientams, įtarimai dėl pinigų plovimo per paslaugas, teiktas kitoms finansų institucijoms, bei bandymai plėsti veiklą Rusijoje net ir esant vidiniams perspėjimams.

    Vokietijos finansų ministras prašo skaidrumo

    Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis paragino užtikrinti „visišką skaidrumą“ – kaip bankas sprendė ankstesnes nesėkmes ir vidaus kontrolės spragas bei kaip ketina užkirsti kelią jų pasikartojimui.

    Jis taip pat ragino, kad banko veiklą atidžiai įvertintų priežiūros ir teisėsaugos institucijos.

    „Deutsche Bank“ valdybos pirmininkas Alexanderis Wynaendtsas palaikė generalinį direktorių Christianą Sewingą, pareikšdamas, kad jam buvo priimtini visi sprendimai, priimti šiam einant pareigas.

    Bankas viešai pranešė jau ėmęsis priemonių, siekdamas apsaugoti konfidencialią klientų, darbuotojų ir kitų asmenų informaciją, tačiau detalių nepateikė.

  • Italijoje „Revolut“ padalinys metams perduotas teismo administravimui dėl pinigų plovimo kontrolės spragų

    Italijoje „Revolut“ padalinys metams perduotas teismo administravimui dėl pinigų plovimo kontrolės spragų

    Italijos teismas nutarė vieniems metams „Revolut“ padalinį šalyje perduoti teismo administravimui, konstatavęs rimtas pinigų plovimo prevencijos sistemos spragas.

    Priemonė pritaikyta Milano prokuratūros prašymu, vykstant „Guardia di Finanza“ tyrimui, apie kurį praneša „Euronews“. Tyrėjai teigia, kad kontrolės trūkumai galėjo sudaryti sąlygas slėpti ir pervesti 76,5 mln. eurų.

    Milano vyriausiasis prokuroras Marcello Viola nurodė, kad tyrime minimi ryšiai su asmenimis, tiriamais ar nuteistais dėl pinigų plovimo ir apgaulingo turto perleidimo, taip pat nusikaltimų, siejamų su mafijos metodais ar jų palengvinimu.

    Prokuratūros vertinimu, suteikus prieigą prie finansų sistemos klientams, kuriems kai kuriais atvejais buvo taikytos prevencinės priemonės dėl asmens ar turto, galėjo būti palengvintas lėšų perkėlimas, slėpimas ar nukreipimas.

    Kas nustatyta tyrimuose

    Teismo administravimo ir „taisomųjų veiksmų programos“ poreikis siejamas su tuo, kad nustatytos problemos apima 2021–2026 metų laikotarpį ir palietė skirtingus sektorius, klientų grupes bei schemas.

    Prokuratūra tvirtina, kad privalomų pinigų plovimo prevencijos patikrų neatlikimas virto „stabiliu valdymo modeliu“. Dėl to, tyrėjų teigimu, nuo 2021 metų iki šių metų galėjo būti nuslėpti beveik 42 mln. eurų vertės finansiniai srautai.

    Tyrimo dokumentuose aprašomi pasikartojantys požymiai: reikšmingų sumų įplaukos, skubus jų išskaidymas ir pervedimai, grynųjų naudojimas, valiutos keitimas, lėšų siuntimas į užsienio sąskaitas ar kriptoturtą. Nurodoma, kad tokia veikla esą suveikė kaip įspėjimai keliose kitose institucijose, bet ne „Revolut“.

    Italijos žiniasklaidos agentūros ANSA minimame kontekste nurodoma, kad tyrimai tęsėsi po dviejų atskirų „Guardia di Finanza“ ekonominės policijos patikrų. Pirmoji – 2024 metų patikrinimas dėl virtualiųjų aktyvų paslaugų teikėjo veiklos, kur esą nustatyta daug pažeidimų klientų identifikavimo ir tikrinimo srityje, taip pat įtartinų sandorių nepranešimo atvejų.

    Klientai ir neatsakyti prokurorų klausimai

    Antroji tyrimo kryptis siejama su 2025 metais Milane vykusia byla dėl mokestinio sukčiavimo: joje, kaip teigiama, išryškėjo „Revolut“ sąskaitų naudojimas sandoriams, susijusiems su mokestiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu, o byloje tiriami 24 asmenys.

    Prokuratūra nurodė, kad dėl šių asmenų, pasirinkus juos kaip „imtį“, kitos institucijos buvo pateikusios šimtus pranešimų apie įtartinas operacijas. Taip pat teigiama, kad paprašius dokumentų iš „Revolut“, atsakymai buvo tik daliniai.

    ANSA skelbia, kad dokumentuose minimi ir kai kurie konkretūs asmenys, siejami su kitais tyrimais, taip pat aprašomas galimas lėšų judėjimas per Italijos ir užsienio bendrovių grandines, siejamas su nusikalstamomis grupuotėmis.

    Kartu pabrėžiama, kad dokumentuose nėra įrodymų, jog „Revolut“ būtų tiesiogiai susijusi su asmenimis, kurie galėjo gauti naudą, arba kad banko valdymo organai sąmoningai pritartų atskiriems nusikalstamiems planams.

    Kas keisis „Revolut“ veikloje

    „Revolut“ atstovas nurodė, kad bankas bendradarbiaus su institucijomis. Per 60 dienų bendrovė turės parengti veiksmų planą, kaip spręsti nustatytas problemas, o kitas teismo posėdis numatytas 2027 metų vasario 25 dieną.

    Teismo sprendime pabrėžiama, kad administratorių įgaliojimai apsiribos tomis sritimis, kuriose nustatyti trūkumai – nenumatomas bendras įsikišimas į visą banko veiklą.

    Su banko vadovybe dirbs teismo paskirti administratoriai – advokatė Ilaria Ramoni ir konsultantas Piero Antonio Capitini. Jų užduotis – padėti atkurti, kaip paskirstytos vidinės atsakomybės už pinigų plovimo prevenciją.

    Numatoma tikrinti ir IT priemones, kuriomis stebimi finansiniai judėjimai: kokie duomenys renkami, kaip nustatomi įspėjimų slenksčiai ir ar aptiktos anomalijos iš tiesų tiriamos toliau. Taip pat bus vertinamos nuotolinio sąskaitų atidarymo ir mokėjimo kortelių susiejimo procedūros, ypatingą dėmesį skiriant identifikavimui, autentifikavimui, apsaugai nuo tapatybės sukčiavimo ir skundų nagrinėjimui.

  • Lenkijos teisingumo ministras prašo panaikinti Mejzos imunitetą: tyrimas dėl lėšų sergantiems vaikams

    Lenkijos parlamentaras Łukaszas Mejza gali netekti imuniteto – teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas pateikė Seimui prašymą leisti patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

    Kaip skelbiama, prašymas susijęs su keturiomis įtariamomis nusikalstamomis veikomis ir bendrovės „VinciNeoClinic“ veikla – byla apima pinigus, rinktus sunkiai sergančių žmonių, įskaitant vaikus, gydymui.

    Tyrimą atlieka Varšuvos–Pragos apygardos prokuratūra. Ji vertina įtarimus dėl sukčiavimo ir bandymo sukčiauti, pinigų plovimo bei naudojimosi, kaip įtariama, tikrovės neatitinkančiomis sąskaitomis faktūromis.

    Pasak W. Żureko, įtarimai siejami su galimu rėmėjų, fondų ir sergančių vaikų tėvų klaidinimu dėl siūlomų terapijų veiksmingumo ir jų kainos.

    Keturi įtariami nusikaltimai ir rinktos lėšos

    Teisingumo ministras nurodė, kad prašymas pateiktas Seimo pirmininkui Włodzimierzui Czarzastui. Kol parlamentas nepriėmė sprendimo, Mejzos imunitetas lieka galioti, o baudžiamoji atsakomybė šioje byloje negali būti taikoma.

    Prokuratūra aiškinasi galimą žalą, padarytą fondui „Siepomaga“, ir pinigų rinkimo aplinkybes. Tarp tiriamų epizodų minimos sumos, viršijančios 63 tūkst. zlotų ir 79 tūkst. JAV dolerių.

    W. Żurekas taip pat viešai užsiminė apie galimai didelį – net „daugiamilijoninį“ – įtariamų sukčiavimų ir bandymų sukčiauti mastą, tačiau pabrėžtina, kad tai yra tyrimo stadijoje keliami įtarimai, kuriuos dar turės patikrinti baudžiamasis procesas.

    Kas yra „VinciNeoClinic“ byla?

    Byla susijusi su „VinciNeoClinic“ – bendrove, siūliusia nestandartines terapijas, kuriose naudojamos kamieninės ląstelės, Jungtinėse Valstijose. Skelbiama, kad su šiuo projektu buvo siejamas ir Ł. Mejza.

    Tyrėjų duomenimis, pacientai ir jų artimieji galėjo gauti pažadus dėl konkrečių gydymo galimybių, o gydymui buvo renkami pinigai – taip pat per „Siepomaga“.

    Prokuratūra įtaria, kad dalis pacientams ir rėmėjams pateiktos informacijos galėjo būti neteisinga, o medicininių paslaugų dokumentuose galėjo atsirasti neatitikimų realioms aplinkybėms. Kartu analizuojami ir pinigų srautai bei sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybės.

    Sprendimas – Seimo rankose

    Pagal Lenkijoje galiojančią tvarką parlamentaras gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik gavus Seimo sutikimą arba jei jis pats veiksmingai atsisako imuniteto konkrečioje byloje.

    W. Żurekas pabrėžė, kad vien prašymo pateikimas nereiškia automatinio imuniteto panaikinimo ar kaltinimų pateikimo – tai tik procedūrinis žingsnis, be kurio prokuratūra negali tęsti veiksmų parlamento nario atžvilgiu.

    Šiuo metu nėra nei Seimo sprendimo dėl naujausio prašymo, nei įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuris leistų daryti išvadą dėl politiko kaltės ar nekaltumo.

    Ankstesnis prašymas dėl kitos bylos

    Šis lapkritį pateiktas prašymas nėra pirmas bandymas siekti leidimo patraukti Ł. Mejzą baudžiamojon atsakomybėn. Skelbiama, kad liepos 23 dieną W. Żurekas Seimui buvo pateikęs atskirą prašymą dėl kitos bylos – įtarimų, susijusių su e. mokymų projektais, finansuotais ES lėšomis.

    Tuomet tyrimas buvo siejamas su bendrove „Future Wolves“, o prokuratūra nurodė galimą beveik 50 tūkst. zlotų žalą. Rugsėjį Seimo komisija vienbalsiai pritarė prokuratūros prašymui, o spalį parlamentaras esą sutiko būti patrauktas atsakomybėn toje byloje.

    Naujausias prašymas, kaip pabrėžiama, susijęs su kita – Varšuvos–Pragos apygardos prokuratūros – byla ir galimai neteisėtu lėšų, rinktų sergančiųjų gydymui, panaudojimu.

    Rengiant informaciją nebuvo patvirtinta, kokia yra paties Ł. Mejzos pozicija dėl pirmadienį paskelbtų W. Żureko teiginių.

  • Tailandas siūlo 148 tūkst. dolerių dienos limitą stabiliųjų kriptovaliutų pervedimams

    Tailandas siūlo 148 tūkst. dolerių dienos limitą stabiliųjų kriptovaliutų pervedimams

    Tailandas svarsto įvesti dienos limitą tam tikriems stabiliųjų kriptovaliutų (stablecoin) pervedimams – taip siekiama mažinti pinigų plovimo riziką skaitmeninio turto rinkoje.

    Šalies Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) prašo visuomenės pastabų dėl taisyklių projekto, pagal kurį vieno reguliuojamo operatoriaus platformoje vienam klientui būtų taikoma 5 mln. batų riba per dieną įnešimams ir išėmimams.

    Projekte nurodoma, kad stabiliųjų kriptovaliutų pervedimai būtų leidžiami tik tarp to paties asmens valdomų sąskaitų ar piniginių. Taip pat siūloma drausti pervedimus, kai įtraukiamos kitam asmeniui priklausančios piniginės.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad šios taisyklės neapimtų „grynųjų“ tarpusavio (peer-to-peer) pervedimų blokų grandinėje, kurie vyksta už registruotų platformų ribų.

    „Travel Rule“ ir grandinės analizė

    SEC siūlo įpareigoti operatorius laikytis vadinamosios „Travel Rule“ – tai reikalavimai, susiję su klientų identifikavimu ir informacijos perdavimu atliekant pervedimus. Praktikoje tai reikštų išsamesnį klientų profiliavimą ir patikrą.

    Taip pat numatoma, kad operatoriai naudotų blokų grandinės analizės priemones, kad galėtų identifikuoti ryšius su didelės rizikos ar stebimų sąrašų piniginėmis.

    SEC pažymi ir principą, kad į kliento sąskaitą pervedamų ir iš jos išvedamų stabiliųjų kriptovaliutų vertė turėtų atitikti kliento pajamas ir finansinę padėtį.

    Kada limitas nebūtų taikomas

    Numatytos ir išimtys, kai 5 mln. batų riba nebūtų taikoma. Tarp jų – pervedimai tarp paties kliento sąskaitų platformose, kurias prižiūri SEC.

    Ribos taip pat neapimtų operatorių atliekamų pervedimų verslo tikslais, stablecoin rinkos formuotojų (market maker) veiklos bei tam tikrų operacijų, susijusių su skaitmeninių žetonų siūlymais ir lėšų grąžinimu.

    Dar viena išimtis – tam tikros veiklos, kurias patvirtina Tailando centrinis bankas (Bank of Thailand).

    Papildomi reikalavimai biržoms ir brokeriams

    Projektas numato ir papildomas priemones kriptovaliutų biržoms: jos turėtų atskleisti savo rinkos formuotojų pavadinimus bei turtą, kuriam teikiamas likvidumas, taip pat stiprinti tokių įmonių patikrą.

    Be to, brokeriams būtų draudžiama stablecoin ir bato prekybos porose naudoti likvidumo tiekėjus. Ne platformoje brokerių ir prekiautojų (dealers) vykdomoms operacijoms būtų nustatytas minimalus 3 mln. batų slenkstis, o operatoriai turėtų atskleisti tokių sandorių kainas.

    SEC dėl šio pranešimo projekto laukia viešų komentarų iki lapkričio 26 dienos.

  • Elliptic: po „Binance“ įsilaužimo lėšos slėptos per naujas „Elon Musk“ ir gyvūnų memekoins

    Elliptic: po „Binance“ įsilaužimo lėšos slėptos per naujas „Elon Musk“ ir gyvūnų memekoins

    Po 6,4 mlrd. JAV dolerių vertės „Binance“ įsilaužimo pavogtų lėšų plovėjai, siekdami apsunkinti sekimą, sukūrė trumpalaikių memekoins – tarp jų su gyvūnų simbolika ir su Elonu Musku siejamais motyvais.

    Apie tai savo naujoje ataskaitoje pirmadienį pranešė blokų grandinės analitikos bendrovė „Elliptic“: jos duomenimis, apie 117 000 NEAR (tuomet maždaug 430 000 JAV dolerių) buvo nukreipta į šešis naujai sukurtus žetonus.

    Šie žetonai buvo sukurti lapkričio 5–7 dienomis ir, kaip pažymi analitikai, veikė kaip papildomas „tarpinis sluoksnis“, leidžiantis atskirti pinigines, kuriose laikomos pavogtos lėšos, nuo piniginių, kurios surenka prekybos „pelną“.

    „Elliptic“ pabrėžia, kad vienas iš žetonų naudojo Elono Musko atvaizdą su užrašu „Elon 2028 President“, tačiau jokių požymių, kad pats E. Muskas būtų su tuo susijęs, nebuvo.

    Kaip veikia schema su likvidumo fondais

    Anot ataskaitos, schema išnaudoja decentralizuotų biržų likvidumo fondus: viena piniginių grupė perka memekoins už pavogtą NEAR, o kita – tuos pačius žetonus parduoda į fondą ir mainais pasiima NEAR.

    Taip, kaip aiškina „Elliptic“, pavogtos lėšos tiesiogiai „nepereina“ iš pirkimo piniginės į surinkimo piniginę – tarp jų visada yra fondas. Dėl to paviršutiniškai žiūrint surinkimo piniginės gali atrodyti kaip įprastų prekiautojų, pardavusių žetoną su pelnu.

    Vis dėlto visi pervedimai išlieka vieši ir atsekami blokų grandinėje. Papildomi apsikeitimai, pasak analitikų, labiau skirti sulėtinti tyrėjus ir suteikti laiko perkelti lėšas, kol piniginės dar nepažymėtos.

    Žetonai palikti, lėšos keliavo toliau

    „Elliptic“ teigia, kad visi šeši memekoins vėliau buvo apleisti, o didelė dalis surinkto NEAR buvo perkelta į stabilias monetas arba nukreipta per tarpgrandinius „bridge“ sprendimus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad panaši taktika buvo naudota ir po 2025 metais įvykusio „Bybit“ įsilaužimo – tuomet, jų vertinimu, per savadarbį žetoną ir stabilios monetos porą „Tron“ tinkle buvo perkelta apie 24 mln. JAV dolerių.

    „Binance“ atveju „Elliptic“ taip pat aptiko požymių, kad analogiškas metodas buvo išbandytas „Solana“ tinkle, pasitelkiant jau egzistuojančius, mažo likvidumo žetonus.

    Ką rodo skaičiai ir ką sako pareigūnai

    Bendrovė pabrėžia, kad sumos, perėjusios per šešis naujai sukurtus NEAR žetonus, yra nedidelės palyginti su bendru pavogtu kiekiu: minima 11,8 mln. NEAR, kurių vertė dabartinėmis kainomis siekia apie 42,7 mln. JAV dolerių.

    Ataskaitoje taip pat primenama, kad penktadienį buvo fiksuota, jog maždaug 124 mln. JAV dolerių vertės pavogto turto buvo konvertuota į bitkoiną.

    Pati birža anksčiau skelbė, jog ataka buvo ruošiama kelis mėnesius ir siejama su kenkėjiška kūrėjų programine įranga, fiktyviu darbo pokalbiu bei kompromituotais DI įrankiais. Birža taip pat nurodė, kad FTB šią ataką susiejo su Šiaurės Korėja.

  • JAV iždas atkerta „MEXC Global“ nuo sistemos: įtaria 16 mlrd. dolerių sandorius su Iranu, KLDR ir Rusija

    JAV iždas atkerta „MEXC Global“ nuo sistemos: įtaria 16 mlrd. dolerių sandorius su Iranu, KLDR ir Rusija

    JAV iždo departamentas paskelbė nutraukiantis kriptovaliutų biržos „MEXC Global“ prieigą prie Jungtinių Valstijų finansų sistemos. Institucija teigia įtarianti, kad per platformą buvo vykdomos maždaug 16 mlrd. JAV dolerių vertės operacijos, siejamos su Iranu, Šiaurės Korėja ir Rusija.

    Penktadienį JAV Iždo Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas (FinCEN) išleido įsakymą prieš „MEXC Global“ ir nurodė, kad ši birža laikoma pinigų plovimo rizika.

    Sprendimas reiškia, kad JAV finansų įstaigoms ribojama galimybė vykdyti tam tikras operacijas su šia platforma. Tai dalis platesnių veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią sankcijų apėjimui pasitelkiant skaitmeninį turtą.

    Iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškime pabrėžė, kad finansų įstaigos negali vienu metu palaikyti Irano režimo ir tikėtis turėti prieigą prie JAV finansų sistemos. Pasak jo, JAV toliau sieks nutraukti Irano ekonomines „gyvybės linijas“ ir trukdyti bandymams apeiti sankcijas naudojant skaitmeninius aktyvus.

    FinCEN: nustatyti rimti AML kontrolės trūkumai

    JAV iždas teigia, kad nors „MEXC Global“ deklaravo turinti pinigų plovimo prevencijos (AML) mechanizmus ir skelbia blokuojanti naudotojus iš tokių šalių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja, realybėje buvo nustatyta „rimtų“ šių kontrolės priemonių spragų.

    Anot departamento, būtent dėl šių trūkumų ir buvo priimtas sprendimas apriboti platformos sąsajas su JAV finansų sistema. Iždas taip pat nurodė, kad šis žingsnis esą skirtas apsaugoti JAV finansų sektorių nuo reikšmingų neteisėto finansavimo grėsmių.

    Platesnė kampanija prieš sankcijų apėjimą kriptoturtu

    Per pastaruosius metus JAV iždas ėmėsi griežtesnių veiksmų prieš kriptovaliutų platformas, kurios, institucijų teigimu, gali padėti Iranui apeiti sankcijas.

    Birželį JAV sankcionavo didžiausią Irano kriptovaliutų biržą „Nobitex“, teigdamos, kad ši 2025 metais apdorojo daugiau nei pusę Irano kriptoturto įplaukų. Rugsėjį sankcijos pritaikytos ir Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“ dėl įtariamų bitkoinų pervedimų Irano Islamo revoliucijos gvardijai.

    Naujausias sprendimas dėl „MEXC Global“ įsilieja į šią politikos kryptį – JAV siekia mažinti galimybes sankcionuotiems subjektams naudotis kriptoturtu tarptautiniams atsiskaitymams ir finansiniams srautams maskuoti.

  • Buvęs FTB agentas prisipažino pasisavinęs 2,47 mln. dolerių kriptovaliutų iš 35 tyrimų

    Buvęs FTB agentas prisipažino pasisavinęs 2,47 mln. dolerių kriptovaliutų iš 35 tyrimų

    Buvęs JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentas Patrickas Stevenas Yarochas prisipažino pavogęs apie 2,47 mln. JAV dolerių vertės kriptovaliutų iš piniginių, susijusių su FTB vykdytais tyrimais.

    JAV Rytų Virdžinijos apygardos prokuratūros duomenimis, 37 metų Virdžinijos valstijos Ashburno gyventojas kaltę pripažino ketvirtadienį, o byla apima dešimtis piniginių ir dešimtis atskirų pervedimų.

    Teismo dokumentuose nurodoma, kad vyras atliko maždaug 100 pervedimų iš mažiausiai 79 kriptovaliutų piniginių, kurios buvo susietos su 35 atskiromis FTB tirtomis bylomis.

    Tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ne tik asmenys, kurie patys buvo tiriami, bet ir nusikaltimų aukos: bent dalis pervedimų buvo atlikta iš jų piniginių, o vienu atveju – ir iš piniginės, kurią FTB buvo finansavęs vykdomai operacijai.

    Kaip, anot bylos, buvo vykdomos vagystės

    Faktų suvestinėje teigiama, kad schema prasidėjo ne vėliau kaip 2024 metų gruodį. Tuomet P. S. Yarochas, kaip nurodoma, naršė FTB duomenų bazes, įskaitant įslaptintą, ieškodamas prisijungimo duomenų ir kriptovaliutų prieigos raktų.

    Dokumentuose jis apibūdinamas kaip veikiantis „nesirenkant“ – pavienių vagysčių suma svyravo nuo 81 cento iki daugiau nei 580 000 JAV dolerių. Po kiekvieno pervedimo jis esą tikrindavo sistemas, ar niekas nepastebėjo dingusių lėšų.

    Viename epizode, aprašytame byloje, teigiama, kad 2025 metų lapkričio 6 dieną jis pasinaudojo prisijungimo duomenimis iš baudžiamosios bylos failo ir pervedė dviejų piniginių turinį į savo bitkoinų piniginę.

    Vėliau dalį lėšų jis esą bandė „išskaidrinti“ per keitimo paslaugą su privatumo funkcijomis, konvertavo į „Monero“ (XMR) ir „Solana“ (SOL), o galiausiai judino lėšas per „Sui“ piniginę iki paskyros „Kraken“ biržoje.

    Kaltinimai, nuosprendžio data ir galimos bausmės

    P. S. Yarochas prisipažino dėl dviejų kaltinimų: elektroninio sukčiavimo ir pinigų plovimo. Už kiekvieną jų grėsia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Nuosprendžio paskelbimas numatytas 2027 metų kovo 4 dieną.

    Byloje taip pat aprašoma jo karjera: FTB Bostono padalinyje jis dirbo nuo 2017 metų, o nuo 2025 metų vasario iki 2026 metų liepos 31 dienos buvo vyriausiasis specialusis agentas FTB būstinėje, Kontržvalgybos ir šnipinėjimo skyriuje.

    Skolos, planai Europoje ir pinigų panaudojimas

    Teismo dokumentuose teigiama, kad iki schemos pradžios P. S. Yarochas turėjo didelių finansinių įsipareigojimų: 2024 metais buvo paėmęs daugiau nei 100 000 JAV dolerių paskolų ir turėjo per 45 000 JAV dolerių kredito kortelių skolą.

    Nurodoma, kad 2025 metų lapkričio 25 dienos – 2026 metų sausio 13 dienos laikotarpiu jis į TD Bank sąskaitą pervedė apie 93 082 JAV dolerius ir šias lėšas naudojo skoloms mažinti, įskaitant maždaug 30 176 JAV dolerių kredito kortelių įmokas bei 20 000 JAV dolerių įmoką už „Lexus“.

    Prokurorai teigė, kad vyras iš pradžių bandė aiškinti vagystes frustracija, tačiau vėliau pabrėžė, jog jis neturėtų būti vertinamas kaip „savęs išsižadantis Robinas Hudas“.

    Byloje minima ir jo domėjimasis persikėlimu į Europą: 2026 metų birželio 4 dieną jis „ChatGPT“ klausė, ką šis darytų turėdamas apie 1 mln. JAV dolerių ir norėdamas palikti JAV bei gyventi Europos Sąjungos šalyje. Dokumentuose taip pat rašoma, kad jis planavo pinigus panaudoti vynuogynui Portugalijoje įsigyti.

    Užstatas, apribojimai ir restitucija

    Prokurorai siekė, kad P. S. Yarochas iki teismo liktų suimtas, be kita ko, nurodydami, kad jis „Kraken“ platformoje dar turėjo apie 160 000 JAV dolerių, o taip pat minėdami galimą (bet nepateiktą) kaltinimą pagal Šnipinėjimo įstatymą.

    Vis dėlto JAV apygardos teisėjas Anthony Trenga jį paleido už 50 000 JAV dolerių užstatą, skyrė buvimo vietos stebėseną ir nustatė sąlygą, draudžiančią naudotis vaizdo žaidimų konsolėmis.

    Pagal susitarimą dėl kaltės pripažinimo P. S. Yarochas turės sumokėti mažiausiai 2,4 mln. JAV dolerių restitucijos ir jam bus taikomas ne mažesnės kaip 2,4 mln. JAV dolerių vertės turto konfiskavimo sprendimas.

    Jis taip pat sutiko konfiskuoti 17 990,67 USDC ir apie 1,38 mln. SUI, kurie buvo paimti 2026 metų liepos 31 dieną, taip pat TD Bank, „Charles Schwab“, „Kraken“ ir „BloFin“ sąskaitų turinį.

    Dokumentuose pažymima, kad jis pripažino: visi schemos metu gauti pinigai „nėra prieinami“. Be to, jis įsipareigojo būti apklausiamas Teisingumo departamento ir FTB pareigūnų apie savo nusikaltimus.

    Susitarimas numato ir dar vieną ribojimą: jei ateityje apie šią istoriją būtų kuriama knyga, filmas ar kitas kūrinys, bet kokios pajamos, susijusios su jo darbu FTB ar šia byla, turėtų atitekti JAV vyriausybei, o bet kokią tokią medžiagą jis privalėtų pateikti FTB peržiūrai prieš publikavimą.

  • 46 islamo šalys telkiasi į koaliciją: naujas smūgis korupcijai ir pinigų plovimui

    46 islamo šalys telkiasi į koaliciją: naujas smūgis korupcijai ir pinigų plovimui

    Baku surengtame trečiajame aukšto lygio Islamo bendradarbiavimo organizacijos šalių kovos su korupcija institucijų vadovų susitikime pareigūnai ragino kurti platesnę tarptautinę teisėsaugos koaliciją. Pagrindinis tikslas – greičiau sekti neteisėtus pinigų srautus, keistis duomenimis ir susigrąžinti išgrobstytą turtą.

    Susitikime, kaip skelbta renginio organizatorių, dalyvavo daugiau kaip 250 atstovų iš 46 valstybių ir kelių tarptautinių organizacijų. Darbotvarkėje daug dėmesio skirta tam, kaip technologijos keičia finansinius nusikaltimus ir kodėl tradicinės tarptautinės teisinės pagalbos procedūros nebespėja su rizikomis.

    Vieningos taisyklės ir greitesnis reagavimas

    Renginio ašimi tapo Makos al Mukarramah konvencijos įgyvendinimas – tai instrumentas, kuriuo siekiama suvienodinti praktikas kovojant su korupcija ir palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Dokumentas numato mechanizmus, leidžiančius greičiau keistis informacija, derinti veiksmus ir efektyviau vykdyti turto paiešką bei areštą.

    Praktikoje būtent skirtingos jurisdikcijos ir ilgi diplomatiniai keliai dažnai tampa kliūtimi: tyrimai užstringa dėl skirtingų įrodymų standartų, lėto atsakymo į paklausimus ar ribotų galimybių greitai įšaldyti lėšas. Todėl vieningesnis teisinis pagrindas vertinamas kaip būdas trumpinti laiką nuo įtarimų iki realaus turto grąžinimo.

    1MDB pamoka: milijardai dingsta per sienas

    Vienu ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių tarptautinių bylų mastą, tapo Malaizijos 1Malaysia Development Berhad, trumpinama 1MDB, istorija. Malaizijos kovos su korupcija komisijos vadovas Abd Halim Bin Aman pasakojo, kad lėšų paieška ir grąžinimas truko ne vienus metus, o pažangą dažnai lėtino biurokratinės procedūros.

    „Biurokratija visada yra kliūtis bet kokiam tyrimui“, – sakė Abd Halim Bin Aman.

    Remiantis JAV Teisingumo departamento viešai skelbta informacija, 2009–2015 metais per tarptautines finansų institucijas buvo išplauta ir pasisavinta daugiau kaip 4 000 000 000 eurų, susijusių su 1MDB. Institucija yra pranešusi ir apie maždaug 1 200 000 000 eurų siekiančias grąžintas sumas, kurios rodo, kad tarptautinis turto susigrąžinimas įmanomas, tačiau reikalauja glaudžios koordinacijos.

    Kova su technologijomis ir DI

    Susitikime pabrėžta, kad nusikaltėliai vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant šifruotą komunikaciją, sudėtingas pinigų plovimo grandines ir greitas tarpvalstybines perlaidas. Tuniso institucijų atstovas Imed Hazgui akcentavo, kad technologijų pažanga suteikia naujų būdų slėpti lėšas ir vengti sankcijų, todėl teisėsaugai būtina modernizuoti įrankius.

    „Šiandien matome, kad teroristinės ir organizuoto nusikalstamumo grupės vis dažniau naudojasi pažangiomis technologijomis nusikaltimams daryti, lėšoms slėpti ir sankcijoms apeiti“, – sakė Imed Hazgui.

    Pasak dalyvių, viena krypčių – didesnis DI taikymas rizikoms prognozuoti, įtartinoms transakcijoms aptikti ir tyrimų duomenims apdoroti. Kartu akcentuota, kad tokios priemonės efektyviausios tada, kai valstybės suderina duomenų mainų taisykles, užtikrina asmens duomenų apsaugą ir susitaria dėl bendrų standartų, kad skirtingose jurisdikcijose surinkti duomenys būtų panaudojami teisme.

    Azerbaidžano prokuratūros atstovai skelbė, kad šaliai patikėtas biuro vadovavimas artimiausiems dvejiems metams, o tai, jų teigimu, turėtų padėti pagreitinti praktinį susitarimų įgyvendinimą. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad sėkmę lems ne deklaracijos, o realūs, greitai veikiantys kanalai bendriems tyrimams ir turto susigrąžinimui.

  • JK Aukščiausiasis Teismas: dėl 61 000 konfiskuotų bitkoinų ginčo bus taikoma Kinijos teisė

    JK Aukščiausiasis Teismas: dėl 61 000 konfiskuotų bitkoinų ginčo bus taikoma Kinijos teisė

    Kas nuspręsta Londone

    Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ginče dėl daugiau kaip 61 000 bitkoinų, kuriuos Londono Metropoliteno policija konfiskavo vykdydama tyrimą, turi būti taikoma Kinijos teisė. Teismo sprendimas apibrėžia, pagal kokią teisės sistemą bus vertinama, ar sukčiavimo aukos turi nuosavybės teisių į šį kriptoturtą.

    Nutartį priėmė teisėjas Markas Turneris civilinio turto susigrąžinimo byloje, kurią inicijavo prokuratūra. Svarbu pabrėžti, kad šiuo etapu teismas dar nenustatė, kam bitkoinai priklauso, o tik pasirinko teisę, pagal kurią tai bus sprendžiama.

    Bylos esmė ir aukų reikalavimai

    Byla susijusi su Zhimin Qian, kuri, kaip nustatyta, Kinijoje 2014–2017 metais vykdė investicinio sukčiavimo schemas. Pasak bylos medžiagos, bitkoinai buvo įsigyti už sukčiavimo būdu gautas lėšas, o vėliau dalis jų buvo įsigyta ir kitais būdais, įskaitant kasimą.

    Zhimin Qian po išvykimo iš Kinijos persikėlė į Londoną, o 2018 metais policija per kratas konfiskavo įrenginius, suteikusius prieigą prie kriptovaliutos. 2025 metais ji buvo nuteista laisvės atėmimo bausme už pinigų plovimą, o konfiskuotas turtas tapo atskiro civilinio ginčo objektu.

    Į procesą Jungtinėje Karalystėje yra įsitraukę apie 16 000 asmenų, teigiančių praradę lėšas dėl minėtų schemų. Jie siekia, kad teismas pripažintų, jog konfiskuotas kriptoturtas priklauso jiems, o ne kad jie turi tik teisę reikalauti pinigų grąžinimo iš sukčių.

    Kodėl svarbu, kokia teisė taikoma

    Pagrindinis ginčas teisme kilo dėl to, ar aukų reikalavimai turėtų būti vertinami pagal Anglijos teisę, ar pagal Kinijos teisę. Aukų atstovai argumentavo, kad Anglijos teisė, arba mišrus modelis, galėtų geriau atspindėti jų interesus, tačiau prokuratūra laikėsi pozicijos, jog tinkamiausia taikyti Kinijos teisę.

    Teisėjas pabrėžė, kad pareiškėjai turi įrodyti ne vien finansinę žalą, bet būtent nuosavybinį interesą į ginčijamą turtą. Praktikoje tai reiškia, kad vien kreditorinis reikalavimas dėl prarastų pinigų paprastai nėra pakankamas, jei norima gauti teismo pripažinimą, kad konkretus turtas priklauso aukoms.

    Šis aspektas aukoms gali tapti kritiškai svarbus, nes taikant Kinijos teisę nuosavybės teisės į skaitmeninį turtą ir jų įrodinėjimo standartai gali būti vertinami kitaip nei pagal Anglijos teisę. Dėl to daliai pareiškėjų gali būti sudėtingiau pagrįsti, kad jie turi tiesiogines teises į konfiskuotus bitkoinus.

    „Šiandienos sprendimas yra svarbus daugeliui tūkstančių Kinijos investuotojų, netekusių pinigų, nes teismas pasakė, kad aukų teisės į įšaldytus bitkoinus turi būti vertinamos pagal Kinijos teisę“, – sakė aukoms atstovaujančios kontoros partneris Jacksonas Ng.

    Sprendimas taip pat didina neapibrėžtumą dėl galutinio turto paskirstymo ir gali turėti reikšmės valstybės galimybėms išlaikyti dalį konfiskuoto turto, jei aukoms nepavyktų įrodyti nuosavybės teisių. Kita vertus, dalis pareiškėjų jau signalizavo sieksiantys sprendimą apskųsti, tad procesas gali užtrukti.

  • JAV pareikšti kaltinimai dėl 15 mln. eurų kriptovaliutų aferos: kaip veikia „pig butchering“ schema

    JAV pareikšti kaltinimai dėl 15 mln. eurų kriptovaliutų aferos: kaip veikia „pig butchering“ schema

    JAV Misūrio vakarinės apygardos prokurorai pareiškė kaltinimus 37 metų Vietnamo piliečiui Trung Nguyen Van, įtariamam dalyvavus didelės apimties kriptovaliutų sukčiavimo schemoje. Tyrėjų teigimu, vienas nukentėjusysis per 2024 metų vasarą prarado apie 15 mln. eurų vertės kriptovaliutų.

    Pasak JAV institucijų, vyrui pateikti kaltinimai dėl pinigų plovimo. Prokuratūra nurodo, kad gavus lėšas jos esą buvo greitai pervestos į privačias kriptovaliutų pinigines, taip apsunkinant atsekamumą ir susigrąžinimą.

    Kas yra „pig butchering“?

    Ši sukčiavimo forma, dažnai siejama su romantinėmis ar pažinčių apgavystėmis, veikia per ilgiau kuriamą pasitikėjimą. Sukčiai užmezga ryšį socialiniuose tinkluose ar pažinčių programėlėse, o vėliau nukreipia auką į tariamai patikimą investavimo platformą.

    Įprastas scenarijus toks: auka skatinama pradėti nuo mažesnės sumos, o paskyroje ar svetainėje jai rodoma tariama investicijų grąža. Kai pasitikėjimas sustiprėja, prašoma pervesti vis daugiau kriptovaliutų, žadant didelį pelną per trumpą laiką.

    „Triangle“ platforma ir piniginių grandinė

    Prokurorų teigimu, nukentėjusysis manė investuojantis į kriptovaliutų platformą „Triangle“. Pervedimai buvo atliekami kriptovaliuta, o netrukus po gavimo lėšos, kaip įtariama, nukreiptos į kitas pinigines.

    Byloje minima, kad apie nuostolius pranešė ir daugiau JAV gyvenančių nukentėjusiųjų, kurie siejo savo pervedimus su piniginėmis, siuntusiomis lėšas į įtariamojo kriptovaliutų piniginę. Institucijos pabrėžia, kad tokiose schemose dažnai naudojama daug tarpininkų piniginių ir skirtingos svetainės, tačiau pasakojimai bei spaudimo taktika būna panašūs.

    Kodėl tokios aferos plinta

    Teisėsauga pabrėžia, kad „pig butchering“ tipo sukčiavimas tampa vis labiau organizuotas ir techniškai pažangus, o nuostoliai pasauliniu mastu siekia milijardus eurų. Kriptovaliutų pervedimai sukčiams patogūs dėl greičio ir to, kad klaidingai manoma, jog juos sunkiau atsekti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad riziką didina pažadai apie garantuotą grąžą, spaudimas veikti skubiai ir prašymai pervesti lėšas į mažai žinomas platformas. Svarbiausias signalas, kad galite būti apgaudinėjami, yra reikalavimas pervesti kriptovaliutą į svetainę, kurios patikimumo neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

    „Tai vis labiau paplitusi ir sudėtinga sukčiavimo forma, sukėlusi milijardinius nuostolius aukoms visame pasaulyje“, – sakė JAV Misūrio vakarinės apygardos prokuroras R. Matthew Price.